Nauji užsienio rašytojų kūriniai/liepa

Alan Hlad

Knygų šnipė

„Knygų šnipė“ – įtraukiantis pasakojimas, pagrįstas tikrų šnipų istorijomis ir perkeliantis skaitytojus iš Niujorko viešosios bibliotekos į šnipų knibždančią Lisaboną, patiks visiems Kate Quinn „Kodas Rožė“ gerbėjams.

1942 metai. Antrojo pasaulinio karo baigtis nenuspėjama, todėl bet kokia žvalgybinė informacija abiem pusėms neįkainojama. Nors toli nuo mūšio lauko, Lisabona, neutralios Portugalijos sostinė, tampa esmine ašimi visai kitokio pobūdžio kare, kai prezidentas Ruzveltas pasitelkia naujas pajėgas – šnipinėti apmokytus bibliotekininkus.

Mikrofilmų specialistė Marija Alveš, dirbanti Niujorko bibliotekoje, atvyksta į Lisaboną. Rinkdama naudingą informaciją, ji bendradarbiauja su Tjagu Soarešu, drąsiu ir doru knygyno savininku. Tjagas vykdo pavojingą misiją – klastoja pasus ir vizas žydų pabėgėliams.

Marija su Tjagu vis labiau suartėja, bet jų meilei iškyla pavojus, kai Marijos vadovas paprašo ją dirbti dviguba agente ir teikti klaidinančią informaciją Larsui Štaigeriui, turtingam šveicarų bankininkui, padedančiam išplauti Hitlerio auksą. Įgavusi Larso pasitikėjimą, Marija patenka į fiureriui artimiausių žmonių ratą ir turi galimybę pakeisti karo eigą, jeigu tik išdrįs surizikuoti.

Alanas Hladas yra bestselerių autorius, pelnęs tarptautinį pripažinimą. Jis rašo istorinius romanus, kuriuos įkvėpė tikri asmenys ir XX a. pasaulinių karų įvykiai.

Sylvia Frank

Neišskiriamieji Gala ir Dali

Gala – ryžtinga, stipri ir romantiška moteris, kurios sprendimai tuo pačiu žavi ir piktina. Ji mūza, mylimoji ir vadybininkė. Klausimas, ar Dali būtų galėjęs tapti tokiu sėkmingu menininku be jos, kirba ne vienam. Juk Dali kūryba be jokios abejonės persismelkusi besąlygiška, įtempta ir aistringa jo ir Galos meile.

Ispanija, 1929 m. Gala lydi savo vyrą, poetą Polį Eliuarą, į žvejų kaimelį Kadakesą, kuriame jis ketina susitikti su jaunu dailininku Salvadoru, netrukus pristatysiančiu savo kūrybą Paryžiuje.

Kai Gala sutinka dešimčia metų už ją jaunesnį menininką, ją sužavi jo savita išvaizda. Salvadoras atskleidžia jai vis daugiau savo pasaulio, o pats mato tik ją, Galą. Polis pastebi tarp jų užsimezgusius jausmus ir liepia Galai apsispręsti. Sunkia širdimi ji nusprendžia grįžti į Paryžių su sutuoktiniu ir judviejų dukra, tačiau niekaip negali pamiršti Salvadoro.

Šiame romane, paremtame ypač kruopščiai ištyrinėta faktine informacija, su įsimylėjėliais susipažįstame jau ankstyvosiomis jų, kaip poros, dienomis, kai Dali dar nebuvo tapęs garsiu tapytoju ir kai abiem teko nueiti sunkų kelią, kad būtų drauge.

Jis negalėjo be jos, o ji – be jo. Puikioji ekscentriškų sutuoktinių pora.

Ellie Midwood

Turiu juos išgelbėti

Aušvicas, 1942-ieji. Supratus kraupią tiesą, Orli kūną ima krėsti drebulys. Nors yra slaugė, užuot gelbėjus likimo draugus, jai tuoj bus liepta juos žudyti…

Iš gyvulinio vagono Orli neria į rūką, atslenkantį nuo netoliese plytinčio miško, ji žengia speigu aptraukta Aušvico žeme. Išduota savo vyro už dalyvavimą Vokietijos pasipriešinimo judėjime, Orli nebeturi nieko. Ši vieta – jos naujieji namai.

