Nguyễn Phan Quế Mai
Dainuojantys kalnai
Nguyễn Phan Quế Mai (gim. 1973) – Vietname gimusi ir užaugusi žymi poetė bei prozininkė, dvylikos knygų autorė, Lankasterio universiteto mokslų daktarė. Romanas „Dainuojantys kalnai“ – pirmasis jos parašytas angliškai kūrinys, išgarsinęs rašytoją visame pasaulyje ir pelnęs ne vietą prestižinį įvertinimą. Jos kūriniai išversti į daugiau kaip dvi dešimtis kalbų, savo straipsnius rašytoja skelbia didžiausiuose pasaulio leidiniuose – „The New York Times“ ir kitur.
„Dainuojantys kalnai“ – tai epinio užmojo lyriško grožio romanas, pasakojantis apie Trần šeimos kelių kartų gyvenimą, knygos veiksmui daugiausia vystantis Vietnamo karo fone. Šalies Šiaurėje įsigalint komunistinei vyriausybei, kuri griebiasi „žemės reformos“, 1920-ųjų gimimo Tran Lan priversta palikti šeimos ūkį su šešiais vaikais. Po daugelio metų Hanojuje jaunoji jos anūkė sulaukia pilnametystės, o jos tėvai ir dėdės išvyksta Ho Ši Mino keliu kovoti konflikte, kuris sugriaus ne tik jos mylimą šalį, bet ir suardys šeimą.
Gyvas, įtraukiantis, Vietnamo realijų ir tradicijų prisodrintas romanas iš pačių vietnamiečių perspektyvos atskleidžia, kiek žmogiškųjų aukų pareikalavo šis konfliktas, ir tuo pačiu rodo skaitytojams tikrąją gerumo ir vilties galią.
Romanas „Dainuojantys kalnai“ gausiai apdovanotas premijomis, tarp kurių galima paminėt 2021 PEN Oakland/Josephine Miles Literary Award, 2021 International Book Awards, Blogger’s Book Prize 2021, NB Magazine’s Book of the Year, 2021 Best Audiobook of the Year Award, BookBrowse’s Best Debut Award for 2020.
Joanna Bator
Kartu kartu
Viena ryškiausių šiuolaikinių Lenkijos rašytojų, prestižinių premijų laureatė Joanna Bator sukūrė galingą romaną – šeimos epopėją, kuri kartu yra ir meilės prisipažinimas, ir laisvės šauksmas.
„Mano giminės istorija kupina vyrų pavidalo spragų“.
XX a. pradžios Silezija. Berta, miestelio mėsininko duktė, svajoja apie romantišką pabėgimą ir galiausiai padaro kai ką, ko neįmanoma atitaisyti. Nuo tada per jos palikuonių gyvenimus nusidriekia maišto ir nerimo gija.
Jos dukra Barbara su peiliais elgiasi lyg su aštriomis tiesomis; vaikaitė Violetta kolekcionuoja skandalus, žurnalus ir šukuosenas – tarsi žemėlapius gyvenimų, kuriuos būtų galėjusi gyventi; o provaikaitė Kalina surenka išsibarsčiusius šeimos praeities fragmentus ir kantriai susiuva juos į visumą. Papasakoja tai, kas buvo nutylėta, ir taip mėgina nutraukti tamsų jų giminę slėgusį užkeikimą.
Šiame įspūdingame romane jų likimai pasakoja apie pasaulį, mėginantį suvaržyti moteris, bet jos, nepaisydamos skausmo ir sudaužytų vilčių, nesiliauja kovoti dėl savo laimės. Tarp prarastų meilių, kraštutinių poelgių, neįvykusių pabėgimų ir paslapčių, iš motinos perduodamų dukrai, keturių kartų moterys maištauja prieš vyrų rašytą istoriją.
„Kartu, kartu!“ – tradicinis lenkų vestuvių šūksnis, raginantis jaunavedžius pasibučiuoti ir taip išvyti kartėlį, – romane skamba daugybe balsų: ir juokingai, ir sarkastiškai, ir skausmingai, ir išlaisvinančiai. Niekada kartėlis nebuvo toks saldus kaip Joannos Bator sagoje – žiaurioje ir švelnioje, magiškoje ir realistiškoje istorijoje apie meilės bei laisvės ilgesį.
