Nauji lietuvių autorių kūriniai/liepa

Aldona Ruseckaitė

Padai pilni vinių

Poetė, prozininkė, muziejininkė Aldona Ruseckaitė atveria duris į lietuvių poetės Salomėjos Nėries gyvenimą. Biografinis romanas „Padai pilni vinių“ pasakoja dramatišką poetės gyvenimo istoriją ir atskleidžia jos lyrišką, bet ir tvirtą būdą.

Aldona Ruseckaitė paskutiniu metu parašė ne vieną biografinį romaną apie didžiuosius lietuvių literatūros kūrėjus – Maironį („Šešėlis JMM: Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“), Žemaitę („Žemaitės paslaptis“), V. Mačernį („Dūžtančios formos: romanas apie Vytautą Mačernį“). Maironio literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė yra sukaupusi daugybę muziejinių žinių, ji jau senokai domisi moterų rašytojų likimais, todėl knyga apie Salomėjos Nėries gyvenimą brendo labai natūraliai.

Autorė meistriškai atkuria ne tik žinomas poetės gyvenimo detales, kūrybinį kelią, meilės ryšius, mokytojavimą, bet ir kuria jautrų, įtikinamą, tikrais faktais pagrįstą kūrėjos portretą. Knygoje „Padai pilni vinių“ Salomėja Nėris – moteris, motina, mylimoji, poetė, kuri jaučia, išgyvena, kovoja, bijo suklysti, blaškosi tarp maištaujančios dvasios ir visiško užsisklendimo. Tai galima justi ir jos kūryboje, ir asmeninio gyvenimo peripetijose.

Po Aukščiausios tarybos sesijos posėdžių moteris popietėmis vaikšto su Sauliuku ne po parkus, kuriuose minios žmonių, bet nuklysta prie Maskvos upės, klaidžioja pakrantėmis, čia daug ramiau, tyliau. Tačiau Maskvai skirtos eilutės mintyse nepulsuoja, galvoje visai kiti žodžiai ir rūpesčiai, kartais ji negirdi nė vaiko klausimų, lyg garsiai kalba, lyg ginčijasi pati su savimi. Kartais talžo skausminga mintis, kad ji lyg tas rąstgalis upėje plaukia pasroviui, o kartais prieštarauja – ne, tai ji pati valdo savo gyvenimą ir poelgius…

Knygos „Padai pilni vinių“ autorė siūlo naujai, tiesiog žmogiškai pažvelgti į vieną talentingiausių Lietuvos poezijos kūrėjų, kurią taršė ir nepalankios istorinės sąlygos ir asmeniniai išgyvenimai. Ką reiškė tuomet būti vienai iš nedaugelio moterų tarp daugybės rašytojų vyrų?

Aldona Ruseckaitė (g. 1950 m.) – poetė, rašytoja, muziejininkė. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, vėliau dėstė lietuvių kalbą. Vadovauja Maironio literatūros muziejui. Trečiojo amžiaus universiteto Menų fakulteto dekanė. Yra parašiusi keletą poezijos knygų, romanų ir biografinių romanų. Yra pelniusi daugybę apdovanojimų tiek už muziejinę, tiek už literatūrinę veiklą. 2016 metais apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Viktorija Daujotytė

Kai rašai, nebijai

Šioje knygoje „Kai rašai, nebijai“ atsidūrė tolstančio ir jau nutolusio laiko tekstai, paremti ir autobiografine medžiaga. Vis dėlto tai nei faktinė, nei nuosekli autobiografija – ji sudaryta iš atskirų tekstų, bet iš esmės – to paties principo. Pasakojimas, kurio šerdis – biografinė linija, yra siužetiškas, bet ir impresiškas, su eiliuotais ir noveliškais intarpais. Šio pasakojimo vidinės intencijos kyla labiau ne iš to, kas knygos autorės gyvenime buvo, įvyko, o daugiau iš to, kas buvo patirta. Pasak Viktorijos Daujotytės: „Galėjo likti ir pavadinta „Patirties tekstai“, bet vis labiau jutau, kiek daug rašymo, to, kas iš rašymo, rašymo ir patirties sąsajų. Iki ėmusios dominuoti savaip išlaisvinančios būsenos: kai rašai, nebijai. Nei atsivėrimų (dienoraščio ir dienoraštiškumo), nei liudijimų, visada rizikingų, apie laiką (ankstyvąjį ir vėlyvąjį), apie žmones, kuriuos sutikau. Kai rašai, kai esi rašymo pagauta, negalvoji ir apie visad bauginančią viešumą, kuri knygai yra neišvengiama, galiausiai ir norima. Rašymu, kaip ir naujai iš patirties tekstų aiškėjo, laikau ne akademinį, o laisvesnę, kūrybiškesnę raišką. <…> Bandau savo pirminį, patirtinį universumą suvokti ir kaip brendimo, sąmonėjimo kelią, vedusį ir į universitetą, padėjusį ir didžiajame bendrume išlikti atskirai.“

