Alvydo Balandos fotografijų paroda „Anuomet“
Nuo balandžio 3d. Molėtų viešojoje bibliotekoje eksponuoja fotomenininko Alvydo Balandos fotografijų paroda „Anuomet“.
Kviečiame sugrįžti į praeitį, pajusti, kuo gyveno žmonės, įsijausti į to meto peizažą…
Apie parodos autorių:
„Pirmąją pažintį su fotografija, jam, dar trylikamečiui Molėtų priemiesčio vaikigaliui iš Ažubalių kaimo, padovanojo kaimynas – Stasys Ruzgus. Iš jo jis ir nusipirko pirmąjį juostinį fotoaparatą „Smena-2“ už 3 rublius, jis ir pamokė fotografuoti, ryškinti nuotraukas, arba, kitaip tariant – dirbti su laboratorine įranga. Pirmasis kadras, anot jaunojo fotografo, buvo tėvų namas Ažubaliuose, o paskui fotografuotinais objektais tapo artimieji, draugai ir kaimo žmonės. Prisiminimais dažnai nukeliaujantis į gimtuosius Ažubalius, Alvydas sako, kad buvę smagu fotografuoti, o dar smagiau jas daryti, stebėti, kaip skverbiantis ryškalui, ryškėja ir pati nuotrauka. Daug dirbant, fotografuojant pačiam, stebint kitus, ieškant knygų ir žurnalų apie fotografiją, maždaug po 10 metų atėjęs tas supratimas, kaip ir ką fotografuoti. Tuomet, sako, įsigijęs du veidrodinius fotoaparatus „Zenit“ ir „Kijev“, pasidaręs gana modernią fotolaboratoriją tėvų name, susipažinęs su fotografijos virtuozais – Jonu Danausku, Mindaugu Černiausku, Algimantu Boratinsku. Jonas Danauskas jau turėjo fotolaboratoriją, todėl ten buvo Molėtų fotografų traukos centras. Tuo metu, pasak Alvydo Balandos, fotografija jam prilygo alchemijos mokslui – ieškojimui filosofinio akmens, galinčio visa paversti auksu. Rūpėjo viską išmėginti pačiam, ieškoti unikalaus recepto juostelėms ryškinti, atrasti ilgalaikį fiksažą, eksperimentuoti, o paskui visa tai apsvarstyti su fotografuojančiais kolegomis. Ieškota kuo senesnių „receptų“, remtasi ir smetoniškais, ir tarybiniais, o ypač prie to prisidėjęs balninkietis fotografas ir bibliofilas Alfredas Petniūnas, turėjęs senų žurnalų apie fotografiją.
1986 metais Alvydas Balanda sudalyvavo pirmojoje grupinėje parodoje „Apie tautodailę ir tautodailininkus“, o po poros metų surengė ir pirmąją personalinę parodą toje pačioje Kultūros namų fojė (dabartinėje Molėtų galerijoje). Taigi nuo pirmojo viešo pasirodymo praėjo jau 40 metų, o ši paroda – keturioliktoji.
Kalbėti apie fotografiją jam nėra sunku, nepaisant to, kad XXI amžius atėmė tą fotografijos gamybos žavesį, įgalindamas greitesnį ir paprastesnį, skaitmeninį gamybos variantą. „Dabar kiekvienas gali būti fotografas – sako Alvydas, – kiekviena močiutė, telefonu nufotografuos pirmąjį agurką lysvėje, pasidalins ta nuotrauka feisbuke ir tai bus graži nuotrauka. Tikriausiai gerai, kad dabar visi gali fotografuoti, tačiau aš, išėjęs ano laikmečio fotografijos mokyklą, negaliu sutikti, kad telefonu fotografuojantis žmogus yra fotografas, nors kartais labai paranku turėti ir telefoną rankoje, jei neturi fotoaparato… Fotografija man yra lyg žaidimo dėlionė. Ji – mano galvoje, aš jos režisierius. Kartais ji gali būti tokia netikėta, lyg mana iš dangaus, kad net ir pats nustembi, ir jei tuo metu neturi fotoaparato, gali tekti laukti labai ilgai, kol pasitaikys toks momentas. Šiuo atveju, dailininkui yra lengviau…“ Kalbėdamas apie fotografiją, kaip būdą perteikti tai, ką pamatė jo akis, jo žvilgsnis, Alvydas sako, kad tos akimirkos svarboje turi būti ir apšvietimas, ir kompozicija, ir tai, kas neįprasta…
Šįkart parodos autorius kviečia susitikti su anuomet gyvenusiais žmonėmis, pažvelgti į to meto peizažą ir neatsiejamą draugystę su arkliu.“
– Aušrė Vengrytė
Paroda bibliotekoje eksponuojama iki gegužės 31 d.
