Antradienį Molėtų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius sukvietė ketvirtos klasės mokinius, kad šie kuo daugiau sužinotų apie Advento laikotarpį: kuo tikėjo, ką darė ir kaip pasitiko šventes mūsų protėviai. Skyriaus vedėja Janina Vyšniauskienė pristatė šių papročių žinovę – Molėtų krašto muziejaus muziejininkę – etnografę Nijolę Aleinikovienę. Pirmiausia ji supažindino vaikus su gruodžio mėnesio ypatingomis dienomis. Tai ir Šv. Barbora, Šv. Mykolas, Šv. Liucija… Tačiau svarbiausios gruodžio dienos – Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos. Advento laikotarpis – apmąstymas visų metų darbų ir poelgių bei pasirengimas šventėms.
Pasak etnografės N. Aleinikovienės, kūčiukus moterys kepdavo iš anksto, bet ragauti galėjo tik šventinį vakarą. Eglutes puošdavo irgi Kūčių vakarą. Tačiau žaisliukus gamindavo anksčiau. Mat jie būdavo iš tešlos, kuri likdavo nuo mamos kepamo pyrago… Puošdavo ir obuoliais, ir popieriniais ar šiaudiniais žaisliukais.
Bene daugeliui buvo negirdėta žinia apie Advento laikotarpiu būdavusius turgus. Jų būta keturių: adventinis, šeškaturgis, skaistaturgis ir saldžiaturgis. Jų metu žmonės nusipirkdavo produktų šventėms, o kadangi tik vieną kartą per metus būdavo mokamas atlyginimas, tai įsigyti puošybos ir prestižinių prekių, ypač laikrodžių, buvo įmanoma tik per skaistaturgį…
Valandėlės metu buvo prisiminta Kūčių stalo valgiai, jų reikšmės, taip pat žaidimai ir burtai.
O kol šventės dar tik pakeliui, galima ne tik joms ruoštis, bet ir daryti gerus darbus.
Jolanta Matkevičienė
