Sausio 9 d. Molėtų viešoji biblioteka paminėjo mokytojo, literato, Sąjūdžio rajono tarybos nario Alfonso Kavoliūno 85-ąjį gimtadienį bei 10-ąsias mirties metines.
Grupelė literatų ir bibliotekininkų bei žmona Genovaitė aplankė Alfonso Kavoliūno kapą, uždegė atminties žvakeles.
Abonemento skyriuje susirinkę Alfonso Kavoliūno poezijos gerbėjai, buvę kolegos mokytojai ir literatai, senjorų klubo nariai, bibliotekininkai ir giminaičiai dalinosi prisiminimais, skaitė poeziją.
Ypač šilti žodžiai apie pirmąją draugystę su Alfonsu, o paskui jau ir bendro gyvenimo žmogumi, sklido iš žmonos Genovaitės Kavoliūnienės lūpų, mintimis apie savo krikštatėvį dalinosi ir A. Kavoliūno krikšto duktė Vanda Žukauskienė.
Anot mokytojos Aldonos Baranauskienės, Alfonsas Kavoliūnas buvo elegantiškiausias visų laikų vyras ir kol kas jo pralenkti dar niekam nepavykę… Bibliotekos direktorė Virginija Raišienė, buvusi Alfonso Kavoliūno mokinė ir auklėtinė, sakė, jog jis buvęs reiklus, bet teisingas… Ko gero, šiai minčiai negalėjo nepritarti nė vienas renginio dalyvis, daugiau ar mažiau pažinojęs Alfonsą Kavoliūną. Jis buvo tas žmogus, kurio širdy radosi daug vietos Molėtams ir jų žmonėms, nepaisant to, kad jo paties kely buvo sutikta ir pikta linkinčių…
Literatūrinė Molėtų bendruomenė turėtų būti dėkinga Alfonsui Kavoliūnui už mokėjimą suburti žmones, nes jis buvo pirmasis literatų klubo pirmininkas, už „Umbrasinių” (Kazio Umbraso literatūrinės premijos – konkurso) atsiradimą, už Sąjūdžio istoriją… Viena iš misijų, kurią vykdo biblioteka, yra užrašyta ir ant pirmosios A. Kavoliūno poezijos knygos „Ties auksiniais rudenio vartais” dedikacijos Molėtų bibliotekai ir jos darbuotojoms: „už gražų literatūros propagavimą”.
Literatūrinių skaitymų metu buvo išklausyta ir kraštiečio muzikanto Algimanto Žukausko, ansamblio „Virinta” vadovo sukurtas „Rekviem” Molėtų padangės menininkams bei patriotinė daina „Mūsų dienos” (A. Kavoliūno žodžiais).
Jolanta Matkevičienė
