Naujienos kraštotyros fonde

 

 

Naujos knygos

knygos viršelis

 

 

„Laiškai 1973 – 2000″

Jerzy Giedroyc

Czeslaw Milosz

Jerzy Giedroyc – Lietuvos kunigaikščių Giedraičių giminės palikuonis. Gimęs Kėdainių krašte. Garsaus Paryžiuje kultūros ir politikos mėnraščio „Kultūra” įkūrėjas ir redaktorius. Poetas Česlovas Milošas – Nobelio literatūrinės premijos laureatas.

Šioje knygoje sugulė 1973 – 2000 metų korespondencija. Laiškai atsispindi dviejų iškilių asmenybių vaisingą, nors kartais „sunkią draugystę”, aštrių susidūrimų, nuoskaudų bei prieštaravimų kupiną bendradarbiavimą, jų kūrybą, asmeninį gyvenimą. Autoriai mylėjo Lietuvą, domėjosi jos gyvenimu, stengėsi prisidėti prie kovos už laisvę ir nepriklausomybę.

„Iš teatro ložės

XX a. lietuvių scenografijos metmenys”

Audronė Girdzijauskaitė

Teatro kritikė, istorikė ir pedagogė didelį dėmesį skyrė scenografijos tyrinėjimams . Ji fiksavo aktualiausias problemas spektaklių recenzijose, gilinosi į Lietuvos scenografijos istoriją, sukūrė žymiausių meistrų portretų ir svarbiausių tėkmių apžvalgų. O ši knyga – tai autorės įdirbio per daugybę metų sukauptos patirties apibendrinimas. Knygoje yra Barboros Radvilaitės, Radvilo Perkūno kostiumų eskizai.

„Malda”

Petras Ilgevičius

Audronė Ilgevičienė

Šioje Petro ir Audronės Ilgevičių knygelėje pateiktos įvairios maldos: mirusiesiems, Arkangelams.

„Lietuvos istorija”

Adolfas Šapoka

Tai kolekcinis „Lietuvos istorijos” leidimas. Knygoje minimas Vyskupas Merkelis Giedraitis [359 p], Boguslavas Radvila – paskutinis iš Dubingių Radvilų giminės [371 p.].

„Lietuvos televizija 1957 – 2017

Faktai. Kūrėjai. Laidos”

Knygoje minima laida „Dainų dainelė”. Per visą konkurso gyvavimo laiką dalyvavo per 200000 vaikų. Konkursas užaugino ir šiuos dainininkus: Vaidą Genytę, Juditą Leitaitę [202 p.]. Laidą „Tūkstantmečio vaikai” net keturis sezonus vedė Vaidą Genytė ir Žygis Stakėnas. [532 p.]

„Lietuvos radijas 1926-2016

Faktai. Kūrėjai. Laidos „

Lietuvos radijas, 1926 metų birželio 12 d. prabilęs iš Kauno, tapo vienu reikšmingiausių įvykių nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvenime.

Knygoje minima, kad aktorius Balys Bratkauskas 1947 metais dirbo Lietuvos radijuje diktoriumi. 1973 metais išrinktoje meno tarybos sudėtyje yra ir literatūros kritikas Petras Bražėnas. LRT generaliniu direktoriumi nuo 2000 birželio iki 2001 metų balandžio dirbo Vaidotas Žukas.

Nuo Strazdelio…”

etnografiška, autentiška biografinė kompozicija

Algirdas Meilus

Tai žurnalisto Algirdo Meilaus giminės istorija… minimi Meilai, Strazdai, Petniūnai, Tamuliai, Šeštokai, Patumsiai…

 „Sovietų valdžios represuoti ir persekioti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai, valstybės vadovai ir ministrai”

Skaitmenintų dokumentų rinkinys

Skaitmenintame dokumentų rinkinyje yra Lietuvos vidaus ministro Stepono Rusteikos nuotrauka, kur jis 1932 06 19 Giedraičiuose kalba prie paminklo Lietuvos kariams savanoriams, žuvusiems 1920 metais mūšyje ties Giedraičiais.

Gauta iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

 

„Krikščioniškosios ekonomijos linkme”

Fabijonas Kemėšis

Tai kunigo, ekonomisto, kilusio iš Alantos valsčiaus, Vastapų kaimo mokslinė studija, parašyta 1940-1945 metais. Nuo 259 puslapio Fabijono Kemėšio gyvenimo ir veiklos apžvalga: autoriai kun. Bronius Balaiša, dr. Napalys Kitkauskas „Fabijono Kemėšio biografijos metmenys”, bei prof. dr. Mečislovo Treinio „Tautos suvienijimo vizija F. Kemėšio darbuose”.

knygos viršelis

 „Lietuvos bibliotekos

II dalis

Švietimo institucijų bibliotekos”

Leidinį sudaro aukštųjų mokyklų, kolegijų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo ir muzikos, meno, dailės mokyklų bibliotekos. Pateikiami bibliotekų veiklos pagrindiniai statistiniai duomenys.

