Žvinys Juozas, inžinierius – metalurgas, technikos mokslų daktaras.
Gimė 1942 02 10 Janiškių kaime, Molėtų rajone. Sklėriškių pradinę mokyklą pradėjo lankyti 1949 metais, bet po pusmečio sunki liga ilgam prikaustė prie lovos. 1954 m. eksternu baigė keturias pradinės mokyklos klases. 1957 metais Kaune baigė septynias klases. 1959 metais įstojo į Telšių darbo jaunimo vakarinės mokyklos devintą klasę. Dirbdamas pardavėju Telšių Rajkoopsąjungoje baigė vidurinę mokyklą ir 1962 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto mašinų gamybos fakultetą. Baigęs studijas dirbo gamykloje „Neris” inžinieriu technologu, po metų buvo pakviestas darbui KPI metalų technologijos katedroje inžinieriu tyrėju spręsti įrankinių plienų savybių, įrankių ir įrangos tikslumo gerinimo problemas įvairiose Lietuvos ir užsienio šalių įmonėse, panaudojant unikalią plieno savybę – virsminį plastiškumą. Šia tema parašė per 30 mokslinių straipsnių, darė pranešimus mokslinėse konferencijose. 1978 metais Minsko politechnikos institute apgynė daktaro disertaciją. Nuo 1968 metų dirbo pedagoginį darbą. 1989 m. J. Žviniui suteiktas docento vardas.
Be mokslinių straipsnių rašo mokomąsias knygas:
Konstrukciniai lydiniai:žinynas, 1999-2000
Naujausios metalinės medžiagos: mokomoji knyga, 2007
„Prie Malkėsto ir Siesarties“, 2021. Tai autobiografinė Juozo Žvinio knyga.
Su kitais autoriais parašytos šios knygos:
Plienai, 1995
Inžinierinė medžiaga: mokomoji knyga, 2002
Medžiagotyra ir terminis apdorojimas: laboratorinių darbų metodiniai nurodymai: mokomoji knyga, 2002
Inžinierinės medžiagos: mokomoji knyga, 2002
Medžiagotyra ir terminis apdorojimas: laboratorinių darbų metodiniai nurodymai: mokomoji knyga, 2005
Valdomų savybių medžiagos: mokomoji knyga, 2008
Laisvalaikiu nesiskiria su daina. Dainavo vyrų chore „Perkūnas”, chore „Leliumai”, dabar Kauno Pranciškaus Ksavero bažnyčios ir Molėtų Petro ir Povilo bažnyčios choruose.