2013 metais – Tarmių metais – Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka vykdo projektą „Tarmės – gyvoji kalbos versmė”,
kurių tikslas – sudominti rajono bendruomenę, o ypač jaunimą Molėtų krašto tarmėmis, skatinti skaityti, siekiant dvasinio tobulėjimo bei išprusimo. Projektą finansuoja Kultūros rėmimo fondas ir Molėtų rajono savivaldybė. Pirmasis šio projekto renginys įvyko vasario 22 d., minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną – vasario 21 – ąją. Simboliškai Etninės kultūros globos taryba rekomendavo Tarmių dieną surengti vasario 21 d., kurią nuo 1999 metų Jungtinės Tautos yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Juk prigimtinė tarmė kartu yra ir gimtoji kalba.
Renginio pradžioje informacijos skyriaus vedėja A. Nazarovienė pristatė projektą ir priemones, kurios bus organizuojamos visus metus, pasidžiaugė, kad nuo šiandien lietuvių tarmėms Molėtuose sakome „Taip”.
Renginį tęsė lietuvių kalbos mokytoja Aldona Baranauskienė, paruošusi darbą „Tarmė gimtoji lūpose įdėta…”, visus susirinkusius kvietė „pasirokuoti” ir vaizdingai supažindino su lietuvių tarmėmis. Skaidrėse buvo apžvelgti visi Lietuvos regionai, jų kalbiniai skirtumai, papročiai, tradicijos, tik aukštaičiams, žemaičiams, dzūkams ar suvalkiečiams būdingi charakterio bruožai.
Renginyje dalyvavę molėtiškiai susirinkusiems pristatė savo gimtąsias tarmes. Pirmoji žemaitiškai prabilo daug metų Molėtų krašte gyvenanti ir kurianti poetė N. Navikienė. Ji norėjo, kad jos gimtoji tarmė skambėtų linksmai, todėl į savo eiles „sudėjo pasišpilkavimą”. Molėtų krašto muziejaus darbuotoja taip pat žemaitė Tereza Šakienė neliko nepastebėta. Savo gražų pasakojimą apie kelionę į savo gimtinę, baigė žodžiais, „artėjant prie Gargždų išgirsti žemaitišką tarmę ir pasidaro net saldu”.
Bibliotekos direktorė Virginija Raišienė perdavė visiems dalyvaujantiems žemaičiams linkėjimus nuo Skuodo bibliotekos ir simboliškus suvenyrus, kuriuos gavo Knygų mugės metu.
A. Baranauskienė, pasakodama apie dzūkus, išskyrė jų darbštumą ir tvarkingumą, meilę dainai. Renginyje dalyvavusi Natalija Ališauskienė pritarė šiai minčiai , nes pati kilusi iš Dzūkijos, atsimena, kaip vaikystėje skambėdavo daina nuo Merkio krantų. N. Ališauskienė dzūkiškai prabilo V. Krėvės tekstu „Bobulės vargai”, o vėliau uždainavo „Pasvarcyk antela…”.
„Keliaujam pas bagočius” – kalbą tęsė A. Baranauskienė ir organizavo virtualią kelionę po Suvalkiją, kur atsispindėjo tik suvalkiečiams būdingos etnografinių sodybų, drabužių detalės ir pan.
Taip atkeliavom iki mielos Aukštaitijos. Pirmoji aukštaičių tarme prabilo jauniausia renginio dalyvė, Molėtų pagrindinės mokyklos auklėtinė Luknė Kraujalytė, kuri gražiai perskaitė ištrauką iš Vytauto V. Landsbergio knygos „Briedis Eugenijus”. „Iš pa Aluntas” kilęs Danielius Drazdauskas tarmę prikėlė savo kūriniu „Apie mana upelį…”. Aldona Dirmienė taip pat skaitė „Sava pastebėjimus”. Gražia aukštaičių tarme į susirinkusius kreipėsi aktorius Antanas Rimvydas Kalvelis, mokytoja Zita Rinkevičienė.
Vedančioji pasidžiaugė, kad visi savo dalyvavimu taip noriai įsijungė į lietuvių tarmių pynę. „Renginys parodė, kad mes tą dvasinį turtą dar turime, nors kartais užgniaužę ir nuo mūsų kartos priklausys, ar gimtoji tarmė šaltiniu almės, ar grims pamirštam šuliny…”. Ji skatino nepamiršti savo tarmės, ją puoselėti ir pakvietė kuriančius dalyvauti 6-ajame respublikiniame tarmiškos kūrybos konkurse.
Nijolė Stančikienė