Moteris lengviau atsikvepia tik tada, kai ją paskiria dirbti ligoninėje – nors jie visi ir atsidūrė pačiame pragare, šitaip ji galės išgelbėti bent dalį gyvybių. Bet į stovyklą atvykus Jozefui Mengelei, Orli suvokia siaubingą tiesą: Mengelė – tikras Mirties angelas, įkūnijantis dar neregėtą blogį, tai žmogus, kurio Aušvice bijoma labiausiai.

Tūkstančiai kalinių, papuolę į jo gniaužtus, tampa žiaurių eksperimentų aukomis. Norėdama išgyventi, Orli privalo talkinti šiam žmogui. Bet kaipgi gyventi žinant, kad jos veiksmai pasmerkia kitus?

Regėdama ledinį Mengelės žvilgsnį, Orli supranta, kad tikroji jos kova dar tik prasideda. Moteris privalo rasti būdą sustabdyti šitą pabaisą – net jei tai pareikalaus didžiausios kainos.

Įkvėpta nepamirštamos Orli Reichert gyvenimo istorijos, ši Antrojo pasaulinio karo drama pasakoja apie moterį, kuri rizikavo viskuo, kovodama su blogiu.

Dawn Tripp

Žaklina

„Žaklina“ – tai nuoširdus pasakojimas apie itin supratingą, gąsdinamai intelektualią moterį, kūrusią savo gyvenimą ir formavusią aplinką, kurioje pati gyveno. Jautri istorija apie meilę ir galią, apie šeimą ir tragediją, apie netektį ir stiprybę ją pakelti.

Su žavingu kongresmenu Džeku Žaklina susipažįsta būdama dvidešimt vienų. Ji puoselėja svajonę apie Paryžių, laimi darbą žurnale Vogue ir mano, kad Džekas – ne jos skonio nuotykis. Nes jis pernelyg amerikietiškas. Pernelyg išvaizdus. Pernelyg berniukiškas. Bet įsižiebia jausmai, išmėginimai ir gyvenimas Baltuosiuose rūmuose juos tik sutvirtina. O tada Dalasas… Trys su puse sekundės – tik tiek – tarp pirmojo šūvio, kuris praskriejo pro automobilį, ir antrojo, taiklaus, kuris sudaužė jos gyvenimą.

Autorė ekspresionistiniais potėpiais piešia įsimenantį trapios moters vidinio tvirtumo ir pažeidžiamumo, ramaus ryžto ir aistros gyventi, politikos užkulisių ir moters vaidmens juose paveikslą. Skaitytojui prieš akis atveriamas kerintis, bet skaudžiai sudėtingas ir įvairialypis Žaklinos, panelės Buvjė, Džekės, ponios Kenedi, ponios Onasis pasaulis.

Dawn Tripp (Don Trip) – amerikiečių rašytoja. Harvardo universitetą ji baigė Magna Cum Laude diplomu, išleido keturis prestižinėmis literatūros premijomis apdovanotus romanus. Jos kūrinius spausdina žinomi literatūros žurnalai Virginia Quarterly Review, The Believer, AGNI, Conjunctions ir kt. Tikrais faktais ir istoriniais dokumentais grįstas romanas „Žaklina“ – pirmasis į lietuvių kalbą išverstas rašytojos kūrinys. 

Katriona O’Sullivan

Skurdo vaikas. Apie atkaklumą, drąsą ir tikėjimo savimi vertę

„Skurdo vaikas. Apie atkaklumą, drąsą ir tikėjimo savimi vertę“ – stulbinamas asmeninis liudijimas, papasakotas šiltai, atvirai ir su empatija. Knyga, kuri gali pakeisti visuomenę, o kartu ir mus pačius.

Dr. Katriona O’Sullivan – airių psichologė, dėstytoja, rašytoja. Jos debiutinė knyga „Skurdo vaikas“ (2023), vos pasirodžiusi, iškart sulaukė ypatingo skaitytojų ir kritikų dėmesio: Airijoje buvo paskelbta Metų biografija, tapo bestseleriu, taip pat pelnė „The Last Word“ platformos klausytojų apdovanojimą (garsinė knyga). „Guardian“ žurnalistai ją pavadino „viena geriausių knygų apie skaudžią skurdo patirtį šiuolaikinėje visuomenėje“, o pačią autorę įvardijo kaip „vieną nuostabiausių žmonių, kuriuos kada nors lemta sutikti“.

K. O’Sullivan išaugo penkių vaikų šeimoje. Jos tėvai turėjo priklausomybių ir stokojo socialinių įgūdžių, nors retomis blaivumo akimirkomis ir stengėsi kurti „normalų“, kaip jie patys įsivaizdavo, gyvenimą.

