Molėtų rajono viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėja Janina Vyšniauskienė vasario 6 d. sukvietė ketvirtos klasės Zitos Stonkienės mokinius į susitikimą su Molėtų krašto muziejaus etnografe Nijole Aleinikoviene,
kuri pasakojo mokiniams apie Užgavėnių papročius Molėtų krašte ir Lietuvoje. Kaukės, persirengėliai, žaidimai, mįslės, „daktarės vaistai” ir gera nuotaika, kurią vaikams perdavė viešnia, turėtų prisidėti prie vasario 12 d. Užgavėnių, kurios visada, anot muziejininkės, būna tik antradienį…
Vaikai noriai matavosi ožio, arklio, žydo kaukėmis, derinosi Kanapinio ir Lašininio kepures, net išdrįso apsirengti Giltine… Žinojo mįslių atsakymus ir noriai žaidė senovinius žaidimus, ypač „Gaidžių peštynes” ir „Kralikus”.
Užgavėnės – ne šventė, bet išskirtinė metų diena, kai reikia linksmintis, pasijuokiant iš savęs ir kitų ir didelį dėmesį skirti valgiams. Nepamiršti valgyti daug ir dažnai, gal net 12 kartų… Tą dieną reikia aplankyti kaimynus, pervažiuoti „ Par ulyčių”… Mūsų protėviai nieko nedarė be reikalo: kiekvienas daiktas, kiekvienas judesys, garsas ir žodis turėjo tam tikrą prasmę. Todėl buvo svarbu ir tos dienos oras. Jei Užgavėnių rytą ir dieną – gražus oras, bus gražus pavasaris, jei tądien drėgna – ir pavasaris bus drėgnas. O pagal tai galėjo nuspėti ir būsimą derlių.
Šįmet bus ankstyvos Užgavėnės, kaip ir Velykos, todėl anksti pradės kvepėti ir pavasariu. O jei dar garsiai ir su trenksmais baidysim žiemą: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo, jei nebėgsi – išvarysim, su botagais išbaidysim!”. Kas jai beliks daryti… Ištirps su pirmaisiais saulutės spinduliais…
Jolanta Matkevičienė
