Nauji lietuvių autorių kūriniai/gruodis

Edita Mildažytė

Pelynų medus. Mano istorija

Viena garsiausių, populiariausių ir mylimiausių Lietuvos moterų pristato knygą „Pelynų medus“ apie savo gyvenimą, kuriame tiršta stiprių jausmų, smagių įvykių, skaudžių išgyvenimų ir lemtingų pasirinkimų. Ir, žinoma, – kultinių TV laidų, projektų, dokumentinių filmų, visuomeninės veiklos. Savo istoriją Edita Mildažytė pasakoja kaip moka tik ji – atvirai, lengvai ir žaismingai.

„Pasiūlymų parašyti kažką panašaus į „savo istoriją“ esu gavusi tikrai ne vieną sykį. Ir kaskart atsisakydavau. Dėl įvairių priežasčių. Tačiau dabar esu tokia subrendusi, kai jau galiu ramiai žvelgti į praeities klaidas ir nuotykius, aiškiai suprasdama, kad kiekviena nesėkmė yra tik kelio į sėkmę etapas. Mano gyvenime buvo tokių gražių dalykų, kad būtų nuodėmė jų nepapasakoti. Buvo ir istorijų, prasidėjusių visai neromantiškai, bet išsivysčiusių į aukščiausią žmogiškų jausmų būseną. 
Šitoje knygoje stengiausi būti sąžininga, korektiška ir… linksma. Kodėl turėtumėte ją perskaityti? Bent jau dėl to, kad įsitikintumėte – kaimyno žolė nėra žalesnė.“
Edita Mildažytė

Algis Bitautas, Giedrė Bitautienė

Mokytojo išpažintis

Kartą gyveno Alfonsas. Arba tiesiog Alfa. Mokytojas. Kitaip tariant – prestižinės profesijos atstovas (taip, taip, juokitės garsiau!). Turėjo viską, ką privalo turėti statistinis pilietis: darbą, žmoną, porą vaikų ir būsto paskolą. Vyriškio gyvenimėlis tekėjo ramia, kartais užknisančiai monotoniška vaga – visai kaip tavo ar mano. Ir štai – vos perkopęs keturiasdešimt, Alfa mirė. Granitinį antkapį papuošė epitafija:

Čia dūla niekam nežinomo mokytojo kauleliai. Dirbo pusantro etato it nuvarytas arklys, arė tol, kol pats mokyklos suole pakratė kojas. Nors turėjo net du mėnesius atostogų.

Stop. Palaukit. Ne, ne taip! Kas čia per nekrologas? Paleiskim plokštelę iš naujo…

„Mokytojo išpažintis“ – tai tikrais įvykiais paremtas, šmaikštus ir skaudžiai juokingas pasakojimas apie alfa kartos mokytoją idealistą Alfą ir jau keiksmažodžiu tapusią mokyklą, kurioje realybė kartais pranoksta groteską (O, dabar visai kitas reikalas!). Per savo naivumą ir jautrumą mokytojas kasdien patenka į absurdo teatro scenos vertas situacijas, o vakarais lieja širdį savo supratingajai žmonai Birutei.

    Mokinys padovanoja granatą (ir ne, tai ne vaisius).
    Pamokos vidury sustreikuoja širdis – bet negi skambinsi 112 ir gąsdinsi vaikus?
    Prašai nedarbingumo? Skandalas! Mokytojas gi turi būti nemirtingas.
    Vaikas užregistruotas pas gydytoją, bet apie mamadienį nė nesvajok!
    Ir… žinoma, vakare skambina isterijos ištiktas mokinio tėvas.

Visus šiuos ir dar krūvą kitų klausimų su dosniu juodojo humoro prieskoniu gvildena Algis, istorijos mokytojas ir švietimo influenceris (stebėkite jį socialiniuose tinkluose, jei to dar nedarot!), ir knygų mylėtoja Giedrė – sutuoktiniai, kurie vis dar (naiviai?) tiki, kad Sistemą galima pagydyti. Gal net sulaukti išsvajotų pokyčių. Tiesa, ši knyga – ne tik apie Alfą. Ji apie mus visus. Juk kiekvienas iš mūsų viduje esame Mokytojas.

Algis Bitautas – mokytojas, istorikas, edukologijos mokslų daktaras.

Andrius Pulkauninkas

Jautrumo gravitacija

„Jautrumo gravitacija“ – trečioji vilnietiškosios sagos dalis.

Kūrinyje susipins dvi istorijos – draudimo kompanijos tyrėjos bandymas atskleisti 1993 m. Vilniuje kilusio paslaptingo gaisro paslaptį ir Andriaus – nuolat grįžtančio romano veikėjo – emigracijos „skersvėjų“ ir meilės trajektorijas Danijoje.

Tyrėja bando sugauti nesugaunamą kaltininką, o Andrius – pabėgti nuo savo paties likimo.