Rašytoja atvirai pasakoja apie savo vaikystę, praleistą skurde, ir nagrinėja ankstyvame amžiuje ištikusio nepritekliaus ir prievartos padarinius. Jai teko milžiniškų išbandymų našta: septynerių patirta seksualinė prievarta, nėštumas paauglystėje, benamystė, vagystės, alkoholis, dvasinė sumaištis, balansavimas ties išgyvenimo riba… Tačiau su geranoriškų mokytojų pagalba rašytojai pavyko įveikti išbandymus, o valia, smalsumas ir užsidegimas padėjo tapti daugybę apdovanojimų pelniusia mokslininke.

K. O’Sullivan Dublino Trejybės koledže įgijo psichologijos daktaro laipsnį, dirba vyresniąja skaitmeninių įgūdžių dėstytoja Meinuto (Airija) universiteto Psichologijos katedroje. Ji bendradarbiauja su politikos formuotojais Airijoje ir už jos ribų, kuria švietimo ir įtraukties strategijas, buvo kviestinė pranešėja JT, Pasaulio švietimo forume. Jos kuriama programa, kuria siekiama pagerinti mergaičių galimybes mokytis STEM disciplinų, Amsterdame pelnė „Women in Tech Europe Awards“ įtakingiausios iniciatyvos premiją.

Knyga patiks „Apšviestosios“ skaitytojams. 

Anna Brzezinska

Vavelio dukterys

„Va, pažiūrėk! Pilyje pagimdė karalienė, ir pas mus kamaroje yra karalienė. Tik kad viena pagimdė dukterį, o antra – pavainikę nykštukę.“

Tą pačią 1526 m. lapkričio naktį Krokuvoje gimė dvi mergaitės: Lenkijos karaliaus Žygimanto I Senojo ir karalienės Bonos Sforcos duktė Kotryna ir mažutėlė Dosia, nesantuokinis tarnaitės Reginos ir salyklininko Bartolomėjaus santykių vaisius. Likimas lėmė, kad Dosia atsidūrė karališkajame dvare ir tapo neatsiejama Kotrynos gyvenimo dalimi.

Augdama su karalaite ir jos seserimis Dosia susipažino su karališkojo gyvenimo kasdienybe, tapo įvairiausių istorinių įvykių – puotų, vestuvių, sąmokslų ir prievartavimų liudininke. Dosia matė ne tik Vavelio rūmų menes, bet ir alchemikų dirbtuves, gimdymo kambarius ir paleistuvystės namus. Dosia regėjo viską. Ir nieko nepamiršo.

Populiari lenkų rašytoja ir istorikė Anna Brzezińska knygoje „Vavelio dukterys“ pateikia išsamų ir visapusišką moterų gyvenimo valdant paskutiniams Jogailaičiams aprašymą. Jos istorijos herojės – ne tik aukštakilmės karaliaus Žygimanto I Senojo dukterys, bet ir paprastos moterys, su kuriomis XVI a. Lenkijoje dažniausiai buvo elgiamasi kaip su beteisėmis vergėmis. „Vavelio dukterys“ stebina didingumu ir detalumu, patraukia spalvingu siužetu ir gyvais aprašymais.

Intriguojantis, novatoriškai sumanytas istorinis romanas apie išskirtinį Lenkijos ir Lietuvos istorijos etapą, kuriame Jogailaičių dinastija yra galybės apogėjuje ir kartu – ant prarajos krašto.

Elif Shafak

Ir danguje teka upės

Taip jau esti, kai ką nors myli, – net užsimerkus jų veidas stoja prieš akis, o ausyse suskamba balsas. Net praėjus daugybei metų regi ir girdi juos savo sapnuose.

Trys atomai susijungia, kad sudarytų vandenį: H-O-H. Trys veikėjai stoja greta, kad kartu papasakotų neužmirštamą istoriją.

1840 metai, Anglija. Ant Temzės kranto gimsta Artūras, lūšnynų karalius, apdovanotas nepaprasta atmintimi, – ji padės pabėgti nuo skurdžios praeities ir pradėti visai kitokį gyvenimą.

2014 metai, Turkija. Tigro pakrantėje jazidų mergaitė Narina ruošiama krikštyti, tačiau netrukus jazidų bendruomenė bus priversta palikti savo protėvių žemę ir leistis į pavojingą kelionę.

