Apie knygas / Naujienos / Naujos knygos

Nauji lietuvių autorių kūriniai/ vasaris

Daiva Gaivelienė · Paskelbta 2026-02-04 · Atnaujinta 2026-02-04

Valdas Papievis

Ankančiam pasaulyje

Ką reiškia ankančiam pasauly apakti? Vienintelė išeitis mums visiems – mokytis vaikščioti nemačiomis.

Turėjo daug metų prabėgti, kol supratau, kad logopedė buvo teisi: pasaulis – ne šūdas, jis – nuostabus, kol mes savo nesąmonėmis jo nesušūdinam. Savo ambicijom, savo barniais, savo civilizacijomis, savo dvejonėmis, savo egoizmu, savo feikais, savo geiduliais, savo hierarchijomis, savo išdavystėmis, savo juokeliais, savo karais…

Matyti, regėti per vilgšną… Apsimesti, kad raudonų linijų jau nebėra. Arba nedrįsti jų brėžti. Jautruoliai, o greta – diktatoriai psichopatai. Kiekviena karta turi savo La Belle Epoque, mūsiškė pavadinta Istorijos pabaiga.

Bet istorija nesibaigia – kaip ankančiam pasauly išsaugoti regą?

Valdas Papievis

Vladas Braziūnas

„Laikas yra arti. Filotopinės skiautės

„Laikas yra arti. Filotopinės skiautės“ – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto Vlado Braziūno atsiminimų knyga, kurioje autorius per esė poetinį teksto audinį grįžtą į savo vaikystę, gimtąjį Pasvalį ir iš naujo pereina per savo nugyvento gyvenimo puslapius.

Knygoje gausu autentiškų intarpų iš įvairaus laikotarpio (pradedant paauglyste) dienraščių, laiškų.

Icchokas Meras

Lygiosios trunka akimirką

Karo metų Vilnius. Už aklinų geto sienų skleidžiasi švelni Esteros ir Izaoko pirmoji meilė. Estera beprotiškai ilgisi gėlių, o Izaokas svajoja mylimąją nusivesti į nuostabaus grožio pievas, plytinčias už geto sienų.

Tačiau realybė palieka vis mažiau erdvės jaunuolių svajonėms. Izaokas – vienintelis likęs gyvas Abraomo Lipmano vaikas. Visi jo broliai ir seserys – Rachilė, garsi dainininkė Ina, filosofijos studentas Kasrielis, partizanė Riva, nerūpestingoji Basia ir net mažoji Taibalė – jau patyrė savo likimą. Dabar pavojuje ir Izaoko, talentingo šachmatininko, gyvybė.

Geto komendantas Šogeris sumanė šėtonišką šachmatų partiją: jei laimės Šogeris, bus pasmerkti mirti visi geto vaikai, o Izaokas liks gyvas; jei laimės Izaokas, vaikai bus išgelbėti, bet mirti turės pats Izaokas. Vienintelė išeitis – lygiosios. Bet ar jos įmanomos, kai į lemiamą akistatą stoja gėris ir blogis?

Dailius Dargis

Fento karalienė

Trileryje pasakojama, kaip Kaune beveik prieš 50 metų pradėtas gaminti pats pavojingiausias pasaulyje narkotikas – fentanilis, kuriam JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė tiesioginį karą. Anot jo, JAV dešimtis metų skęsta narkomafijos pinklėse, žūsta žmonės, byra šeimos. Vieno baisiausių naujos kartos narkotikų – fentanilio – aukomis tampa ne tik varganų kvartalų gyventojai, bet ir turtingiausios Holivudo žvaigždės.

1970 m. pradžioje Kauno geležinkelio stoties rajone veikusi „Sanito“ gamykla tapo pirmąja ir vienintele Sovietų Sąjungoje, masiškai tiekdavusia fentanilį. Tad Kaunas – pirmasis pasaulyje miestas, kuriame buvo suformuotas platus ir slaptas fento tiekėjų bei platintojų tinklas.

Kauno fento mafijos tinklas turėjo ir savo karalienę – Reginą. Į jos buto, esančio Kaune, M. Daukšos gatvėje, duris kasdien pasibelsdavo išskirtinių biografijų fentanilio vartotojai. Tačiau vieną dieną ji buvo sučiupta.

Visa fento istorija persmelkta skaudžiais ir tragiškais žmonių likimais. Pagrindiniai liudininkai negyvi arba slepiasi nuo teisingumo, bet likusiųjų išpažintis šokiruoja.

Renata Šerelytė

Silūras

Silūras – mitinė geologinė era, kurioje galioja saviti laiko dėsniai; vienintelė, kurios neįveikė visa apimantis pelėsis. Saugesnė užuovėja, ar bent jos provaizdis.

Pagrindinis alegorinio romano veikėjas Teris bando įveikti tikrovės ir netikrumo, o kartu realybės ir nerealybės ribą. Nors ši istorija pasižymi distopijos bruožais, joje nekalbama apie ateitį. Ateities kaip laiko sąvokos nėra, ji egzistuoja kaip konkreti vieta, į kurią patekti nesunku – tereikia galva pramušti sienos betoną. Uždaros laiko kilpos primena šiandieninius socialinių tinklų burbulus.