Seichō Matsumoto
Taškai ir linijos
Seichō Matsumoto – Akutagawos premijos laureatas, garsiausias Japonijos detektyvo žanro kūrėjas.
Uolėtoje Kašii lagūnoje, auštant žvarbiam rytui, skubėdamas į darbą darbininkas aptinka du kūnus. Jaunos poros drabužiai – nepriekaištingai tvarkingi, nematyti jokių grumtynių pėdsakų, o mirusiųjų veidai – rožinio atspalvio. Šalia guli apelsinų sulčių buteliukas. Atvykę policininkai neįžvelgia nieko įtartino. Visi požymiai rodo, kad tai – cianido su sultimis išgėrusių įsimylėjėlių savižudybė. Todėl tyrimas greitai nutraukiamas.
Tačiau detektyvas Torigai ir jaunasis jo kolega iš Tokijo Mihara įtaria, kad ne viskas taip paprasta. Kartu jie pradeda narplioti šį unikalų ir kruopščiai suplanuotą nusikaltimą. Tyrėjai pasikliauja savo intuicija, pastabumu, logika ir… traukinių tvarkarščiais. Pamažu linijomis jungiant atskirus įvykių taškus ima aiškėti visiškai netikėtas ir pribloškiantis vaizdas.
Seichō Matsumoto vadinamas Japonijos Agatha Christie.„Taškai ir linijos“ – rašytojo šedevras, japonų kriminalinės literatūros klasika. Meistriškas kūrinys apima visas autoriaus svarbiausias temas ir motyvus, atskleidžia nepaprastą žmogaus psichologijos išmanymą ir gebėjimą kurti daugialypius personažus. Dėl sudėtingo psichologinio, beveik hičkokiško pasakojimo pobūdžio rašytojo detektyvai – labai kinematografiški. Ne vienas jų, taip pat ir „Taškai ir linijos“, buvo ekranizuotas. S. Matsumoto gebėjimas giliai perprasti žmogaus prigimtį ir nusikaltimui suteikti socialinį kontekstą atveria ypatingai autentišką pokario Japonijos visuomenės vaizdą.
Jessa Hastings
Deizė Heits. Šeimos nuodėmė
Primenu sau, kad man nerūpi, – dvi mūsų taisyklės sako, kad mes nesipykstame ir nepavyduliaujame, todėl man nerūpi…
Deizė Heits, protinga, žavi medicinos studentė, už viską labiau trokšta normalaus gyvenimo. Deja, tai sunkiai įmanoma, kai tavo vyresnysis brolis – vienos didžiausių nusikalstamų gaujų Anglijoje vadeiva. Ji nori laisvės, bet jis nuo vaikystės stebi kiekvieną jos žingsnį.
Viskas pasidaro dar sunkiau, kai į Deizės gyvenimą įžengia Kristianas Hemsas – šiltas, charizmatiškas Londono elito atstovas, beviltiškai įsimylėjęs savo geriausio draugo merginą. Deizė ir Kristianas žaidžia atviromis kortomis: jų santykiai – tik būdas užsimiršti ir užmiršti juos įskaudinusius žmones. Tačiau, kai jų ryšys ima virsti kažkuo, ko nė vienas nesitikėjo, tenka iš naujo įvertinti riziką.
Nusikaltimai, išdavystės ir šešėliuose slypinti meilė. „Deizė Heits. Šeimos nuodėmė“, tęsianti skaitytojų visame pasaulyje pamėgtą seriją, kupina dar daugiau dramų ir atskleidžia visai kitokią Londono pusę.
Jessa Hastings (Džesa Heistings) – australų rašytoja, su šeima gyvenanti Tenesyje ir daug laiko leidžianti Londone, savo mėgstamiausiame mieste, kuris ir įkvėpė didžiulio populiarumo sulaukusią romanų seriją „Magnolijos Parks pasaulis“. Londono aukštuomenės gyvenimas, meilės trikampiai ir pavojingos paslaptys – naujos kartos „Liežuvautoja“ praminta romanų serija pelnė autorei pasaulinį pripažinimą ir jau išversta į 18 kalbų, šiuo metu pagal ją kuriamas serialas.
Eva Viežnaviec
Ko ateini, vilke?