2018 metai, Londonas. Trisdešimtmetė mokslininkė Zalicha visą gyvenimą elgėsi racionaliai ir nuspėjamai, bet atėjo metas padaryti išimtį – palikusi savo vyrą ir patogius namus, ji apsigyvena Temzės krantinėje prišvartuotame laivelyje.

Trijų savęs ieškančių bėglių likimus sujungia vanduo. Jis smelkiasi į knygos puslapius, keliauja per skirtingus amžius ir kraštus, žmonių jausmus ir patirtis, o jo lašas po lašo kapsi į begalinį vandenyną, kurio gelmėse slypi be galo jautrus, gilus ir įžvalgus E. Shafak pasaulis.

Elif Shafak (Elif Šafak, g. 1971) – žymi turkų kilmės rašytoja, Bookerio ir Britų knygos apdovanojimų finalininkė, 20 knygų autorė, kurianti turkų ir anglų kalbomis ir įstabiai jungianti Rytų ir Vakarų pasakojimo tradicijas. Ji aktyviai kovoja už moterų teises ir žodžio laisvę, dėsto politologiją ir sociologiją Turkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Lietuvoje jau išleisti 6 autorės romanai.

Nicky Pellegrino

Susituokim Italijoje

Svajonių vestuvės? Galbūt. Naujas gyvenimas? Tikrai!

Įmantrius tortus ir dailius keksiukus įvairioms šventėms kepanti Skai apie romantiškas vestuves pati nė nesvajoja. Bet viskas pasikeičia, kai vieną dieną jos partneris Timas praneša: jie laimėjo konkursą ir svajonių vestuves galės atšokti idiliškame Montenelo miestelyje Pietų Italijoje. Skai ši mintis vilioja: būtų nuostabu pabėgti nuo rutinos ir leistis į kelionę su visa šeima.

Tačiau karšta pietų saulė apšviečia ne tik gražiausias gyvenimo akimirkas. Skaudi Timo apgaulė viską apverčia aukštyn kojomis. Vietoj pasakiškų vestuvių – kelionė, kuri privers Skai pažvelgti į savo gyvenimą iš naujo. Suprasti, kas ji ir ko iš tiesų trokšta.

Tuo pat metu buvusi žymaus maisto žurnalo Culinaria redaktorė Ana verčia naują gyvenimo puslapį ir viską palikusi užnugary išrūksta į Italiją. Vos pamačius parduodamą nugyventą, tačiau didingą masseria nuostabiojoje Bazilikatoje, jos širdis virpteli. Žavinga kaimo vila, alyvmedžių giraitės ir įspūdingi kalnų peizažai pažadina moters nuotykių troškimą. Tačiau ramybės ieškoti čia atvykusiai Anai likimas turi kitų planų – netikėtas susitikimas su žaviu paslaptingu kaimynu prabudina seniai pamirštus jausmus. Pasirodo, gyvenimas gali nustebinti net ir tada, kai galvoji, kad jau viską matei.

Du likimai. Dvi skirtingos moterys. Ir viena vasara, galinti viską pakeisti. Tobula istorija romantikos, saulės ir itališkų skonių išsiilgusiems skaitytojams!

Nicky Pellegrino – itališkų šaknų turinti rašytoja, užaugusi Anglijoje, o šiuo metu gyvenanti Naujojoje Zelandijoje. Jos knygos, pasakojančios apie gardų maistą, meilę ir draugystę, nukelia skaitytojus į įstabiąją Italiją. Daugelis autorės kūrinių virto bestseleriais visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.

Hermann Sudermann

Kelionė į Tilžę

Ši daugiau nei prieš šimtą metų parašyta knyga „Kelionė į Tilžę“ nė iš tolo neprimena nuobodžios klasikos – tai nepaprastai gyvos, jausmingos ir atmosferiškos istorijos apie jau išnykusį pasaulį, Mažąją Lietuvą, ir jame gyvenusius žmones, lietuvininkus, jų dramas, meilę, svajones, praradimus ir mažas pergales.

