Nauji užsienio rašytojų kūriniai/gegužė

Sarah Addison Allen

Kiti paukščiai

Sarah Addison Allen eomanas „Kiti paukščiai“ – „Goodreads Choice“ apdovanojimo nominantė skaitytojų mėgstamiausios grožinės literatūros kategorijoje (2022 m.)

Skaitytojų pripažinto romano „Sodo kerai“ autorės pasakojimas apie pasiklydusias sielas, vienišus nepažįstamuosius, mus formuojančias paslaptis ir kaip tinkama grupelė žmonių gali padėti grįžti namo paklydusiems gyvenimo kelyje.

Nedideliame Dedešvų salos pakrantės miestelyje, Pietų Karolinoje, siauroje gatvelėje stovi nuostabus akmeninis pastatas. Namas pavadintas Delavispu – mažyčių turkio spalvos paukštelių garbei.

Zojė Hensi, atvykusi apsigyventi mirusios motinos bute, susipažįsta su keistais ir paslaptingais kaimynais. Kiekvienas jų turi savo istoriją. Kiekvienas – savus troškimus. Nė vieno jų kelias dar nežinomas…

Atvykus Zojei, naktį keistomis aplinkybėmis miršta viena iš naujųjų kaimynių. Mergina įsitraukia į Delavispo paslaptį, susijusią su dingusiais legendinio rašytojo kūrinio puslapiais. Netrukus Zojė sužino, kad šioje vietoje slypi daugybė nebaigtų istorijų, o aplinkiniams žmonėms, kaip ir jai, reikia išsigydyti praeities nuoskaudas. Kad rastų savo kelią, jie turi išmokti pasitikėti vienas kitu, susidurti su giliausiomis baimėmis ir paleisti juos persekiojančią praeitį.

Nuostabi ir užburianti knyga „Kiti paukščiai“ kupina magiškojo realizmo ir tyros meilės akimirkų, kurios nepaleidžia.

Hannah Bonam-Young

Pavojingai artimi

Kai sujungia bendra atsakomybė, o artumo išvengti neįmanoma, kyla dilema: ar galima leisti sau jausti, kai šitiek daug pastatyta ant kortos?

Kloja buvo priversta anksti suaugti, ir, vos atsistojo ant savo kojų, gyvenimas jai tėškė naują iššūkį: kūdikį tiesiai į rankas. Jos naujagimei sesutei reikia globos, tačiau Kloja – tik statistinis skaičius sistemos akyse. Norėdama išsaugoti tai, kas liko iš jos šeimos, mergina priversta sutikti su beprotiška sąlyga: dalytis stogu su visiškai svetimu vaikinu Karenu.

Karenas – toks pat likimo mėtytas ir vėtytas nepažįstamasis, siekiantis globoti savo brolį. Jo ir Klojos sandoris griežtas ir paprastas: jokių jausmų, jokios pagalbos, tik bendras tikslas. Jie gyvens kartu tik tiek, kiek būtina, ir laikysis sutartų taisyklių. Tačiau kai naktinis kūdikio klyksmas tampa bendra kasdienybe, o tylūs vakarai virtuvėje – vieninteliu prieglobsčiu, nubrėžtos ribos pradeda tirpti.

Ar saugu įsimylėti žmogų, su kuriuo sieja tik bendri sunkumai? Kai viskas taip trapu, artumas tampa pačia didžiausia rizika. „Pavojingai artimi“ – švelni ir jausminga istorija apie du žmones, kuriuos suartina ne meilė iš pirmo žvilgsnio, o būtinybė išgyventi.

Kanadiečių autorės Hannah’os Bonam-Young romanuose susitinka kitoniški, nepritampantys, LGBTQIA+ bendruomenei priklausantys ar negalią turintys veikėjai. Jos istorijos įkvėptos realių gyvenimų – netobulų, chaotiškų, kartais skausmingų, bet visada gražių ir tikrų.