„Kaip į vos daugiau nei šimtą puslapių sutalpinti šimtą metų istorijos, devynias santvarkas, miško ir pelkių dvasias, raganavimą, kartų kaitas ir konfliktus, susitaikymą su savimi? Autorė užmaišo svaiginantį juodojo humoro ir magiškojo realizmo, tarmybių ir naujakalbės, istorijos ir mitologijos viralą ir patiekia jį mums. Neįtikėtinai talpi, kvapą gniaužianti knyga.“
Marius Burokas, poetas, vertėjas, literatūros kritikas
Ilgus metus Vokietijoje senukus slaugiusi Ryna grįžta į gimtąjį Baltarusijos kaimą. Čia, sulaukusi 101 metų, pašarvota guli jos mylima močiutė. Sugrįžimas pažadina prisiminimus apie gyvenimą pas senolę, žmonių laikytą ragana. Ji užkalbėdavo ligas, pažinojo žoleles, mokėjo nuraminti gyvūnus, buvo tarpininkė tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Vietiniams kėlė pagarbią baimę, nes įkūnijo archajišką moterišką galią.
Rynos vidinis dialogas su močiute netrukus virsta metafizine kelione į praeitį, nejučia peraugdamas į monologą – bebaimės šimtametės moters liudijimą apie XX amžiaus žiaurumus. Praeities išgyvenimai, kolektyvinė atmintis ir mitologija susipina į hipnotizuojantį pasakojimą, kuris, it užkalbėjimas, žadina reflektuoti savo patirtį ir vietą pasaulyje.
Eva Viežnaviec (gim. 1972 m.) – baltarusių rašytoja, žurnalistė ir vertėja, kurios tikrasis vardas yra Sviatlana Kurs. Jos proza pasižymi gilia simbolika ir folkloro motyvais. Rašytojos romanas „Ko ateini, vilke?“ sukėlė didelį rezonansą Baltarusijoje kaip literatūrinis liudijimas apie moteris, kurios išsaugojo tikėjimą gyvenimu, nepaisant karų ir represijų.
Jeneva Rose
Tobula santuoka
„…svarbu ne tai, mylėjo jis ją ar ne. Svarbu… ar jis ją nužudė.“
Sara Morgan – viena geriausių baudžiamųjų bylų advokačių Vašingtone, turinti nepriekaištingą reputaciją. Jos gyvenimas klostosi lygiai taip, kaip ji ir planavo. To paties negalima pasakyti apie Saros vyrą Adamą – nesėkmingą rašytoją, negalintį pakęsti savo žmonos sėkmės. Negana to, beveik dvejus metus Adamas nuo Saros slepia romaną su kavinės darbuotoja Kele Samers.
Tačiau viskas pasikeičia, kai sutuoktinių užmiesčio namuose randamas Kelės kūnas, o pagrindiniu žmogžudystės įtariamuoju tampa Adamas. Sara susiduria su sudėtingiausia byla savo karjeroje: ji pasiryžusi ginti Adamą, kuriam už savo meilužės nužudymą gresia mirties bausmė.
Nors Adamas neabejotinai kaltas dėl nesantuokinių santykių su Kele, lieka klausimas: ar jis kaltas ir dėl jos nužudymo?
Jeneva Rose (Dženiva Rouz) – „The New York Times“ bestselerių autorė, tarp kurių ir 2020 m. pasirodęs trileris „Tobula santuoka“, kurio visame pasaulyje parduota per 2 milijonus egzempliorių. J. Rose kūriniai išversti į daugiau nei trisdešimt kalbų, o jų ekranizacijos teisės parduotos kino ir televizijos studijoms. Rašytoja gyvena Viskonsine su vyru Drew ir dviem užsispyrusiais anglų buldogais Winstonu ir Phyllis.
Autumn Woods
Nuodingoji nakviša
Dėl jos jis sudegintų visą pasaulį…
O ji ketina jo pasaulį paversti pelenais.
Ofelija Vinters trokšta keršto.
Atokiose Škotijos aukštumose įsikūrusiame Sorousongo universitete paprastai studijuoja tik galingiausių korumpuotų šeimų atžalos. Ofelijai ten ne vieta, tačiau gauta stipendija suteikia jai puikią progą ištirti „atsitiktinę“ tėvų mirtį netoli pilies. Jos planas – nekristi kitiems į akis, išsiaiškinti tiesą ir nubausti kaltuosius.
