Justina Rakauskaitė-Butkevičienė – 2026 metų Molėtų rajono Kazio Umbraso literatūrinės premijos konkurso dalyvė.
Adhanas
Poetinė teosofinė esė
Tylus maldų
Karavanas
Besirikiuojantis
Už nugaros
Ir dėmėtos
Praeities nuotrupos
Vis dar vilgančios
Smegenis
Jei atsuksiu veidą
Į pūgą
Jei tapsiu
Vėju
Jei pakelsiu
Sparnus
Betoninės
Plunksnos
Įsirems dangaus
Ir debesys
Sunksis veidu
Lašės krūtine
Ir daugiau
Nebijosiu
Ištirpti
Išnykti
Nebūti
Muedzinas arterijose
Užspaudęs adhaną
Akimis kviečia tikinčius
Kilti
Gimti
Skleistis
Gėlėmis palapinių stogų
Ir pasveikinti Viešpatį
Puolu ant kelių
Sparnai uždengia galvą
Minareto bokštas
Suvirpa
Nuo kilusio vėjo
Korano puslapiai
Dulkėtoje sieloje
Lėtai verčiasi
Iki krešulio
Kur siūbuojančios pušys
Išspjauna
Dar vieną
Gyvybės lašą
Jei tik būtų oazė
Jei tik kelyje į save
Galėtum panirti
Į gaivinančius
Dvasios šulinius
Plaunančius kaulus
Ir nerimą
Paliekančius
Begalinėj visatos tyloj
Bet už nugaros – karavanai
Maldų ir kentėjimų
Muedzino balsas
Penkis kart per dieną
Nusivylimų
Ir ilgesio barchanai
Kurti dievo veidui
Kurti adhanui
Pėdos grimsta
Smiltys užberia laiką
Stojus laikui
Daugiau nepakilsiu
Vėjo gūsiai
Glaus pelenus
Prie akių
Ir prie lūpų
Lyg velionio
Drebančių pirštų
Ilgesio maldos
Tarsi laužo spragsėjimas
Žodžiai
Uždusinti ilgesio
Stojus laikui
It saulei skliaute
Paskutinį
Penktadienį
Virš barchanų
Vilnijantis vėjas
Iškels baltas vėliavas
Be veidų
Ir vardų
Be aukso
Be miros
Tik betoninės plunksnos
Glostys smėlio vilnis
Tarsi pelenus
Mylimo žirgo
Paaukoto su raiteliu
O barchanais slys
Žodžiai
Giliau
Už giliausius šulinius
Toliau už visatos kraštą
Muedzinui giedant
Adhaną užspaustomis lūpomis
Prasivėręs dangus
Dykumos akimis
Vėl žiūrės
Į žvaigždes
Glostys smiltis
Vilnijančias nuoskaudom
Sopančiais keliais
Spiečiai saulių
Seklioj begalybėj
Srovens
Kol klausysi
Krūtinėj
Auksinių kanopų
Stuksenimo
Tik tai tu
Tiktai man
Tiktai tau
Karavanas maldų
Už nakties
Miego trupančios
Kopos
Pažadai burnoje
Datulių sirupo
Lašas
Muedzinas be atvangos
Mintinai Koraną išmokęs
Beldžia lūpom
Į dangų
Žvaigždynų granatais užrašomą
O ryte
Lapės
Laižančios akmenis
Šoka
Lyg liepsnos
Ir nuo žemės
Pakėlęs veidą
It vėliavą
Vėl išskleisi sparnus
Link dangaus
Pasistiebsi
It nutolstantis
Sapnas – barchanų regėjimas
Kai už nugaros
Gaus
Betoninės plunksnos
It arfos
Skrydžio mostai
Lengvi
Vėsumos naktyje
Atsigėrę
Sklidini atminties
Atleidimo rasodami
Auksu
Lapių žingsniais
Adhano ritmu
Sutvėrėjo
Begalinio tikėjimo
Sklidinas rytas
Tarp plunksnų
Veido poros
Užpildytos atgaila
Būti ir tapti
Savimi
Mano Viešpatie
Niekuo kitu
Neišmoksiu
Kol bandysiu
Kitus
Išmokinti gyventi
Virš barchanų
Šešėlis
Maldos
Karavano
Ar vėjo
Dievo rankos
Ant virpančių
Mano blakstienų
Slysta pirštai
Ir nubraukia
Pelenus
Vienas
Niekada nebuvai
Ir nebūsi
Kas dieną
Muedzino balsu
Mano Viešpatie
Sielon beldiesi
Ir jei trūks
Bent minties
Apie atomą
Viešpaties lūpos
Vėl sutvers
Karavaną
Maldų už nugaros
Vėl prikels
Ant barchanų bangų
Suklupusius
Panardins
Į gelme
Alsuojančius
Vandenis
Kad žodžiu
Priešais jį
Išpažintume
Tampančius
Muedzino balse
Virpant buvusius
Būsiančius – kopose
Slysta puslapiais
Rankos
Per karves
Ir moteris
Tampame
Ne Korano ženklai
Dievo žodžio
Sparnuotos
Stoginės
Virš barchanų
Į dangų pakylančios maldos
Karavanai
Laisva valia
Atiduodami