Trečioji Europos paveldo diena su Petro Tarasenkos vardu

Spausdinti
2017-12-04

Taip jau nutiko, jog trečioji Europos paveldo diena sutapo su Pasauline AIDS diena, todėl nieko kito neliko, kaip tik pakviesti tuos, kurie dar nėra užsikrėtę paveldosaugos ir archeologijos virusais. Reikia pasidžiaugti, kad tokio virusinio užkrato nepabūgo ir Molėtų rajono savivaldybės vicemeras Mindaugas Kildišius, ir grupelė aktyvių savivaldybininkų, ir pavieniai bibliotekos lankytojai, ir patys bibliotekininkai, atėję prisiminti kraštiečio Petro Tarasenkos nuveiktų darbų Lietuvos archeologijai, paveldosaugai, švietimui...

Su Petro Tarasenkos literatūriniu vardu sietina daugelio žmonių vaikystė. Ne išimtis ir mūsų vakaro svečiai: VU profesorius, archeologas Aleksiejus Luchtanas ir istorikas Gintautas Šeikis, kilęs nuo Alantos. Juos suvedė ne tik mokslo ryšiai, kai vienas buvo dėstytojas, o kitas studentas, bet ir meilė archeologijai, piliakalniams, akmenims, knygoms su „Užburtų lobių" paieškomis, arba tiems dalykams, kuriuos mėgo pats P. Tarasenka ir norėjo, kad juos pamėgtų kiti jaunesnės kartos atstovai. Šiandien labai simboliškai ir prasmingai atrodo tai, jog Gintautas Šeikis, susidomėjęs savo kraštiečio, gyvenusio, lankiusio mokyklą ir atvykusio mokytojauti į Alantą, pėdomis, surinkęs unikalią medžiagą apie Petrą Tarasenką – jo asmenybę, gyvenimo būdą ir pasiekimus, atiduoda duoklę ne tik savo kraštui, bet ir Lietuvai. Ir nors dėl laiko stokos tik maža dalimi galėjo pasidalinti ta informacija su molėtiškiais, tačiau net ir to užteko, kad būtume neabejingi ruso, pasilikusio prie prigimtinio tikėjimo – sentikių – šaknų, meile ir atsidavimu Lietuvai.

Prof. Aleksiejus Luchtanas, renginyje dalyvavęs su žmona Daiva Luchtaniene, taip pat archeologe, prisiminė, jog būdamas vaikas, buvo matęs archeologą Petrą Tarasenką, o tėčio kolega jam dovanojo P. Tarasenkos knygą „Gyvoji senovė"... Į šį renginį jis atsivežė visą kolekciją Petro Tarasenkos knygų, kurios, anot jo, ir šiandien dirba – tarnauja doktorantams. Kiekvieną knygą įvertindamas iš P. Tarasenkos laiko prizmės ir aktualizuodamas šių dienų laike, jis taip pat atkėlė praeities vartus, įvesdindamas visus, to norinčius...

Molėtų viešoji biblioteka, turbūt iš senelio Ylos „Užburtų lobių" herojaus sodo, bus priprašiusi bitelių pririnkti medaus, kad galėtų padovanoti Petro Tarasenkos viruso skleidėjams bei priminti šio kraštiečio 125-ąsias gimimo metines, padovanodama po knygelę „Lobiai be burtų". Tik va, G. Šeikis pateikė dokumentą – įrašą – Karališkių cerkvės bažnytinėje knygoje, jog P. Tarasenka gimė 1893 metų gruodžio 18 dieną, kurį 1894 m. sausio 2 d. pašventino dvasios tėvas V. Darendovas. „Užburtų lobių" karalystė, atrodo, dar gyva... Lieka neaišku, kuri gimties data yra tiksli, ir kodėl P. Tarasenka savo gimtadieniu laikė 1892 m. gruodžio 19 d.

Jolanta Matkevičienė