Kas stipresnė jėga – meilė, nostalgija ar kūrybos vilionė?
Kur veda žmogų jautrumo gravitacija – į laukinio kapitalizmo draskomą Vilnių ar į svetimą, bet svaiginančią emigracijos gelmę?

Siurrealistiškai pinasi tyrėjos dabartis ir Andriaus ateitis. Paraleliai sugretinamos dvi viena kitai prieštaraujančios laiko alternatyvos: homo sovieticus, mokantis dirbti iki sąmonės netekimo, ar besimėgaujantis bohemišku gyvenimu bei tinginyste animus animalis. Panika ir atoslūgis gausaus pasirinkimo akivaizdoje.

Lina Simutytė

Raudonasis albumas

Galop Elena suprato, kad tuo metu dauguma gyveno panašiai, o jų istorija nėra niekuo išskirtinė. Ir vis tiek žinojo, kad privalės ją papasakoti. Todėl ji, kaip dauguma, vėl ir vėl grįš į savo vaikystės miestą. Į tą apsilaupiusį, sergančio pastato sindromu apsikrėtusį tėvų namą. Ir varnos tebekranks kaip visada, ir pasaulis toliau tęsis su visomis savo nesąmonėmis. Elena užsimerks taip stipriai, kad juodumoje ir vėl pasirodytų spalvoti vaikystės blyksniai, o grįžimas į ją būtų tikroji branda.

„Raudonasis albumas“ – autorės kartos, gimusios pirmaisiais Nepriklausomybės metais, balsas. Ne nostalgiškas žvilgsnis į praeitį, o pastanga suprasti, kaip kūrėme tai, kas esame šiandien. Tai pasakojimas apie alkį ir gėdą, grožį ir purvą, aistrą ir kaltę. Apie viltį, slypinčią po tirštu buities dulkių sluoksniu. Tad fantasmagoriška, netikėtų personažų, iškalbingų laikmečio detalių ir magiškojo realizmo kupina istorija bus artima daugeliui.

„Provincijos miestelyje gali įvykti kur kas spalvingesnių nutikimų, negu Rutinos dievo numatytieji. Ekonominio sunkmečio poetika: skaitant net truputį pavydu to namų nudaiktinimo. Veikėjai jaučiasi laimingi, kai gali vartoti – šiandien tai atrodo kone neįprastai. Nors rašoma apie šeimos mėginimą prasigyventi, iš to mėgėjiško verslininkavimo atsiveria ekologinė ir maginė perspektyvos.“
Poetė, literatūros kritikė Giedrė Kazlauskaitė

Debiutinė Linos Simutytės knyga „Miesto šventė“ (2020) dalyvavo akcijoje „Metų knygos rinkimai“, autorė apdovanota Jurgos Ivanauskaitės ir Jaunojo kūrėjo premijomis. Jau pirmojoje knygoje išryškėjęs kinematografiškas rašytojos braižas, pasižymintis metaforiška kalba, įsimintinais personažais ir sodriomis patirtimis, skleidžiasi ir naujame romane „Raudonasis albumas“.

Eugenijus Laurinaitis

Žuvis vandenyje. Knyga apie sklandų bendravimą

Nuo pat gimimo iki paskutinio atodūsio esame tarp žmonių, visą laiką bendraujame. Tas procesas mums toks natūralus, kad jo tiesiog nepastebime. Kaip žuvis nepastebi vandens, kuriame nardo. O vanduo gali būti ne tik skaidrus, bet ir drumstas, o kartais – netgi nuodingas. Tačiau žuviai tai nerūpi, ji nardo negalvodama. Ir mes, susitelkę tik į savo troškimus ir tikslą, kurį norime pasiekti, apie tai, KAIP vyksta pats bendravimas, nesusimąstome.

Gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, lektorius prof. dr. Eugenijus Laurinaitis veda skaitytoją per visus žmogaus gyvenimo etapus ir pateikia išsamią bendravimo abėcėlę, kad nardydami it žuvys būtume sąmoningi ir atidūs, pažintume vandenis, po kuriuos plaukiojame: ar jie skaidrūs, auginantys ir teikiantis laimės? O jei žalingi ar sekinantys, kaip tai pakeisti?

Kiekvieną skyrių iliustruoja pavyzdys iš psichoterapeuto praktikos.

Eugenijus Laurinaitis – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, mokslinių bei populiarių straipsnių ir knygų autorius ir sudarytojas, psichoterapijos mokslo ir praktikos populiarintojas. Nuo 2023 m. VU partnerystės profesorius, M. Romerio universiteto profesorius, psichoterapijos dėstytojas, lektorius, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas, Europos psichoterapijos asociacijos (EAP) valdybos narys. 2013–2015 m. – EAP prezidentas, nuo 2015 m. – EAP Generalinio sekretoriaus pavaduotojas. 2017–2023 m. – EAP generalinis sekretorius, o nuo 2023 m. – EAP garbės narys.