Viktorija Daujotytė – iškili lietuvių literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto profesorė emeritė, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narė. Išugdė ne vieną Lietuvos literatų kartą, įvairiais aspektais tyrinėjo daugelio lietuvių rašytojų kūrybą, analizavo visą lietuvių literatūros raidą, parašė lietuvių literatūros vadovėlių mokyklai, išleido grožinės kūrybos.

Virgina Šukytė

Pilkieji didvyriai: slaptos ir pavojingos knygnešių kelionės

„Pilkieji didvyriai. Slaptos ir pavojingos knygnešių kelionės“ – tai pažintinė knyga apie Lietuvos istorijos fenomeną – knygnešystę, kurią UNESCO pripažino unikalia ir pasaulyje atitikmenų neturinčia veikla. Kai Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, 1864 m. – 1904 m. caro valdžia uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis. Knygnešiai lietuviškas knygas nelegaliai gabeno iš Rytų Prūsijos ir platino po visą Lietuvą. Per 40 spaudos draudimo metų Lietuvoje veikė 2000 knygnešių ir 5000 daraktorių – slaptųjų lietuviškų mokyklų mokytojų. Buvo išleista ir išplatinta 1830 pavadinimų leidinių lotyniškais rašmenimis, kurių bendras tiražas siekė 6 milijonus egzempliorių. Caro valdininkai atėmė ir sunaikino tik apie 8 proc. tiražo, taigi dauguma lietuviškų knygų ir laikraščių pasiekė skaitytojus.

Kaip veikė šaunieji mūsų knygnešiai? Kaip apgaudavo ir suklaidindavo persekiotojus: pasienio sargybinius, policininkus, šnipus? Kur slėpdavo nelegalią spaudą? Kokių nuotykių ir vargų patyrė? Kaip caro valdžia juos baudė už knygų kontrabandą? Kokia buvo lietuviška mokykla ir mokytojai spaudos draudimo laikais? Kokia knygnešių darbo ir vargų prasmė? Kodėl juos gerbiame ir minime šiandien?

Knyga nubraukia istorijos dulkes nuo knygnešystės – čia apstu knygnešių bei daraktorių autentiškų prisiminimų bei nuotraukų, jų giminaičių pasakojimų, istorikų įžvalgų, senovinio Lietuvos kaimo buities realijų. Iš užmaršties prikelti mažiau žinomi knygnešiai vyrai bei nemaža moterų. Paminėtos ir knygnešių šeimos, kuomet draudžiamą spaudą platino vyrai ir žmonos, broliai ir seserys, tėvai ir vaikai. Autorė atskleidžia šių žmonių dvasinę stiprybę, drąsą, sumanumą, ištvermę ir pasiaukojimą ir įrodo, kad knygnešystė – ne tik istorinė, kultūrinė, bet ir dorovinė mūsų vertybė.

Knyga „Pilkieji didvyriai. Slaptos ir pavojingos knygnešių kelionės“ parašyta paveikiu, gyvu stiliumi. Skaitytojas pasijus tarsi laiko mašina persikėlęs į senovinį Lietuvos kaimą, kuomet žmonės važinėjo arkliais, dėvėjo naminio audimo drabužius, avėjo klumpėmis, pasišviesdavo žibalinėmis lempomis ar žvakėmis, bet nuveikė didžių ir prasmingų darbų.

Nuo lietuviškos spaudos atgavimo praėjo 120 metų, tačiau iki šiol nėra populiarios pažintinės knygos šia tema įvairiausiems skaitytojams, tad šis leidinys reikšmingai užpildo kultūrinį vakuumą. Knyga skirta visiems, kurie domisi lietuviškos knygos istorija, brangina gimtąją kalbą. Ji ypač pravers mokytojams, moksleiviams, bibliotekininkams, kultūros darbuotojams minint Knygnešio dieną bei Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Rašytoja prozininkė ir žurnalistė Virgina Šukytė (Virginija Genienė) yra Lietuvos rašytojų sąjungos narė, išleidusi aštuonias knygas vaikams, paaugliams bei suaugusiems. Apysaka pasaka „Karalaitis ir šunys“ pelnė Martyno Vainilaičio premiją, o trumpų istorijų bei šiurpių knyga „Laimės formulė“ buvo išrinkta į geriausių 2014 m. knygų paaugliams penketuką.