Colleen Hoover

Sužeista moteris

„Mirksinčios patrulinio automobilio šviesos vis dar trukdo įžiūrėti jo bruožus – veidą vis iškreipia čia raudonis, čia mėlis, čia šešėliai. Mano akys vis dar apsunkusios nuo miego, ir visa situacija atrodo siurreali, lyg būčiau įstrigusi tarp sapno ir tikrovės.“

Anksčiau kiekvienas Petros Rouz žodis uždegdavo skaitytojų širdis. Tačiau užteko vos vienos nesėkmingos knygos ekranizacijos, ir internetą užliejo siaubingų kaltinimų bei menkinimų banga. Susigūžusi nuo nepelnytos kritikos, jau daugiau nei metai Petra negali parašyti nė puslapio, o mintis graužia ne tik iki beprotybės suaštrėjusi savikritika, bet ir pradelstas naujo rankraščio terminas. Tad Petra dviem savaitėm užsidaro atokiame namelyje prie ežero, tikėdamasi susigrąžinti bent krislelį rašymo polėkio.

Vieną ankstyvą rytą ant Petros nuomojamo namelio slenksčio pasirodo detektyvas Natanielis Seintas. Įspūdingo stoto, šiurpuliukus keliančio balso pareigūnas atrodo lyg nužengęs tiesiai iš jos romano… Petrai staiga grįžta noras rašyti. Sakinys veja sakinį, tačiau ji ima trokšti kažko daugiau, kažko tikresnio, ką galėtų perkelti į romano puslapius. Taip nedrąsiais žingsneliais Petra ima bandyti jųdviejų ribas: klausimai vis įžūlesni, atstumas tarp jos ir Seinto vis mažesnis, o sąžinės balsas vis tylesnis…

Realybė tampa nebeatsiejama nuo rašomos istorijos, o pernelyg įsijautęs Seintas, regis, nė neketina sustoti. Petra ima baimintis, kad šis nuotykis gali kainuoti kur kas daugiau nei tik bandyta išgelbėti reputacija. Jei laiku viskam nebus padėtas taškas.

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. „Sužeista moteris“ – kvapą gniaužiantis romantinis trileris, neriantis ne tik į rašytojų gyvenimo užkulisius, bet ir žaidžiantis su pavojingais, nuolat vaizduotę gundančiais scenarijais.

Barbara Davis

Laimingų pabaigų saugotoja

„Laimingų pabaigų saugotoja“ – romanas apie likimą, antras galimybes ir prarastą bei atrastą viltį

Visos istorijos palieka savo aidus.
Ypač dar nesibaigusios.

Solina Rusel gerai išmano laimingų pabaigų verslą. Jos šeimos moterys per ištisas kartas turėjo išskirtinį vestuvinių suknelių saloną, kuriame magija kuriama adata ir siūlais. Sakoma, kad nuotakai, vilkinčiai Rusel suknelę, garantuojamas viso gyvenimo džiaugsmas, tačiau skaudūs Antrojo pasaulinio karo praradimai sugriauna pačios Solinos gyvenimą, sužeidžia širdį ir supurto jos tikėjimą meile. Ji sudeda savo prisiminimus į dėžę ir paslepia juos kartu su sudužusiomis svajonėmis, pasiryžusi pamiršti.

Dešimtmečiams praėjus, dorodamasi su savo tragiška netektimi, pradedanti galerijos savininkė Rorė Grant išsinuomoja seną Solinos namą, kuriame aptinka dėžę su pluoštu laiškų ir niekada nedėvėta vestuvine suknele. Kai Rorė grąžina tuos radinius Solinai, tarp jų užsimezga netikėta draugystė, pradeda ryškėti šiurpios Rorės ir Solinos gyvenimų paralelės. Akivaizdu, kad joms buvo lemta susitikti – Rorė gali padėti ištaisyti keturiasdešimt metų trukusią neteisybę ir atverti duris į viltingą ateitį.

Percival Everett

Džeimsas

Apdovanota
• Pulitzer Prize • USA National Book Award

Nominuota
• Booker Prize • Orwell Prize for Political Fiction

„Džeimsas“ – išradingas, veiksmo kupinas „Haklberio Fino nuotykių“ perpasakojimas, ir draskantis širdį, ir pašėlusiai juokingas, išdėstytas iš pavergtojo Džimo žiūros taško.

Kai pavergtasis Džimas nugirsta, kad netrukus bus parduotas žmogui į Naująjį Orleaną ir amžiams atskirtas nuo žmonos ir dukters, jis nusprendžia slapstytis netoliese esančioje Džeksono saloje, kol sukurs gelbėjimosi planą.

Kaip tik tuo metu Hakas Finas apsimeta mirusiu, kad paspruktų nuo smurtaujančio tėvo, neseniai grįžusio į miestą. Kaip žino visi amerikiečių literatūros skaitytojai, šitaip prasideda pavojinga ir transcendentinė kelionė plaustu Misisipės upe sunkiai pasiekiamo, o dažnai dar ir nepatikimo Laisvųjų Valstijų pažado link… o gal ir dar toliau.

