Nauji lietuvių autorių kūriniai/gegužė

Rimvydas Laužikas, Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė

Pamiršti javai. Istorijos ir skoniai

Istoriniais duomenimis ir etnografine medžiaga paremtas tekstų ir receptų rinkinys „Pamiršti javai. Istorijos ir skoniai“, skirtas pažinti Lietuvoje ir aplinkiniuose regionuose praeityje valgytus, bet šiais laikais pamirštus javus bei laukinius grūdinius augalus: soras, judrą, monažolę, dirses, lęšius, kanapes, šėrytes, avinžirnius.

Knygoje pristatomos senųjų augalų domestikacijos vietos, kelias į Lietuvos teritoriją, ankstyviausi moksliniai įrodymai apie augalo buvimą mūsų regione, paplitimo ir išnykimo, naudojimo maistui ir medicinai istorija, etnografinė su augalu ir jo naudojimu maistui susijusi medžiaga, taip pat bioarcheologijos ir istoriniai duomenys apie jų auginimą ir valgymą Rytų Baltijos jūros regione.

Knygoje pateikiamuose iliustruotuose receptuose aprašomi įvairūs javų paruošimo būdai, pradedant Antikos laikų autoriais ir baigiant XVII-XX amžių Lietuvoje publikuotomis receptų knygomis ir etnografine medžiaga. Dalis aprašytų patiekalų – populiarūs iki šių dienų. Be to, knygoje galima rasti ir senovinių, bet šiais laikais jau pamirštų patiekalų, kuriems naudojami mums žinomi javai: rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, receptų.

Knyga „Pamiršti javai. Istorijos ir skoniai“ priklauso knygų serijai „Vilniaus universitetas visiems“.

Pranas Šarpnickis, Vidas Mačiulis

Kitas gyvenimas

lgametis Lietuvos krepšinio metraštininkas, vienas žinomiausių Lietuvos televizijos žurnalistų – pirmą kartą atviroje biografijoje „Kitas gyvenimas“.

Vidas Mačiulis dešimtmečius buvo matomas televizijos eteryje bei ilgiausiai rengiamoje autorinėje laidoje „Krepšinio pasaulyje“, tačiau anapus viešo įvaizdžio visada egzistavo kitas gyvenimas, kitas žmogus – jautrus, užsispyręs, vienišas ir gal… prakeiktas.

Šioje knygoje „Kitas gyvenimas“ pirmą kartą atvirai ir be glamūro pasakojama apie tai, kas liko už kadro.

Vidmantas (Vidas) Mačiulis (g. 1946 m. sausio 18 d.) – vienas ryškiausių Lietuvos televizijos žurnalistų, publicistas, redaktorius. Jis dirbo Lietuvos televizijos korespondentu, laidų vedėju, redaktoriumi, buvo LTV Kauno skyriaus vadovu, Kauno programų direktoriaus pavaduotoju.

Nuo 1992 metų V. Mačiulis kuria autorinę laidą Krepšinio pasaulyje – ilgiausiai be pertraukų transliuojamą ir ilgiausiai vieno autoriaus rengtą teminę televizijos laidą Lietuvoje.

Simona Šara

Nepaprasta namo istorija

„Nepaprasta namo istorija“ – naujas, išskirtinis Simonos Šaros romanas apie šeimos paslaptis, meilę ir praeities pasirinkimų kainą.

Klausyk, ką kalba širdis – toks paprastas pasiūlymas, tačiau ar visada galima kliautis tik širdies balsu? Ar gali du žmonės prisijaukinti vienas kitą iš naujo, o ilgai slėptos paslaptys galbūt kartais padeda atverti akis?

Audros talžomoje senojo kaimo sodyboje netikėtai prasideda kelionė per keturias moterų kartų istorijas. „Nepaprasta namo istorija“ – tai pasakojimas apie namus, šeimos santykius, pasišventimą ir nesiliaujančias laimės paieškas.

Justė nuo mažens buvo apsupta meilės ir šeimos šilumos, o jos gyvenimas buvo suplanuotas iki menkiausių smulkmenų. Puikus vyras, nepriekaištinga santuoka, gerai apgalvota profesija – viskas pagal instrukciją. Ir viskas tekėjo įprasta vaga iki vienos lemtingos vasaros. Grįžusi iš miesto į mažą Kelmės rajono slėnyje dunksančią sodybą, Justė patenka į praeities verpetą. Jos pačios santuoka subyra kaip kortų namelis, tad ši kelionė turėjo padėti pasigydyti širdies žaizdas, tačiau netikėtai užklupusi audra apverčia merginos pasaulį aukštyn kojomis. Netikėtai atrasti babos užrašai, jų skaitymas. Lapas po lapo ir iki šiol nežinota šeimos istorija išbyra pro pirštus tarsi smėlis: tarpukario kasdienybė, karo baisybės, žydų genocido pėdsakai, netikėta išpažintis bei begalinė meilė – tai tik dalis istorijos, kuri telpa rašalu primargintuose puslapiuose. Sunku žodžiais nusakyti jausmus, užgulusius merginos pečius, priversiančius į viską pažvelgti kitomis akimis.