Jaunius Petraitis

Tu kažką turi. Gyvenimo statybų romanas

Rinkodaristas Gojus ryžtasi statytis namą. Tačiau jo planus jaukia netikėtos aplinkybės: tampa aišku, kad statybos bus neeilinės ir reikalaujančios aukų.

Visi, kam per trisdešimt, gyvenime jau yra ką nors statę: vieni namą, kiti karjerą, treti santykius; dažniausiai – nuo pat pamatų.

Debiutinis Jauniaus Petraičio romanas „Tu kažką turi“ pašiepia tragikomišką šių dienų realybę ir kviečia ieškoti atsakymų į nuolat kylančius egzistencinius klausimus. Kaip teisingai pasistatyti gyvenimą? Kaip jį statyti vyrams, o kaip moterims? Kaip statybų dulkėse nepamesti to, kas iš tiesų svarbiausia?

„Knyga apie šių dienų laiko dvasią – dideles ambicijas ir pamestą prasmės jausmą. Šiurkštų pasaulį, kuriame statymai dideli, o pralaimėjimo jausmas visuomet kažkur šalia. Autorius provokuoja, bandydamas atrasti, kokia pasaulio galimybė vis dar egzistuoja tarp kraštutinių polių?“
Audrius Ožalas, literatūros kritikas

„Tai šiuolaikinės visuomenės atspindys – kaimynų, bendradarbių, klientų, užsakovų ir mūsų pačių gyvenimai. Situacijos, kalba ir kūrinio eiga tokia įtaigi, kad skaitant verčia karts nuo karto pakelt akis ir apsidairyt, ar tik nebus kur nors kambaryje įtaisytos slaptos vaizdo kameros, kurios fiksuoja tavo pačio būsenas ir gal net slapčiausias mintis, o Jaunius tiesiog stebėdamas viską užrašo.“
Kastytis Sarnickas, rašytojas ir G&G Sindikato narys

Jaunius Petraitis studijavo politiką ir tarptautinius santykius Vilniuje ir Bolonijoje. Į lietuvių kalbą išvertė H. J. Morgenthau klasikinį veikalą „Politika tarp valstybių: kova dėl galios ir taikos“ (2011), taip pat dirbo LR Užsienio reikalų ministro patarėju. Su partneriu įkūrė prekės ženklų pozicionavimo butiką Black Florence. Pirmąjį kūrybinį eksperimentą Jaunius atliko dar mokykloje: jo apysaka apie šiukšlininko darbą Londone buvo išspausdinta Kauno jaunųjų prozininkų almanache (Tesco, 2005). Romane „Tu kažką turi“ autorius autoironiškai tyrinėja gyvenimo prasmės, savirealizacijos ir santykių temas.

Genovaitė Petronienė

Perrašytos schemos

Esate visiškas geruolis, gelbėjantis kitus, bet jei pamėginate bent kiek pasirūpinti savimi, imate save laikyti didžiausiu egoistu. Negana to, jums gėda, kad nepasitikite savimi, nemokate brėžti ribų ir nesate kaip tie stipruoliai, kurie jumis naudojasi. Kad ir kaip viena jūsų dalis trokšta pasikeisti, kita šį troškimą sabotuoja.

Kaip išmokti šį sabotažą išjungti?

Paliktumas, nesėkmės baimė, perfekcionizmas, menkavertiškumas ir t. t. – tai senos žaizdos, neišmoktos vaikystės pamokos, aštrūs charakterio kampai arba, psichoterapeutų kalba tariant, kognityvinės schemos. Kiekviena jų – tai vis kita tarakonų rūšis mūsų galvoje. Kodėl šalto tėvo dukra susiranda šaltą vyrą? Pasikartojimų ironija, nulemta schemų… Kasdienybėje jos pasireiškia per režimus – mums vis koją kišančias būsenas: pažeidžiamumą, savigraužą, reakcijas į stresą.

„Perrašytos schemos“ rasite aiškų mūsų problemų žemėlapį, jų sprendimo mechanizmą, „delno linijas keičiančių“ metodų rinkinį, suprasite, kokie nepatenkinti poreikiai slepiasi po atkakliai inertiškomis būsenomis ir trukdo augti, taip pat – daug iškalbingų pavyzdžių iš autorės profesinės patirties.

Genovaitė Petronienė – tarptautinės schemų terapijos psichoterapeutė ir supervizorė, patyrusi praktinių seminarų vedėja, suteikianti klientams įrankių pakeisti save, 8 psichologinių ir grožinių knygų autorė, 8 metus vykstančios radijo laidos „Apie tave“ autorė. Ji nuolat konsultuoja schemų terapijos metodu ir veda augimo pagal schemų terapiją programas.