Nors lieka nejudinama daugelis „Haklberio Fino nuotykių“ naratyvo atskaitos taškų (potvyniai ir audros, nerangiai aptinkamas negyvėlis, netikėtas lobis vienoje iš besaikių stotelių ant upės krantų, susidūrimas su sukčiais…), radikaliai naujoje šviesoje atskleidžiamas Džimo savarankiškumas, sumanumas ir atjauta.

Trykštantis dilginančiu humoru ir kandžiomis pastabomis, dėl kurių Everettas tapo „literatūros ikona“ („Oprah Daily“) ir vienu gausiausiai apdovanotų mūsų laikų rašytojų, „Džeimsas“ – neabejotinai reikšmingas leidybos įvykis ir kertinė šiuolaikinės amerikiečių literatūros knyga.

Gisèle Pelicot

Odė gyvenimui. Mums neturi būti gėda

„…meilė vis dar mane lydi. Ji nemirė. Aš nemiriau. Aš vis dar tikiu žmonėmis. Anksčiau tai buvo didžiausia mano silpnybė, o šiandien – tai mano stiprybė.“

Vieną lapkričio dieną prancūzė Gisèle Pelicot iškviečiama į policijos nuovadą ir tądien jos įprastas gyvenimas baigiasi. Jos vyrą, su kuriuo kartu praleido penkiasdešimt metų, prekybos centro apsaugininkas užtiko slapčia filmuojantį po moterų sijonais. Vyro kompiuteryje rasti šokiruojantys įkalčiai: beveik dešimtmetį jis slapta Gisèle svaigino, prievartavo ir kvietė į namus dešimtis nepažįstamųjų ją išnaudoti.

Po ketverių metų jis ir dar penkiasdešimt vyrų buvo teisiami, o Gisèle drąsa atsisakyti teisės į anonimiškumą pateko į pasaulines antraštes. Šis jos sprendimas buvo Prancūzijos visuomenės požiūrio į seksualinį smurtą lūžio taškas, o drąsiai išsakyta mintis, kad gėdą turėtų jausti smurtautojai, o ne jų aukos, milijonams suteikė stiprybės ir vilties.

Knygoje „Odė gyvenimui“ Gisèle pirmą kartą pasakoja savo istoriją: ne kaip auka, o kaip liudininkė. Atvirai ir jautriai ji aprašo savo gyvenimą, kupiną ryžtingų laimės paieškų tiek prieš baisiausią sukrėtimą, tiek po jo. Knyga spinduliuoja stiprybės idėją: smurto aukoms nėra ko gėdytis; net ir neįsivaizduojamai išduotas žmogus gali gyventi toliau, o jo gyvenimas gali vėl tapti spalvingas.

„Vienintelė knyga, kurią turėtumėte perskaityti apie Gisèle istoriją, yra jos pačios. <…> Šie atsiminimai sujaudins iki ašarų, bet kartu paskatins gyventi prasmingiau.“
Gina Martin, moterų teisių ir lyčių lygybės aktyvistė, rašytoja Gisèle Pelicot (Žizel Peliko, gim. 1952), aplenkusi pasaulio lyderius, Prancūzijoje atliktoje apklausoje buvo išrinkta svarbiausiu 2024 m. žmogumi, o žurnalas „Time“ ją išrinko viena svarbiausių metų moterų. Minint Tarptautinę moters dieną, „The Independent“ ją išrinko įtakingiausia 2025 m. moterimi. Jos byla prisidėjo prie nacionalinių diskusijų apie seksualinį smurtą Prancūzijoje, ir po jų buvo pakeistas teisinis išžaginimo apibrėžimas. Gisèle Pelicot buvo įteiktas Garbės legiono ordinas – aukščiausias Prancūzijos Respublikos valstybinis apdovanojimas.

Eugenie Marlitt

Senosios panelės paslaptis

Eugenie Marlitt (Eugenija Marlit) yra populiarios XIX a. vokiečių romanistės Eugenie John (Eugenijos Džon) slapyvardis. Žymią vokiečių rašytoją Lietuvos skaitytojai pažįsta iš romanų „Antroji žmona“, „Imperijos grafaitė Gizela“.