Vaiva Rykštaitė

Mama namuose

Jeigu daugiavaikė mama nustotų pataikauti pasauliui ir anytai, liautųsi jaustis kalta, kad ne viską daro pagal psichologų rekomendacijas, ir pagaliau pasakytų, kaip iš tiesų jaučiasi? Jei ji dalintųsi ne patarimais, o patirtimi – kas vaikus auklėjant jai veikia, kas neveikia, o kas gal ir veiktų, jei tik turėtų daugiau valios ir kantrybės tas teorijas pritaikyti?

Kaip ir pati motinystė, knyga „Mama namuose“ sunkiai įspraudžiama į vieną žanrą – tai ir džiazas, ir išpažintis, ir kelionė vienu metu. Ji – apie tylą, jausmus, nuotykius. Apie santykius su vyru ir draugėmis, kurios vaikų neturi. Apie žaislus, ribas, cukrų.

Žydra Markevičienė-Buziutė

Stebėtoja

Knyga „Stebėtoja“ pasižymi unikaliu požiūriu į problemas, su kuriomis susiduriame nuolat – tai gyvenimo džiaugsmo stokojanti kasdienė rutina, aplaidus požiūris į savo poreikius ir galų gale viską persmelkianti neviltis: „Nebetikiu, kad gali būti kitaip.“ Autorė įsitikinusi, kad tikrai gali būti kitaip. Žaisminga literatūrine forma siūlo skaitytojams laiko patikrintus būdus, kaip atkurti tą prarastą ryšį su savo paties gyvybingumu.

Ji aiškiai parodo, kaip stipriai žmogų veikia neatsakas į savo vidinės išminties signalus, raginančius: „Ei, žmogau, gyvenk, judėk, džiaukis.“ Mums visiems būdingi tokie vidiniai ragintojai, liepiantys labiau rūpintis savimi. Mes juos girdime ir daugeliu atveju jau atmintinai mokame jų patarimus.

Jurgita Lieponė

Mūsų brangioji Gražina

Ši knyga – ne tik biografija, bet ir bandymas suprasti moterį, kuri mokėjo būti stipri net beviltiškume. Tarsi pokalbis su Gražina – vidinis dialogas, gimęs iš jos laiškų, vaidmenų, prisiminimų. Apie teatrą, kiną ir gyvenimą, kuris, kaip ir scena, kartais reikalauja repeticijos. Su moterimi, kurios šypsenoje tilpo visos ašaros, visos pergalės ir visi vaidmenys. Į sceną Gražina lipo tol, kol leido kūnas, kol liepsnojo vidinė šviesa. Kartais – per skausmą, pasiremdama į kolegos ranką. Bet visada iš meilės scenai, iš begalinės pagarbos žiūrovui.

Aktorei Gražinai Balandytei buvo septyniasdešimt šešeri, kai ji sulaukė pasiūlymo grįžti į teatrą – ir ne šiaip, o įkūnyti pagrindinę heroję spektaklyje „Mūsų brangioji Pamela“. Netgi sklido kalbos, jog norėta jį pervadinti į „Mūsų brangioji Gražina“. „To jau būtų per daug, nes smagi komedija yra apie Pamelą, nors ji gal kiek ir panaši į mane“, – viename interviu pripažino ji. Tačiau ar gali būti geresnis pavadinimas knygai, kurioje pasakojama apie karštai gerbėjų mylėtą aktorę?

Viktorija Vitkauskaitė

Namai ir likimai

Knyga „Namai ir likimai“ kviečia leistis į kelionę po dešimtį tarpukario Kauno namų. Ryškiausios mūsų istorijos asmenybės ir šiandien menkai žinomi, bet Lietuvai nusipelnę žmonės. Erdvios vilos ir dailūs medinukai. Itališkos architektūros mados ir kalbos šeštadieniai, kuriuose gimsta lietuviški žodžiai.

Pravėrus dešimties namų duris ir susipažinus su ten gyvenančiais žmonėmis, knygoje skleidžiasi įvairiapusis, toli gražu neidealizuotas jaunos Lietuvos gyvenimas: visuomenės lūkesčiai ir planai, kuriuos kartais lydi nesėkmės ir nusivylimai, kad ne viskas einasi taip greitai, kaip norėtųsi. Deja, tai, kas kuriama taip aistringai ir viltingai, sulaukia žiauraus likimo Lietuvai praradus laisvę. Nepasigailima nieko, kas bent kiek primena modernią ir laisvą valstybę: griūva daugybės šeimų gyvenimai, liūdnas ir taip kruopščiai jų kurtų namų likimas. Ši knyga ypač skaudžiai parodo, ką, pasak prof. Danutės Gailienės, jie mums padarė.

Dovilė Zelciūtė

Radybos

Romane išryškėja trys pagrindinės temos, jų centre atsiduria vis kita žmonių grupė: teatro kūrėjai, egzortų dalyviai ir vaikai. Apmąstomi teatralų gyvenimo nuopuoliai, talento susidūrimas su priklausomybėmis, šlovės ir viešumo įtaka asmeniniam gyvenimui. Visi veikėjai išgalvoti, tačiau autorės aprašoma patirtis autentiška. Knyga intriguoja ryškiomis, vaizdingomis egzorcizmo seansų scenomis.

„Mano reikalas šioje knygoje klausti. Su kuo sutinkame – su šviesa ar su tamsa? Kam pasirašome? Kas yra mūsų tikrovė? Kitas pasaulis – ranka pasiekiamas. Ką randame? Radybos…“
Dovilė Zelčiūtė