Molėtų viešosios bibliotekos bibliotekininkės, atidarę vartus ir išleidę 2014-uosius Arklio metus, gruodžio 31 d. jau kvietėsi ožkelę… Tiesą sakant, toli ieškoti jos nė nereikėjo. Bibliotekos direktorė Virginija, gimusi Ožkos metais, šį vaidmenį puikiai atliko. Pasikaustę daugybėje „Bibliotekos pažangai 2″ seminarų, sudalyvavę gausybėje projektų, Molėtų bibliotekininkės nusprendė pasibadyti su Seimu, ir paskutiniąją senųjų metų darbo dieną improvizuotai pasitikti naujuosius – 2015-uosius – Etnografinių regionų metus. Ožkelė, toks padaras, kuris tinka ir Kinų horoskopui, ir Lietuvos kaimui. Tad į bibliotekos konferencijų salę ožkelė buvo atvesdinta dviejų bobučių, sako, dar vis Kalėdų bobučių… Išdykusi buvo ožkelė, gal todėl, kad ir Kalėdų bobutės dar buvo linksmos… Prisiūlė, prigalvojo visokių užduočių, telegramų, linkėjimų, mįslių… O atsakymų vertė jau buvo matuojama eurais. Kūrybiškos ir išradingos buvo bibliotekininkės, kad ir iš kelių raidžių, bet mokėjo sukurpti telegramas: „Atvažiavo ožka be žipono. Mes nupirkom ekokaliošus ir ji tegul ulioja.”… Uliojo ožka per visą vakarą. Kalėdų bobutės liepė sekti pasaką apie Raudonkepuraitę, bet naujoviškai. Vienos bibliotekininkės virto medžiotojais, kitos paukščiais ir mišku, o išrinktosios vaidino pagrindinius vaidmenis. Visos džiaugėsi, bet labiausiai, anot Kalėdų bobučių, Raudonkepuraitė su Petriuku… O paskui ir visos kitos – šoko ir dainavo. Čia dar nebuvo pabaiga. Laukė pasakėlė apie ožką ir jos ožiukus. Joje ir buvo galima sužinoti kaip ožkelės šeimyna gyvena, kaip jai sekasi, ką ji veikia ir mekena… Bet apie tai teks pasakoti visus metus.
Su Naujaisiais (Ožkos) metais!
Jolanta Matkevičienė