Romano „Senosios panelės paslaptis“ pirmasis leidimas (pasirodė 1868 m. Leipcige) susilaukė didžiulės sėkmės ir greit tapo bestseleriu. Kūrinyje atskleidžiama šeimos drama, kuriama įdomi intriga, išaukštinama tauri meilė.

Romane pasakojama apie našlaitę Felicitą, kuri patenka į pietistų šeimą, kur susiduria su daugybe išankstinių nuostatų, yra žeminama ir niekinama. Pagaliau paaiškėja, kad ji yra senos didikų giminės, iš kurios jos pamaldi ir valdinga globėja apgaule atėmė turtą, paveldėtoja.

Eugenie Marlitt, tikr. vardas Eugenie John (1825–1887) buvo viena iš skaitomiausių savo laikmečio vokiečių romanisčių. XIX a. pabaigoje ji buvo tokia įtakinga, kad literatūros kritikai netgi vartojo terminą „marlitizmas“, apibūdindami milžinišką jos stiliaus įtaką to meto pramoginei literatūrai.

Romanas „Senosios panelės paslaptis“ – tai ne tik bestseleris, bet ir vienas iš didžiausių XIX a. literatūros fenomenų. Jis dažnai lyginamas su Charlotte’s Brontë romanu „Džeinė Eir“.

Kūrinys pirmiausia buvo publikuojamas dalimis žurnale „Die Gartenlaube“, o vėliau išleistas atskira knyga, kuri sulaukė daugybės leidimų. Romanas buvo ypač populiarus JAV, buvo ir tebėra skaitomas Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Kinijoje ir Japonijoje. Pagal šį romaną sukurtas ne vienas filmas.

Marlitt kūryba iš tiesų leido jai tapti turtinga moterimi, jos romanų sėkmė atnešė didelį pelną ir garantavo finansinę nepriklausomybę. Už uždirbtus pinigus rašytoja pasistatė prabangią vilą „Villa Marlitt“ Arnštate, kurioje gyveno iki mirties.

Satu Rämö

Fjordo paslaptis

„Fjordo paslaptis“ – tamsi ir hipnotizuojanti kriminalinė istorija iš Islandijos Vakarinių fjordų, kur sniegas slepia ne tik ledą – bet ir mirtį. Tai šiaurietiškas detektyvas, kuriame stingdantis grožis susipina su dingusių seserų paslaptimi, o lediniai Atlanto vandenys slepia senas nuodėmes. Islandijos Vakariniuose fjorduose gyvenimas teka lėtai, bet tyloje slypi pavojus, galintis smogti bet kurią akimirką.

Detektyvė Hildur Runarsdotir vadovauja dingusių vaikų paieškos skyriui atšiauriuose Islandijos Vakariniuose fjorduose. Jai ši misija – asmeniška: prieš daugelį metų be pėdsakų dingo jos dvi seserys. Kiekviena byla – naujas bandymas prisiliesti prie savo praeities. Vienintelė vieta, kur ji randa ramybę, – banglentė ir ledinės Atlanto bangos.

Viskas pasikeičia, kai lavina nušluoja miestelio pakraštį. Po sniego griuvėsiais randamas vyras. Iš pirmo žvilgsnio – nelaimės auka, bet netrukus paaiškėja, kad mirtis buvo surežisuota. Sekdama šiuo pėdsaku, Hildur pasineria į pasaulį, kuriame senos tragedijos ir nauji nusikaltimai susipina į vieną voratinklį.

Padėti jai siunčiamas suomis Jakobas Johansonas – ramus, ekscentriškas praktikantas, megzti mėgstantis policininkas, kuris geba pamatyti detales, praslystančias pro kitų akis. Kartu jie siekia atskleisti mįslę prieš žudikui smogiant dar kartą.

„Fjordo paslaptis“ (angl. The Clues in the Fjord) sulaukė tarptautinio pripažinimo. 2025 m. romanas pelnė prestižinį Petrona Award 2025 – apdovanojimą, skiriamą geriausiam Skandinavijos kriminaliniam romanui, išleistam Jungtinėje Karalystėje. Petrona žiuri apibūdino kūrinį kaip „subtilų ir atmosferišką kriminalinį romaną su nenuspėjamu, tamsiu ir vingiuotu siužetu, parodančiu ir laukinį Islandijos grožį“. Taip pat pabrėžta unikali autorės idėja sujungti islandę detektyvę su suomiu partneriu, atskleidžiant šiaurietiškų tautų skirtumus ir jų charakterių skirtumus.