Reikalai pasisuka netikėta linkme, kai Ofelija susiduria su paslaptinguoju Aleksu Korbo-Grynu. Ji įsitikinusi, kad jis toks pat kaip ir jo milijardierius tėvas, pagrindinis įtariamasis, – pabaisa avies kailyje.
Iki šiol Ofelija kliovėsi tik savimi, bet kai nežinomas kankintojas pradeda ją persekioti, mergina supranta, kad viena Sorousonge neišgyvens. Aleksas tampa jos netikėtu sąjungininku ir alibi. Ofelijos keršto planas susvyruoja – ji ima įsimylėti po kieta išore slypinčią jautrią Alekso širdį.
Ar dabar ji pajėgs sunaikinti Alekso pasaulį?
„Nuodingoji nakviša“: tamsiosios akademijos estetika, neapykanta, virstanti meile, galios žaidimai, prikaustantis siužetas, įdomūs personažai, dinamiškas ir aštrus stilius.
Florence Knapp
Vardai
1987 ieji. Po didžiulės audros Kora su dukrele patraukia užregistruoti sūnaus gimimo. Jos vyras tikisi, kad ji laikysis tradicijos ir pavadins kūdikį jo vardu. Tačiau ar teisinga, kad jos vaikas paveldėtų vardą iš kelias kartas dominuojančių, valdingų vyrų? Jos pasirinkimas nulems visos šeimos gyvenimo kryptį.
Praėjus septyneriems metams, jos sūnus vadinamas Lokiu – vardą parinko sesuo tikėdamasi, kad brolis užaugs drąsus ir dosnios širdies. O gal jis Džulianas – tai vardas, kurį motina nešiojosi širdyje trokšdama, kad sūnus taptų savarankiška asmenybe. O gal jis Gordonas, pavadintas tėvo garbei ir auginamas jo žiaurumo šešėlyje, – tik ar įmanoma nepakartoti ir jo likimo?
„Vardai“ – tai jautri ir vilties kupina istorija apie tris vardus, tris gyvenimo versijas ir begalines galimybes, kurias gali įžiebti vienintelis sprendimas.
Saša Stanišić
Ten, iš kur esi
Manau, kad vargu ar yra kas baisiau nei žinojimas, iš kur tu esi, bet nebegalėjimas ten būti.
1992 m. rugpjūtį keturiolikmetis berniukas su motina pabėga iš karo draskomos Jugoslavijos į Vokietiją. Po pusės metų atvyksta ir berniuko tėvas, teturėdamas rudą lagaminą, įsitaisytą nemigą ir randą šlaunies viršuje. Prieš jų akis – Heidelbergas, išsigelbėjimas ir naujų iššūkių pradžia.
Romane „Ten, iš kur esi“ S. Stanišićius svarsto itin opius nūdienos klausimus: ką žmogui reiškia jo kilmės vieta ir ką jis jaučia, kai nebenori ar nebegali joje gyventi? Kaip susidoroti su kalte pabėgus iš karo zonos? Ir ar mūsų kilmės istorija padiktuojama susiklosčiusių aplinkybių, ar veikiau kuriama mūsų pačių?
Pasakotojo mėginimus rekonstruoti savo kilmę lydi jo pokalbiai su demencija sergančia močiute, kuri praranda prisiminimus, kol anūkas stengiasi atkurti savuosius. Vokietijos kraštovaizdyje atmintis prikelia gimtojo Višegrado vaizdus: protėvių garbintus slibinus, skaudžią praeitį plukdančios Drinos mistiką, iš pupelių ateitį buriančią senutę ir tėvus, kurie šoko po sodo vyšnia karo išvakarėse. „Ten, iš kur esi“ – jaudinanti vienos šeimos šaknų istorija ir jos perrašymas atsidūrus naujoje kultūroje.