Vincas Krėvė-Mickevičius

Skerdžius ir kiti apsakymai

Skerdžius Lapinas – kaimo keistuolis, turintis savitą išmintį ir vaizduotę, tikintis, kad Dievo apraiškos egzistuoja visoje gamtoje, o jo paties gyvenimas susietas su žaliuojančia liepa. Bobulė triūsia namuose, tačiau jos darbo niekas neįvertina. O garsios Merkinės pilies bajorų giminės sūnūs gins savo kraštą nuo kryžiuočių, kol jėgos leis, tik ar amžiams bėgant didžiavyrius beprisiminsime?

Lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės kūrybai nesvetimas neoromantizmas, dramatizmas, jo veikėjai ryškūs ir įsimintini, vieni nuolat draskomi sudėtingų prieštaravimų, kiti stojiškai laikosi net sulaukdami pašaipų. Rašytojas Krėvė neretai ieškojo to, kas stiprintų ir puoselėtų Lietuvos valstybingumą, tautinę savimonę, ieškojo lietuvių tautinio charakterio bruožų, išminties ir nepalenkiamos stiprybės tiek senovės didžiavyrių, tiek paprastų kaimo žmonių paveiksluose. Tai matyti ir šiame apsakymų rinkinyje.

Vincas Krėvė (1882–1954) – prozininkas ir dramaturgas, visuomenės ir politikos veikėjas. Jis parašė tokius kūrinius kaip „Skirgaila“, „Šarūnas“, „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ ir kt.

Benas Lyris

Kunigo širdies dienoraštis

Į „Kunigo širdies dienoraščio“ puslapius sugulė mano patirčių žiupsniai tarnaujant ligonių sielovadoje ir bažnyčioje, susitikimai ir susidūrimai su įvairiais žmonėmis bei jų gyvenimo istorijos, iššūkiai, dvasinės traumos, skausmai ir laimės blyksniai. Juk neretai kunigui atsiveriama labiau nei psichologui ar psichiatrui…

Gal ši knyga paskatins ieškoti šviesos pasaulyje, kur daug nevilties ir kur jautiesi nereikalingas.

Gal ši knyga įkvėps tapti drąsiu ir nebijoti sunkių akimirkų. Nes tik drąsus gyvena ten, iš kur kiti nori pabėgti.

Tad, brangus skaitytojau, kviečiu tave į kelionę, kunigo širdies kelionę, sūnaus širdies kelionę, silpno žmogaus širdies kelionę. Kviečiu atrasti save ir pamatyti, kad mūsų gyvenime yra išties nemažai situacijų, galinčių prabilti ir leisti mums augti ir skleistis, jei tik sugebame jas apkabinti ir priimti, atrasti jose gyvenimo grožį ir jį dovanoti kitiems. O to grožio daugiausia ten, kur esame trapiausi ir labiausiai pažeidžiami.

Benas Lyris

Arvydas Sekmokas

Birželio sukilimas nėra baigtas

„Autorius drįsta prisiliesti prie daugelio šiuolaikinių istorikų lankstu apeinamos temos – Birželio sukilimo. Tą jis daro ne tik su pilietine drąsa, bet ir pasirinkęs deramą žiūros nuotolį. Sukilimo neįmanoma suvokti be aplinkybių, kuriomis jis vyko. Šios aplinkybės – visų pirma per Lietuvą nusiritusi okupacija ir represijos, suvokimas, kad Lietuva įstrigusi tarp dviejų imperinių galybių. Ten, kur dauguma įžvelgtų tik neviltį ir priežastį kapituliuoti, Sukilimo vadovai rado valios siekti tautos ir valstybės išlikimo. Autorius atskleidžia šį lemtingą apsisprendimą savitu būdu – per svarbiausias Sukilimo asmenybes. Visuotinės baimės sąžiningai kalbėti apie Sukilimą fone ši knyga yra retas oro gurkšnis, plačiajai visuomenei vertingas ir dėl surinktų faktų, ir dėl konceptualaus žvilgsnio. Na, o tiems, kuriuos privertė gūžčioti pastarųjų metų valdžios ir viešų asmenų atviras priešiškumas mūsų tautos antisovietinei rezistencijai, tai puiki proga sužinoti daugiau apie Sukilimą, jo eigą, tikslus ir kontroversiškas aplinkybes.“
Vytautas.Sinica, Lietuvos Respublikos Seimo narys