Siužetų savo istorijoms autorius sėmėsi iš tikro gyvenimo, iš realybės, kurioje susitiko ir maišėsi vokiškasis miesto ir lietuviškasis kaimo pasauliai, nueinantis tradicinis ir vis labiau įsigalintis modernybės laikas, rūsti pamario, pajūrio gamta ir švelnus žmonių ilgesys. Rašytojas spėjo pamatyti ir užfiksuoti savitą lietuvininkų charakterį, jų buitį, tradicijas ir papročius. Jo vaizduojami žmonės labai panašūs į dabartinius: jie išgyvena tuos pačius jausmus, sprendžia tas pačias dilemas, blaškosi tarp pareigų ir svajonių ir, kaip ir mes, nėra tobuli, klysta ir suklupę vėl bando keltis. Meilė, aistra gyventi, laisvė būti savimi nesensta, todėl pradėjus skaityti neįmanoma šios knygos padėti į šalį.

Pagal šias istorijas ne kartą buvo statyti spektakliai, opera, kino filmai, kuriuose vaidino to meto pasaulinės kino žvaigždės, o filmas „Sunrise: A Song of Two Humans“, pastatytas pagal apysaką „Kelionė į Tilžę“, gavo net tris „Oskaro“ statulėles.

Hermann Sudermann (Hermanas Zudermanas, 1857–1928) – vokiečių rašytojas ir dramaturgas. Iki paauglystės gyveno Macikuose ir Šilokarčemoje (dabar Šilutė), vėliau – Tilžėje. Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo istoriją, filosofiją ir literatūrą. Bendravo su Vydūnu, bičiuliavosi su Šilo karčemos mecenatu, dvarininku Hugu Šojumi (Hugo Scheu), daug prisidėjusiu prie lietuvininkų kultūrinės tradicijos saugojimo. H. Sudermannas taip pat domėjosi lietuvininkų gyvenimu, mokėjo jų kalbą. Jo dramos buvo statomos visame pasaulyje, tačiau labiausiai jį išgarsino „Lietuviškos apysakos“ – jos visos sudėtos šiame „Kelionė į Tilžę“ leidime.

Elizabeth O’Roark

Sandoris su velniu

Niurzga bosas, kibirkščiuojantys dialogai ir pamažu užgimstanti aistra – tobula istorija pasiilgusiems šmaikščios, pikantiškos romantikos.

Heisas Flinas – garsus plastikos chirurgas, Holivudo numylėtinis ir pavojingai žavus britas, visada dėvintis nepriekaištingus kostiumus, gurkšnojantis viskį ir savo šaltu elgesiu vedantis aplinkinius iš proto. Vieni jį dievina, kiti – nekenčia. Gal jis ir nėra Šėtonas, bet kęsti jo vadovavimą man prilygsta pragarui.

Aš – žodžio kišenėje neieškanti laikina asistentė, kurios tikslas paprastas: iškęsti šešias savaites dirbant šiam vyrui. Ištverti šį laiką ir išsaugoti sveiką protą. Tačiau vos tik įžengiu į jo kabinetą, mūsų bendravimas virsta žodžių dvikova. Heisas – arogantiškas, kandus ir nuolat pasiruošęs įgelti. Bet kuo ilgiau būname kartu, tuo labiau imu įžvelgti, kas slepiasi po arogancijos kauke – užsispyrusiai saugoma praeitis ir prieš dešimtmetį negailestingai sudaužyta širdis.

Neturėčiau jo gailėti. Neturėčiau juo žavėtis. Ir tikrai neturėčiau leisti sau įsimylėti. Bet kai darbai bus baigti, o mūsų keliai išsiskirs – ar sugebėsiu palikti vyrą, kurio širdį norėčiau vėl suklijuoti… Tik kaip tai padaryti nesudaužant savosios?

Elizabeth O’Roark – Vašingtone gyvenanti meilės romanų apie nepakenčiamus vyrus ir drąsias moteris, nelinkusias jiems nusileisti, autorė. Daugybę metų rašiusi medicininius tekstus, galiausiai ji atsidėjo tikrajam pašaukimui – kurti įtraukiančias, užsimiršti padedančias istorijas su charizmatiškais ir atpažįstamais veikėjais.

„Irzliųjų velnių“ serijoje susipina aistra, romantika ir kandus humoras. Ją skaitydami leipsite juokais, žavėsitės ir graudinsitės. Knyga neabejotinai patiks Christinos Lauren ir Emmos Chase gerbėjams.

J. M. Dalgliesh

Įsibrovėlė

Turiu žavų vyrą Skotą, du mielus vaikus, puikų darbą ir nuostabius namus. Iš šalies atrodytų, kad mano gyvenimas tobulas. Bet tai tik iliuzija.