Ar jos šeima iš tiesų tokia, kokią ji manė esant? O ar jos iki šiol priimti sprendimai iš tiesų teisingi? Ar sužinota praeitis gali išgydyti ir paveikti ateitį?

Karo šešėliai, netikėtos klaidos, praeities susitikimas su dabartimi, neišsakyti žodžiai, nuostabūs ir jaukūs pirmieji kartai – tai tik dalis iššūkių, su kuriais susidurs knygos herojai.

Ar atskleistos seno namo paslaptys gali išgydyti dabarties žaizdas?

Raimonda Ragauskienė

Mažoji Didžiosios Lietuvos istorija. Kunigaikščių Radvilų Vyžuonos (XV–XVIII amžiai)

Knygoje „Mažoji Didžiosios Lietuvos istorija. Kunigaikščių Radvilų Vyžuonos (XV–XVIII amžiai)“ rekonstruojama kunigaikščių Radvilų Vyžuonų valdos praeitis XV–XVIII a., kaip mažoji Didžiosios Lietuvos istorija. Teritorijos ir administraciniu požiūriu apibrėžus privačią valdą, daugiausia dėmesio skiriama vietos bendruomenės gyvenimo vaizdui atskleisti. Į tyrimo lauką pateko tiek valdos kūrimą ir gyvenimą joje lėmę Vyžuonų savininkai, valdžiai atstovavę pareigūnai, bajoriškoji visuomenės dalis, religinės valdžios atstovai, dvasininkai, tiek paprasti bendruomenės žmonės „be archyvų“ – Vyžuonų miestiečiai ir valstiečiai. Atskirai aptarta žydų padėtis valdoje.

Lyginamoji Vyžuonų ir Radvilų Užnerio valdų (Biržų, Dubingių, Kėdainių) analizė atskleidė bendro Radviloms priklausiusių lietuviškų valdų modelio ypatumus (panašūs valdų formavimo mechanizmai, įkeitimo ir nuomos schemos, tokia pati visuomenės struktūra, ūkio plėtros kryptys ir bendrinanti religinė padėtis). Daroma išvada, kad daugiausia Vyžuonų valdos plėtrai nusipelnę Biržų ir Dubingių kunigaikščiai Radvilos tik savo lietuviškose valdose visomis išgalėmis taikė aristokratinę strategiją (statė rezidencijas, fundavo bažnyčias ir kūrė giminės kapavietes). Lietuviškos valdos buvo tikroji Radvilų Patria.

Virginija Jasiukaitytė

Kraujas gyvas

„Gyvenimas teka per mus beveik nepastebimas, kaip upės vanduo – ir tyras, ir drumzlinas, o kartais nukrečia lyg elektros srovė. Taip patiriame pasaulį. Reikia dažniau stabtelėti, kad geriau jį išgirstume, pažintume, susidraugautume. Kad pastebėtume jame tai, kas svarbu ar svarbiausia. Tik stabtelėti, kad pažvelgume į save kitokius, kitaip. Kraujas yra gyvas, ir vanduo, ir žemė, ir žolė yra gyvi. Ir mes.“
Virginija Jasukaitytė

Virginija Jasukaitytė baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1980 m. dirbo Lietuvos knygų rūmuose, vėliau – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

„Kraujas gyvas“ – penktoji rašytojos knyga. 2021 m. išleido autobiografinės eseistikos knygą „Gyvenimas yra laimė“, 2022 m. – romaną „Saragosos vartai“ 2024 m. pasirodė rašytojos trys sakmės apie meilę „Liepų mergaitė“, 2025 m. – apsakymų knyga „Žalčio gundymas“.

Viktorija Daujotytė

Toks paprastas

„Toks paprastas“ – ir gyvenimas, ir romanas. Lyg ir nurimusio Lietuvos laiko, į kurį įžengia keturios Šaltmirių dukros, patirdamos skirtingus likimus.
Senbuviai žmonės, įsibuvę. Kažkas teisingo ir tikro yra jų gyvenime, jei ir kiek sentimentalaus. 
Pasakojimas apie seseriškumą. Apie seną žemaičių sodybą, kurioje visko yra daugiau nei galima matyti. 
Dėl mirties artumo, neišvengiamumo žmogaus gyvenimas distopiškas.
Ir vis distopiškesnis – dėl maro, karo, didėjančių pasaulio sumaiščių. 
Tad juo brangesnės utopijos akimirkos – gamtos, meilės, pasitikėjimo.
Idealizmo, kurio gal nebuvo, nėra, bet juk galėtų būti. 
Lyg ir nieko, kas negalėtų žmonėms atsitikti, nieko, ko neįmanoma pakelti.
Jei tik yra dėl ko. Tas dėl ko juk ir yra žmogaus likimo šaknis.