Saša Stanišić (Saša Stanišičius, g. 1978 m.) – buvusioje Jugoslavijoje (dabar Bosnija ir Hercegovina) gimęs rašytojas, įsiliepsnojus karui Bosnijoje su šeima pasitraukė į Vokietiją ir šiuo metu gyvena Hamburge. S. Stanišićius baigė vokiečių filologijos ir slavistikos studijas, netrukus ėmė publikuoti savo poeziją ir prozą. Vokietijoje išgarsėjo kaip vienas svarbiausių šiuolaikinių balsų, kalbančių apie karo pabėgėlių patirtis. Lietuvių kalba 2009 m. pasirodė debiutinis autoriaus romanas „Kaip kareivis gramofoną taisė“. Šiemet prie jo prisideda romanas „Ten, iš kur esi“, už kurį 2019 m. rašytojas buvo apdovanotas prestižine Vokietijos knygos premija.
Katelyn Doyle
Svajonių laivas
„Svajonių laivas“ – nepaprastai žavinga romantinė komedija apie tai, kas nutinka, kai meilės romanas kruiziniame laive peržengia ribas.
Houpei Lenover reikia atostogų. Santykiai su vaikinu žlugo, kūrybiniai siekiai visiškai sustoję ir ji pati nebežino, kur dingo ta „kieta“ mergina, kokia kadaise buvo. Todėl kai jos geriausia draugė, gyvenimo būdo formuotoja, pakviečia kartu vykti į prabangią kelionę kruiziniu laivu, Houpė sutinka, nors nekenčia kruizų.
Feliksas Sigreivas negali įsivaizduoti nieko blogesnio už kelionę kruiziniu laivu. Darboholikas virtuvės šefas nenori palikti savo restoranų ir kasdienės rutinos. Bet kai tėvai jam ir seserims padaro staigmeną pranešdami nupirkę bilietus visai šeimai į laivą ir ketinantys jame atšvęsti santuokos metines, jis negali atsisakyti, mat praeityje ir taip jau yra juos smarkiai nuvylęs.
Houpė ir Feliksas nusiteikę iškęsti šias atostogas sukandę dantis, tačiau staiga jų akys susitinka lipant į laivą, ir dešimties dienų meilės romanas Karibų jūroje su patraukliu nepažįstamuoju Houpei nebeatrodo toks jau ir blogas variantas. Tačiau Houpę vėl pradeda persekioti praeities demonai, ir Feliksas sužino, kad moteris, kuri jam vis labiau patinka, nebuvo iki galo atvira. Viskas pakrypsta nemalonia linkme. Ar pavyks jiems įveikti audringą meilės jūrą? O gal jų svajonių laivas suduš?
Mick Herron
Miegantys liūtai
Knyga „Miegantys liūtai“ įtraukta į The Sunday Times 50 geriausių pastarųjų 5 metų detektyvų ir trilerių sąrašą.
„Miegantys liūtai“ — antrasis Micko Herrono romanas iš knygų serijos apie britų slaptosios žvalgybos padalinį, vadinamą Pelkynu (Slough House), ir jo impozantiškąjį vadovą Džeksoną Lamą.
Su kokiais iššūkiais šįsyk susiduria Pelkyno „kuinai“, susikompromitavę slaptieji agentai, skaitytojams pažįstami iš romano „Lėti arkliai“? Kokius naujus nuotykius patiria visuotinę simpatiją pelnę, žmogiška šiluma alsuojantys išraiškingieji Herrono personažai?
Nauja istorija išsirutulioja iš, regis, atsitiktinės nusenusio Šaltojo karo laikų britų šnipo mirties autobuse ir paliktos vieno žodžio žinutės jo mobiliajame. O perauga į milžiniško masto chaosą centriniame Londone ir dar vieno tragiško teroro akto grėsmę.
Šie įvykiai priverčia „lėtus arklius“ sukrusti ir įsitraukti į painius šnipų pasaulio žaidimus, kurie primena gaudynes apgaulingame veidrodžių labirinte su buvusiais ir esamais sovietų slaptųjų tarnybų agentais… Žaidimas pavojingas, bet atmieštas gausia britiško sąmojo ir humoro doze.
Apdovanota:
CWA Gold Dagger for Best Crime Novel
BBC Front Row Best Crime Novel of the Year
Elsie Silver
Nutrūktgalvis
Niurzgos kaubojai ir karšti romanai… Sveiki atvykę į Česnat Springsą — garsųjį miestelį, išpopuliarintą TikTok sensacijos Elsie Silver. Knyga „Nutrūktgalvis“ tobulai tinkama Lucy Score ir Penelope Douglas gerbėjams.