Suomijoje rašytoja Satu Rämö pelnė Storytel audioknygos apdovanojimą ir Adlibris metų knygos prizą (2023 m.), o „Fjordo paslaptis“ buvo nominuota ir CWA Crime Fiction in Translation Dagger 2024 trumpajame sąraše tarp geriausių metų detektyvų vertimų. Šie apdovanojimai tik patvirtina – Rämö kūryba vertinama tiek kritikų, tiek skaitytojų. Jos romanai balansuoja tarp klasikinio detektyvo ir niūraus trilerio, sukurdamas savitą, autentišką šiaurietišką toną.

Jo Nesbo

Nakties namai

„Aš bijau aukščio. Bijau tamsos. Bijau vandens. Bijau ugnies. Ir telefonų bijau. Bet visų pirma bijau bijoti. <…> bijau patekti į baimės gniaužtus ir niekada iš jų nebeištrūkti.“

Po tragiškos tėvų žūties namų gaisre keturiolikmetis Ričardas Elovedas išsiunčiamas gyventi pas tetą ir dėdę į atokų Balantaino miestelį. Kai dingsta jo klasės draugas Tomas, visi įtaria, kad kaltas būtent jis – naujai atvykęs, piktas paauglys. Niekas netiki Ričardo pasakojimu, kad taksofono būdelėje Tomą įsiurbė telefono ragelis… Niekas, išskyrus bendramintę Kareną, skatinančią Ričardą ieškoti užuominų, atvedančių iki apleisto namo Veidrodžio miške. Ten jis pamato šiurpų veidą lange, o į ausį ima kuždėti balsai…

Kai dingsta dar vienas klasės draugas, Ričardas privalo rasti būdą, kaip įrodyti savo nekaltumą ir išsaugoti sveiką protą. Kita vertus, jis – ne pats patikimiausias pasakotojas…

„Nakties namai“ – pirmasis Jo Nesbø siaubo romanas, atiduodantis duoklę Stephenui Kingui ir sykiu sumaniai griaunantis žanro tradicijas. Tokie leidiniai kaip „Sunday Express“ ir „Library Journal“ išskyrė knygą kaip vieną geriausių 2023 m. siaubo romanų, o „Chicago Tribune“ ir „New York Post“ ją įtraukė į geriausių tų pačių metų knygų sąrašus.

Harlan Coben

Kvailių nėra

Šiame stebėtinai painiame New York Times bestselerių autoriaus Harlano Cobeno trileryje „Kvailių nėra“ buvusiam detektyvui Samiui Kyrsui neduoda ramybės studijų laikų paslaptis. Samis viską puikiai atsimena, tačiau net ir po tiek metų faktai nedera tarpusavyje… o jis negali į tai numoti ranka.

Samis Kyrsas, jaunas koledžo absolventas, su draugais išsiruošęs į turistinę kelionę po Ispaniją, vieną rytą pabunda išsitepęs krauju, su peiliu rankoje. Šalia tįso jo merginos kūnas. Ana negyva. Samis net neįsivaizduoja, kas nutiko.

Po dvidešimt dvejų metų Kyrsas, dirbantis privačiu sekliu, kad padengtų šeimos skolas, imasi paprasčiausių sekimo darbelių ir vakarinėje Niujorko mokykloje moko seklius mėgėjus. Vieną vakarą klasės gale jis pamato pažįstamą veidą. Ana, be jokios abejonės, tai ji. Vos tik susitinka jųdviejų žvilgsniai, moteris pabėga. Kyrsas neturi pasirinkimo: jis privalo surasti šią moterį ir išnarplioti paslaptį, kuri visą laiką jį persekiojo nuo pat tos siaubingos dienos Ispanijoje.

Vykdydamas tyrimą Samis akis į akį susidurs su praeitimi ir po daugelio metų įrodys, kad jo niekas negali apkvailinti.

Mary L. Trump

Per daug ir visada per mažai. Kaip mano šeima sukūrė pavojingiausią pasaulyje žmogų

Šio atviro ir patikimo pasakojimo „Per daug ir visada per mažai: kaip mano šeima sukūrė pavojingiausią pasaulyje žmogų“ autorė Mary L. Trump, kvalifikuota klinikinė psichologė ir JAV prezidento Donaldo Trumpo dukterėčia, nušviečia tamsiąsias jų šeimos istorijos puses ir paaiškina, kaip jos dėdė tapo „pavojingiausiu pasaulyje žmogumi“.