Molėtų rajono pateiktos žinios puslapiuose 142-143 apie šias bibliotekas: Molėtų gimnazijos, Molėtų vidurinės mokyklos, Molėtų pradinės mokyklos bibliotekas; Molėtų vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis” ir „Saulutė” bibliotekas; Molėtų švietimo centro ir Molėtų vaikų globos namų bibliotekas.

knygos viršelis

 

 

 

 „Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems”

Raimonda Ragauskienė, Aivas Ragauskas

Tai studija apie XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės moterų korespondenciją. Studijos 168-225 p. skelbiami lietuvių kalba Barboros Radvilaitės laiškai skirti tėvui Jurgiui Radvilai, vyrui Žygimantui Augustui, broliui Mikalojui Radvilai Rudajam, motinai Barborai Radvilienei.

knygos viršelis

 

 

„1645 m.

Juzefo Naronovičiaus –

Naronskio Biržų

kunigaikštystės žemėlapis”

Raimonda Ragauskienė

Deimantas Karvelis

Tai Radvilų valdos istorija ir kartografija.

 „Užnemunės krašto piliakalniai”

Petras Tarasenka

Lietuva visai teisingai yra vadinama piliakalniu kraštu. Šioje knygoje aprašomi Užnemunės piliakalniai.

 „Vadovas po Zarasų kraštą”

Tai informacija apie turizmą ir paslaugas Zarasų krašte. Knygelėje yra fotografo Jono Danausko nuotraukų.

 „Vasara auksinė”

Sudarė: Dalia Montvilienė

Vaikiškoje knygelėje 49 p. Vytauto Skripkos eilėraštis „Vyšnios nunoko”.

Faustinos Vaitavičiūtės dovana

„Testatoriai ir testamentai „

Sudarė Vytautas Gaivenis ir Romualdas Šinkūnas.

Tai žymių žmonių paskutinė valia nuo antikos iki šių laikų.

Knygoje yra Barboros Radvilaitės ir Mikalojaus Radvilo Juodajo testamentai.

 „Избранные сочинения II

В начале – муравей”

Георгий Ефремов

Tai lietuvių autorių eilėraščių vertimai į rusų kalbą. 261-264 puslapyje yra Alvydo Šlepiko eilėraščių vertimai.

 „Избранные сочинения III

Мы люди друг другу”

Георгий Ефремов

Knygoje minimi Molėtų rajono pirmoji sekretorė Eleonora Blaževičiūtė, Dūdėnų tarybinio ūkio direktoriaus rinkimai, kur buvo išrinktas M. Rukuiža. Molėtai minimi šiuose puslapiuose: 147-149; 172 p.

158-159 puslapiuose rašoma apie notarę Faustą Vaitavičiūtę.

 „Избранные сочинения IV

При свете писъменности”

Георгий Ефремов

Knygoje yra Mariaus Ivaškevičiaus dramos „Madagaskaras” vertimas į rusų kalbą p. 249-359.

Vaidoto Žuko dovana bibliotekai iš prof. Vlado Žuko asmeninės bibliotekos

 

 „Lietuvių kalbos enciklopedija”

Parengė Kazys Morkūnas

Enciklopedijos 216 p. minimas Juozapas Arnulfas Giedraitis , kuris rūpinosi liaudies švietimu, lietuvių kalbos ugdymu. 355-356 p. minimas lietuvių literatūrologas, habilituotas daktaras, profesorius Jurgis Lebedys.

„Lietuvių literatūros istorija”

I tomas

Šio tomo autoriai: L. Gineitis, K. Korsakas, J. Lebedys, M. Lukšienė ir V. Mykolaitis.

Knygoje minima didikų Radvilų, Giedraičių giminės. 524-529 puslapiuose galime susipažinti Valerijonu Ažukalniu-Zagurskiu.

„Lietuvių literatūros istorija”

II tomas

Šio tomo autoriai: L. Gineitis, V. Kubilius, J. Lebionka, B. Pranskus ir Kazys Umbrasas.

Knygoje minima Barbora Radvilaitė, Valerijonas Ažukalnis-Zagurskas.

„Viešeikių kaimas

Žmonių gyvenimai ir likimai”

Sudarytojai: Birutė Vyžintaitė-Zinkevičienė ir Kazimieras Jonas Miškinis

Tai kraštotyrinio pobūdžio knygelė, kurios tikslas – skatinti nepamiršti tėviškės ir gimtojo krašto žmonių. Ja siekiama paprastais žodžiais papasakoti apie gimtąjį Viešeikių kaimą, jo žmones, gyvenimo būdą, apibūdinti sodybas. Viena jų Dominyko ir Bronislavos Vyžintų šeima susijusi ir su Molėtų kraštu [131-145 p.]. Jų sūnus Aleksandras Vyžintas 1951 metais atvyko į Molėtus. Dirbo piešimo ir braižybos mokytoju. 1953 metais susituokė su chemijos ir biologijos mokytoja Irena Mačinskaite. Mokykloje dirbo iki 1986 metų. 1999 metais Aleksandrui Vyžintui suteiktas Molėtų garbės piliečio vardas. Knygelės 28 ir 139 puslapiuose pateikti A. Vyžinto piešiniai.

Aprašoma su Molėtais susijusi Kazimiero Jono Miškinių šeima [103-107 p.]. Kazimieras Jonas Miškinis 1968-1977 metais dirbo pedagoginį darbą Alantos žemės ūkio technikume, kuris vėliau išvyko į Vilnių.

Verified by MonsterInsights