Literatūrinė popietė su knyga ir kino filmu „Baliui Sruogai – 130“

„Kai aš rašau eiles – aš nežinau ką parašysiu… <…>. Jokios minties, jokio vaizdo nėra, tik juntu kažkokį pragarišką skausmą – ilgėjimosi ir juntu, kad tąją valandą aš turiu rašyti, kad nerašęs aš gyvent negaliu“ 1915 m.

Ketvirtadienį, vasario 5 d., Balninkų bibliotekoje minėjome žymaus lietuvių poeto, dramaturgo,  prozininko, teatrologo, literatūros ir tautosakos tyrinėtojo Balio Sruogos 130-ąsias gimimo metines.

Žiūrint į ekrane besikeičiančias Štuthofo koncentracijos stovyklos nuotraukas, iš asmeninės Ugnės K. kelionės, skaitėme Balio Sruogos rašytų laiškų fragmentus, jo brangiausioms žmonai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei ir Dukrai Daliai. Viename iš laiškų Rašytojas B. Sruoga rašė: „Šiaip ar taip, Vanduk, mūsų biografijos praturtės: ateinančios kartos skaitys mūsų knygas, mūsų kūrinius, – jie neminės mūsų piktuoju. Mes niekada nebuvome nusikaltėliai, mūsų sąžinė švari, – ir tai svarbiausia. Visa kita – vanitas vanitarum (lot. Tuštybių tuštybė)“ – 1943 m. lapkričio 28 d.

Žiūrėjome dokumentinį filmą iš LRT archyvų „Vieno buto istorija“, prie arbatos puodelio dalijomės mintimis, lankytoja pasidalijo prisiminimais, gyvenime du kartus sutikusi Dalią Sruogienę.

Nepaprastai jautriai ir gražiai Balio Sruogos asmenybė atsispindi Štuthofo laiškuose, kurie yra vienas gražiausių liudijimų apie artimų žmonių meilę, kuri sustiprina, moko kantrumo, skatina iškęsti nelaimes ir išsaugoti išdidžią dvasią.

Bibliotekininkė Rūta Katinienė