Mūsų dvylikametė dukra Keitė prisivirė košės mokykloje – dabar ji nušalinta nuo pamokų, o su manimi beveik nekalba. Praradę viltį pasamdėme jai jauną korepetitorę Dianą – iš pažiūros idealią, patikimą profesionalę. Darbe praleidžiu daug laiko ir todėl jaučiu augančią kaltę – ar aš susimoviau kaip motina? Ar viskas griūna dėl to, kad per mažai būnu namie?

Diana atrodo paskutinė mūsų viltis – žmogus, galintis pasiekti Keitę. Vis dėlto netrukus imu abejoti jos ketinimais…

Štai ji virtuvėje, paliečia Skotui ranką. Štai šnabžda kažką Keitei, ir pažvelgusios į mane jos abi akimirksniu nusijuokia. O tada užtinku ją įsliūkinusią į Skoto darbo kambarį, apžiūrinėjančią mudviejų vestuvių nuotraukas.

Nujaučiu, ko ji siekia – ieško ko nors, kas sugriautų mano gyvenimą. Gyvenimą, kurio trokšta pati.

Bet Diana manęs deramai neįvertino. Dėl savo mylimos šeimos aš pasiruošusi kovoti. Ir ji nė nenumano, kaip toli galiu nueiti, kad ją sustabdyčiau.

„Įsibrovėlė“ – kvapą gniaužiantis psichologinis trileris, nuo kurio nepavyks atsitraukti iki paskutinio puslapio.

Sara Gordan

Begalinė naktis

Naktis. Motina ieško dingusios paauglės dukros, klaidžioja gatvėmis, ieškodama jos visur, kur tik gali patekti. Laukia jos namuose, skambina, kam tik sugalvoja, bandydama ką nors apie ją sužinoti. O namuose dar du vaikai. Ji prisimena dienas, kai nelengva jos motinystės istorija tik prasidėjo, kaip ji rutuliojosi ir kaip atvedė ją į šią naktį. Ar tai kontroliuoti vertęs nerimas atstūmė dukrą?

„Begalinė naktis“ – tai labai atvirai, kone tiesmukai, tačiau su neįtikėtinu jautrumu papasakota motinystės istorija. Jos centre – motinos ir dukros santykių dinamika: vienos noras apsaugoti, o kitos – išsivaduoti. Galiausiai tai tiesiog moters istorija apie tai, ką reiškia auginti sergančius vaikus, apie natūralų troškimą turėti gyvenimą, pripildytą ne tik vaikų ir jų poreikių, ir apie tai, kaip sunku paleisti savo vaikus.

Sara Gordan studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą, o karjerą pradėjo kaip knygų kritikė laikraštyje. Ji sėkminga prancūzų literatūros vertėja. Gyvena Stokholme su vyru ir trimis vaikais. Romane „Begalinė naktis“ nemažai pačios autorės gyvenimą primenančių aplinkybių.

Annie Lyons

Ačiū, Eudorai Haniset viskas gerai

Niekada nevėlu pradėti iš naujo.

Eudorai Haniset aštuoniasdešimt penkeri, ir ji pavargo nuo pasaulio, nebenori nieko nuveikti ir nieko matyti. Pikta ir vieniša, ji pasiryžta su viskuo atsisveikinti.

Tačiau jos planą sujaukia į duris pasibeldusi nauja kaimynė. Rouzė Trevidni, linksma ir drąsi mergaitė, niekam neleidžia užsibūti komforto zonoje. Netrukus Eudora leisis į nuotykius, kurių nė negalėtų įsivaizduoti.

Netikėta draugystė paskatins ją iš naujo permąstyti savo gyvenimą. Vaikystė karo fone, šeimos paslaptys, pirmoji meilė… Po niūrios atsiskyrėlės kauke slypi stiprios, pasiaukojančios moters istorija. Ir pagaliau atėjo metas ją papasakoti.

Annie Lyons (Anė Lajons, g. 1974 m.) – britų rašytoja, aštuonių romanų autorė, daugiau nei dešimtmetį dirbo leidykloje, vėliau pati ėmė rašyti knygas. Šiuo metu su šeima gyvena Londone ir dėsto kūrybinį rašymą. „Ačiū, Eudorai Haniset viskas gerai“ – garsiausias A. Lyons romanas ir pirmoji jos knyga lietuvių kalba. Tai šiltas pasakojimas apie kartų skirtumus peržengiančią draugystę, patiksiantis Fredriko Backmano „Gyveno kartą Uvė“ skaitytojams.