Užgavėnės – žiemos pabaigos šventė.
Tai didelė džiaugsmo, juoko, linksmumo, įvairiais papročiais, apeigomis, burtais apipinta diena. Būkit visi linksmi, triukšmingi, išdykaukit, šokit, kad nesugrįžtų žiema ir greičiau ateitų pavasaris. Šiais sveikinimo žodžiais visus pasveikino Kuolakasių bendruomenės pirmininkė Rita Kadonienė. Jau tradiciškai į Kuolakasių bibliotekos kiemą, kur ant laužo puikavosi gražuolė Morė, švęsti Užgavėnių gausiai susirinko visų aplinkinių kaimų gyventojai. Čia pat iš kažkur išdygo gražiai pasirėdžiusios čigonės, kurios savo burtais žadėjo vieniems „ilgą kaip smilgą” gyvenimą, kitiems susilaukti „būrio vaikų”. Vėliau vyko persirengėlių pasirodymas, kuriame dalyvavo Katrė, Agota, žydai, čigonės ir svarbiausi šventės kaltininkai – Kanapinis su Lašininiu, tarp kurių vyko žūtbūtinė kova. Jie stumdėsi grūmėsi, kol galų gale pavasario būtybė – Kanapinis – nugalėjo. Sustoję į draugišką ratą aplink didelį laužą šventės dalyviai šoko. Sudeginta Morė – svarbiausias Užgavėnių šventės akcentas. Vėliau visi buvo pakviesti vaišintis suneštiniais, ir čia pat keptais skaniais blynais ir karšta arbata. Kas norėjo, turėjo galimybę pašokti su persirengėliais, o tie, kurie šokti tingėjo – galėjo dalyvauti įvairiuose žaidimuose. Jėgas galima buvo išmėginti „virvės traukime”, „gaidžių peštynėse”, „blynų mėtyme į keptuves”, „šokinėti poroje surištomis kojomis” ir daugybė kitų. Jaunesnės šventės dalyvės – Sima Dirmaitė ir Irma Krivičiūtė padeklamavo eilėraščius apie Užgavėnes. Šventinę atmosferą sukurti padėjo Vytautas Strumila, kuris pagrojo armonika.
Bibliotekininkė Nijolė