Mary L. Trump didžiąją dalį vaikystės praleido milžiniškame ir įspūdingame senelių name Niujorke, kur užaugo Donaldas bei kiti keturi Trumpų šeimos vaikai. Ji aprašo psichologinių traumų, destruktyvių santykių, tragiško abejingumo bei žeminimo atmosferą. Autorė paaiškina, kaip konkretūs įvykiai ir bendravimas šeimoje formavo žmogų, kuris vėliau tapo Ovaliojo kabineto šeimininku. Ji taip pat atskleidžia, kokią įtaką padarė tėvo Fredo Trumpo žalingas auklėjimas jo dviem vyresniesiems sūnums — Fredui jaunesniajam ir Donaldui.

Mary, daugybės šventinių pietų ir kitokių šeimos subuvimų dalyvė, su aštriu sąmoju ir kandžiu humoru perteikia nejaukias, dažnai gluminančias scenas. Ji negailestingai atvirai iškloja viską — nuo dėdės Donaldo vietos šeimos dėmesio centre ir jo pirmosios žmonos Ivanos polinkio perdovanoti dovanas iki savo močiutės sveikatos problemų. Arba apie Donaldo siaubingą elgesį, kai jis, būdamas mylimiausiu Fredo Trumpo sūnumi, ignoravo ir išjuokė tėvą, šiam susirgus Alzheimerio liga.

Daugybė „visažinių“ komentatorių, pseudopsichologų ir žurnalistų mėgino išanalizuoti Donaldo Trumpo asmenybės ydas, tačiau vienintelė Mary L. Trump pasižymi ne tik profesiniu pasirengimu, bet ir betarpiškos liudininkės įžvalgomis. Taigi, ji vienintelė pajėgi papasakoti žavią ir nerimą keliančią sagą iš šeimos narės perspektyvos.

Abby Jimenez

Tik vasarai

2024 m. Goodreads Choice apdovanojimai. Geriausios romantinės knygos nominantė.

The New York Times bestseleris ir Good Morning America knygų klubo pasirinkimas!

Džastinas mano esąs prakeiktas ir dėl įrašo „Reddit“ platformoje jo istorija apskriejo visą internetą. Kiekviena moteris, su kuria jis susitikinėja, sutinka antrąją pusę tą pačią sekundę, kai tik išsiskiria su juo. Kai jam žinutę parašo mergina, turinti tą pačią problemą, jie sugalvoja planą: juodu susitikinės ir išsiskirs. Taip panaikins vienas kito prakeiksmą ir abu suras savo gyvenimo meilę. Tai beprotiška idėja… bet juk gali suveikti!

Ema neplanavo, kad kita jos komandiruotė bus Minesotoje, bet su geriausia drauge sutaria, jog su Džastinu sukurptas planas yra per daug gera proga, kad ją praleistų. Ypač kai joms pavyksta išsinuomoti žavų namelį Minetonkos ežero saloje.

Tai turėtų būti trumpas romanas – tik vasarai. Tačiau kai pasirodo toksiška Emos motina, o Džastinui tenka perimti brolių ir seserų globą, abu užgriūva daug daugiau problemų, nei tikėjosi, – įskaitant užgimusius jausmus vienas kitam. O kas, jei šį kartą likimas iš tiesų suvedė tobulą porą?

Paige Toon

Tas, kurio nebuvau pamiršusi

Per pusę gyvenimo gali pasikeisti tiek daug…

Tada

Penkiolikmetis Džordžas tapo Lijos globotiniu broliu, kurio ji niekada neprašė. Pykčio ir problemų draskomas vaikinas stengiasi susitaikyti su gyvenimo aplinkybėmis, o Lija pamažu prie jo prisiriša.

Teo pasiturinti šeima paslaptingai nusprendžia atsiimti jį iš internato, todėl dabar jis mokosi vietinėje valstybinėje mokykloje kartu su Lija ir Džordžu. Tą vasarą jaunuolių keliai susikerta ir trys paaugliai užmezga, kaip jiems atrodo, nenutraukiamą ryšį. Tačiau gyvenime ne viskas vyksta pagal planą…

Dabar

Netikėtos žinios Liją kartu su dukra Emile grąžina į Jorkšyrą. Emilės tėvo Teo šalia nėra, tačiau netikėtai sugrįžta Džordžas. Ar po tiek metų jie sugebės užgydyti senas žaizdas? Ar grįžimas namo atvers naują kelią į meilę?