Teo Silva. Triukšmingas bulių raitelis, pagarsėjęs moterų širdžių ėdikas, svilinamai karšta bėda kūne, į kurį žiūrint teka seilės. Ir jis žiūri į mane taip, tarsi būčiau kitas jo patiekalas.
Aš jau beveik išsilaisvinau iš savo toksiškos santuokos ir visiškai atsisakiau vyrų. Taigi, kai pažvelgiu į Teo, regiu tik pagundą, lydimą stiprios širdgėlos.
Šiuo vyru sunku pasikliauti. Tačiau, kaip paaiškėja, jam dar sunkiau atsispirti.
Gal net neįmanoma. Nes Teo atkaklus. Kad ir kaip stengiuosi jį ignoruoti, Teo tirpdo mano ledinę išorę ir griauna visas gynybines sienas.
Tada su juo praleidžiu vienintelę karščiausią naktį savo gyvenime.
Tai turėjo būti tik vienkartinis nuotykis.
Paslaptis.
Vis dėlto dėl nediduko teste pasirodžiusio pliuso paslapties išsaugoti nepavyks.
Elsie Silver yra kanadietė knygų autorė, kurianti įžūlius, seksualius romanus, kurių veiksmas vyksta mažuose miesteliuose. Ji dievina geidžiamus vaikinus ir stiprias moteris, parklupdančias juos ant kelių. Elsie su sutuoktiniu, sūnumi ir trimis šunimis gyvena Britų Kolumbijoje, netoli Vankuverio. Ji aistringai rijo romantines istorijas dar tada, kai veikiausiai to daryti nederėjo.
Mai Corland
Keturios sugriautos karalystės (2-oji ciklo „Penki lūžę kalavijai“ knyga)
Melai dar tik prasidėjo.
Ir Jusano karalius turbūt yra geriausias melagis iš visų.
Jis nusitaikė į sesers žiedą ir padarys dėl jo bet ką. Net jei tektų manipuliuoti penkiais kalavijais, kad jį pavogtų…
Susaistyti apgaulės, Uinas, Mikailas, Erė, Sora ir Rojus turi pasikliauti savo gebėjimais, kad atliktų karaliaus Juno pavedimą, kitaip rizikuoja užsitraukti jo nevaldomą įsiūtį.
Svetimos šalies įstatymas skiria juos nuo Kvilimaros, Čitano karalienės. Jie turi vieną mėnesį auksiniam Drakonų Valdovo žiedui pavogti. Bet neįmanoma užduotis gali būti lengvesnė, nei išmokti pasitikėti vienam kitu.
Nors pavojus ima grėsti jų gyvybei, jų šeimoms ir jų karalystėms, penki melagiai sutaria dėl vieno: karalius negali laimėti. Bet ar jie sugebės įveikti Juną jo paties žaidime?
Šįkart užduotis yra ne tik asmeniška – penketuką jungia kerštas. Melai juos sudraskė, bet keršto troškimas vėl suvienys.
Melai tik auga, o siužetas tampa dar klastingesnis – skaitytojų pamėgti nusikaltėliai sugrįžta stulbinančiame „Sunday Times“ ir „The New York Times“ bestselerio „Penki lūžę kalavijai“ tęsinyje „Keturios sugriautos karalystės“. Tai Korėjos mitologijos įkvėpta greito tempo romantinė fantastika, nuo kurios neatplėšite akių iki paskutinio žodžio.
Mai Corland yra korėjiečių kilmės amerikietė teisininkė ir rašytoja, gimusi Seule ir įvaikinta Niujorke gyvenančios šeimos. Iš ten ji pabėgo nuo žiemos studijuoti Floridoje, Rolinso koledže ir Majamio universitete. Dėl daugelio abejotinų sprendimų ji šiuo metu vėl gyvena šaltyje su savo partneriu, vaikais ir auksine žuvele, kuri pergyvens juos visus. Kai nerašo, ją galima rasti miegančią arba prilipusią prie savo latės aparato. Mai rašo knygas vaikams ir jaunimui Meredith Ireland slapyvardžiu ir už jas yra pelniusi nemažai apdovanojimų. Jos serijos „Penki lūžę kalavijai“ pirma knyga vos pasirodžiusi tapo bestseleriu.