Birželio 12 d. vidurdieny Molėtų viešosios bibliotekos abonemente vyko projekto „Kuriame visi” pirmojo kūrybos etapo pristatymas.
Galima būtų sakyti – miesčioniškojo, nes šiek tiek ankstėliau Dapkūniškių bibliotekininkė Marytė Ažubalienė mokė Inturkės krašto žmones simegrafijos atvirukuose, o kitą savaitę to mokys kaimynus – girsteitiškiečius. Molėtų gi viešojoje bibliotekoje molėtiškės mokėsi gaminti lėles, piešti, tapyti, o įgavusios šių menų įvadą į pradžiamokslį – ryžosi eksponuoti savo pirmąją kūrybą parodoje. Lėlių gaminimo mokytoja, buvusi Balninkų bibliotekininkė Irena Pusvaškienė, kalbėdama apie savo mokines, gyrė, kad jos buvo labai gabios, nes jai yra tekę mokyti šio amato ir užsienietes, tai tos, anot jos, daugiau norėjusios, kad dirbtų mokytoja, o ne pačios… Lietuvės, anot Irenos, kur kas darbštesnės, todėl ji neabejojanti, kad viena, gal ir nesigarsindama, bet ir toliau gamins lėles, kurs jų gyvenimus… Mokinės irgi buvo kupinos padėkos ir pagiriamųjų žodžių mokytojai, kuri, vos tik ko panorėjus, padėdavo išsipildyti jųjų norams, kažkaip labai greitai jai viskas gaudavosi… Tačiau, kalbėdamos apie lėlių gaminimą, moterys sakė, jog tai sunkus ir alinantis darbas, kai turi išbūti nesitraukdamas nuo savo kūrinio visą dieną,” net vandens neturėjom kada atsigerti”… Nežinia kada gali daryti tokias iškrovos dienas, gal per Pelenų dieną… – garsiai mąstė moterys, prisimindamos, kad ir vyrus dar turi, kuriems reikia valgį gaminti…
Antroji mokytoja Stasė Leišienė, pati neseniai atradusi tapybą internete, ant to kelio užvedė ir kitus. Pasak jos, mokinių darbai esą labai šilti, matosi, kad daryti su meile ir užsidegimu… Daugiausia darbų buvo pateikusios Auksuolė Nazarovienė ir buvusi anglų kalbos mokytoja Olė Kimbartienė. Auksuolei tai buvo kitokio pobūdžio meninis tęstinumas prie jau įprasto siuvinėjimo kryželiu, o mokytoja Olė kursų vidury buvo atsidūrusi ligoninėje, tai, anot jos, atitrūkus nuo buitinių rūpesčių ir laisvu laiku nuo procedūrų dažai ir teptukai buvo malonus laisvalaikis. Todėl mokytoja Olė, prisiminusi gerą dailės mokytoją Vyžintą su nuostaba kalbėjo, kad nepagalvojo, jog kada nors jai prireiks šio mokslo, todėl pabrėžė jaunimui, jog reikia kuo daugiau visko mokytis, nes niekada nežinai ko gyvenime gali prireikti…
Bibliotekos direktorė Virginija Raišienė, pasidžiaugusi projekto esamais rezultatais ir pristačiusi jo rudeninę tąsą, sakė, jog biblioteka yra ne tik kompiuteriai ir knygos, bet ir bendravimas, todėl biblioteka visada yra draugiška, atvira draugams ir jų idėjoms…
Projektą finansuoja Kultūros rėmimo fondas, Molėtų savivaldybė ir biblioteka
Jolanta Matkevičienė