„Nuostabi istorija apie meilę, šeimą ir sudaužytų širdžių gijimą. Įtraukė nuo pirmo puslapio ir nepaleido iki galo – buvau sužavėta.“
BETH O’LEARY, romanų „Atskirai kartu“, „Tavo vietoje“ ir „Kelionė“ autorė

Emily Brontë

Vėtrų kalnas

„Vėtrų kalnas“ – vienintelis Emily Brontë romanas ir viena tamsiausių bei radikaliausių meilės istorijų pasaulinėje klasikinėje literatūroje.

Dažnai pristatomas kaip tragiška meilės istorija, Vėtrų kalnas iš tiesų yra keršto, priklausomybės ir destruktyvios aistros romanas – pasakojimas apie jausmus, kurie ne išgelbėja, o naikina.

Romanas prasideda pono Lokvudo – nuo visuomenės bėgančio miestiečio – atvykimu į atšiaurią Jorkšyro plynaukštę. Tačiau tikroji istorija atsiskleidžia per tarnaitės Neli Din pasakojimą: ji liudija tragišką Ernšo, Lintonų šeimų ir Hitklifo likimų susipynimą, prasidėjusį nuo rasto, į šeimą priimto našlaičio.

Jo ryšys su Katerina Ernšo – tai ne romantinė pasaka, o emocinis karas, kuriame meilė virsta kontrole, žeminimu ir kerštu, persekiojančiu net kitą kartą.

Išleistas 1847 m., romanas šokiravo amžininkus atviru psichologinio ir fizinio smurto, destruktyvių santykių ir socialinių normų laužymo vaizdavimu. Šiandien Vėtrų kalnas skamba dar aktualiau – tai istorija apie toksišką meilę, traumas, klasinius skirtumus, emocinę priklausomybę ir negebėjimą paleisti.

Ne atsitiktinai romanas vėl grįžta į kultūros epicentrą – naujoji kino ekranizacija iš naujo primena, kad ši istorija nėra apie praeitį. Ji apie dabartį.

„Vėtrų kalnas“ – tai knyga, kurioje tekstas neplaukia paviršiumi. Jis žeidžia. Skaudina ir atveria akis. Ir todėl niekada nebus pamirštas.

Christina Lauren

„Myliu“ ir kiti žodžiai

Širdies istorija negali būti perrašyta…

Meisės Sorensen gyvenimas – stabilus ir saugus. Ilgos pamainos darbe, planuojamos vestuvės su vyresniu, patikimu ir finansiškai apsirūpinusiu vyru ir jokios vietos emociniams impulsams. Tačiau netikėtas susitikimas su Eliotu Petropulosu – pirmąja ir vienintele gyvenimo meile – sugrąžina tai, nuo ko ji taip atkakliai bėgo. Knygas dievinantis liesas berniukas, kadaise padėjęs Meisei atsitiesti po motinos netekties, o vėliau negailestingai sudaužęs širdį, išaugo į žavingą vyrą…

Istorija pinasi tarp dviejų laiko linijų. Praeityje – į šiltus jausmus peraugusi paaugliška draugystė: savaitgaliai ir tingios vasaros užmiesčio name netoli San Fransisko, pokalbiai apie žodžius ir knygas, netektis ir svajones. Dabartyje – du suaugę žmonės, kuriuos skiria ne tik metai, bet ir tai, kas liko neišsakyta.

Likimui juodu vėl suvedus, Eliotas pagaliau sužino, kodėl Meisė dešimtmetį tylėjo. Jam teks susitaikyti ne tik su praeitimi, bet ir su savimi – kad dar kartą galėtų patikėti meile, kuri, regis, niekada taip ir nebuvo išblėsusi.

„Tai viena tų knygų, kurios priverčia išgyventi giliausius personažų jausmus ir patikėti jų tikrumu. Meisės ir Elioto meilės istorijoje persipina širdgėla, džiaugsmas, chemija ir charizma. Skaitytojas juoksis, verks ir drauge lydės herojus vienas pas kitą.“
Kristin Harmel, romano „Dingusių vardų knyga“ ir kitų pasaulyje pripažinimą pelniusių romanų autorė