Molėtų kūrybinis jaunimas, globojamas Molėtų viešosios bibliotekos ne tik ilgus metus puoselėja lietuvišką žodį,
melodiją, bet jau daugelį metų keliauja, bendrauja ir dalinasi savo patirtimi su įvairių užsienio šalių lietuviais ir vietos gyventojais. Ilgamečiams projekto rėmėjams (Lietuvos kultūros tarybai ir Molėtų rajono savivaldybei) padedant aplankytas Sankt Peterburgas, Vasario 16 – osios gimnazija Vokietijoje, Lenkija, Estija, Moldova. Šių metų kelionės tikslas – Karaliaučius ir Tolminkiemis. Gana simboliška šiais, jubiliejiniais Kristijono Donelaičio, metais keliauti grožinės lietuvių literatūros pradininką įamžinančiomis vietomis. Kelionės organizatoriai džiaugėsi sulaukę pagalbos ir aktyvaus bendradarbiavimo iš Baltijos Federalinio Imanuelio Kanto universiteto ir vienos jo darbuotojos, slavų ir baltų kalbų katedros lietuvių kalbos dėstytojos, Violetos Lopetienės, lydėjusios molėtiškius visą kelionę per Kaliningrado sritį.
Molėtiškiai buvo pakviesti susipažinti su trimis didžiausiomis prūsų žemėmis: Semba, Natanga, Nadruva. Kelionė svečioje šalyje prasidėjo Nesterove (Stalupėnuose). Sustojus miestelyje, aplankyta vieta, kur mokytojavo K. Donelaitis, ir biblioteka, kurios darbuotojos pristatė parodą, skirtą Kristijono Donelaičio jubiliejui. Parodoje eksponuojami Donelaičio rankraščiai, jubiliejui skirti lankstinukai, atvirlaiškiai, knygos. Greitai buvo pasiekta ir kita kelionės stotelė – Čistyje Prudy (Tolminkiemis), kur aplankyta Tolminkiemio bažnyčia ir Donelaičio memorialinis muziejus su neseniai pasodintu sodu Kristijonui Donelaičiui. Paminklinis akmuo lietuvių ir rusų kalbomis skelbia: „Šioje vietoje 1743 – 1780 gyveno Lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis”. 1967 m. atstatytoje Tolminkiemio bažnyčioje perlaidoti ir Kristijono Donelaičio palaikai, greta antkapio – palaikų tyrinėjimo metu atkurtas K. Donelaičio biustas. Po bažnyčios skliautais, kur pamaldas laikydavo pats Kristijonas Donelaitis, molėtiškiai leido skambėti poeto žodžiams, skaitė ištraukas iš poemos „Metai”. Tęsdami kelionę, projekto „Kūrybinis jaunimo sambūris” dalyviai atvyko į Lazdynėlius – Kristijono Donelaičio gimtinę, kur aikštelė su memorialiniu paminklu, žyminčiu Kristijono Donelaičio gimimo vietą, neseniai buvo baigta apsodinti 300 ąžuolų. Kitame Kaliningrado srities mieste – Gumbinėje molėtiškiai įsiamžino greta 2004 metais atidengto paminklo lietuvių literatūros klasikui. Keliaujant link Kaliningrado (Karaliaučiaus) laukė dar vienas sustojimas Černiachovske (Įsrutyje). Čia aplankyta Insterburgo (Įsručio) pilis, menanti istoriją, artimai susijusią su Lietuva, ir joje įsikūręs Istorijos ir meno muziejus.
Nauja diena prasidėjo kelione po Karaliaučiaus miestą. Pagrindiniai objektai, sulaukę didelio molėtiškių susidomėjimo – Baltijos Federalinis Imanuelio Kanto universitetas, Imanuelio Kanto paminklas šalia universiteto, saloje įsikūrusi Karaliaučiais katedra ir greta esantis I. Kanto kapas, miesto centre sukurtas paminklas Liudvikui Rėzai. Šis asmuo labai svarbus vykstant susipažinti su Kristijono Donelaičio Mažąja Lietuva. Liudvikas Rėza redagavo, sutrumpino poemą ir pavadinęs ją „Metais” išleido K. Donelaičio kūrybą. 1977 m. Kristijono Donelaičio poema įtraukta į „Europos literatūros šedevrų biblioteką”. Susipažinimą su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi tą dieną vainikavo atvykimas į Svetlogorską (Riaušius), Baltijos jūros pakrantėje. Kadangi kelionė sutapo su Baltijos kelio 25 – mečio švente, prie pilnutėlių lagaminų molėtiškiai segė ir trispalvę. Trys spalvos – visa tauta. Už bendradarbiavimą „Kūrybinio jaunimo sambūrio” nariai dėkingi aktyviai nevyriausybinei organizacijai „Mūsų vėliavos”, kuri ir padovanojo galimybę rankose laikyti Lietuvos vėliavėles. Kai jubiliejinę Baltijos kelio dieną Lietuvoje tautiečiai vėl susikibę už rankų stojo į gyvą grandinę, Molėtų kūrybinis jaunimas, nors ir svečioje šalyje, tiesė Lietuvos trispalves į dangų prie Baltijos jūros. Dar tą pačią dieną, susikibę už rankų ir apsupę lituanisto, teologo, tautosakininko, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Rėzos paminklą, keliautojai toje aikštėje paliko trispalvę. Kelionę vainikavo grįžimas į Lietuvą per Kuršių Neriją. Dar Rusijos srityje aplankytas žvejų miestelis, šokantis miškas, aukščiausios marių kopos.
Pažintis su Mažąją Lietuva baigėsi, tačiau jau laukia nauji darbai, iššūkiai, leidžiant jubiliejinį penkioliktąjį jaunųjų kūrėjų almanachą. Kad ir kur keliaujama, visada sugrįžtama namo, į Lietuvą, į Molėtus, į gamtą. Svarbu nebijoti pripažinti, kad esi lietuvis, kad myli ir puoselėji tai, ką tau dovanojo ankstesnės lietuvių kartos.
Akvilė Stančikaitė
