MINTYS (NU)BĖGANČIOS mano mintys neaukščiau nei medžių šakos nei žolė tai rasos ant asfalto perbalusio tysančio tik kažkur po nagais ten kažkur po odelėmis po geluonimi aš tik žiūriu ir tyliu kažkur į pasaulį...
Iki pasimatymo, Judita! Šįryt nubudau su jausmu, lyg manyje būtų ne sudužusi, o pradėjusi skilinėti plonyčio stiklo, bet gigantiška vaza. Plonyčio stiklo, bet gigantiška, nedekoruota, paprastutė, beveik manosios kolbos formos, tik tokia skausminga, kad,...
POKARIS: IR ŽEMĖ VERKĖ TREMTINIAI Eina,linguoja kolonos Per tundrą nuo skausmo juodą. Prašo trupinio duonos Penkiamečiai „vragi naroda“ Kauleliai į ledą įšals, Čia amžinas pašalas. Motinų galvos...
Buvo katrą Apvalionas Piktalionas. Storas, didelis, sunkus. Apvalionas daug valgė, daug gulėjo, daug prie kompiuterio sėdėjo. Valgė tai ne bet ką, o ėsainius, kebabus, labai mėgo sausainius, saldainius, šokoladą. Dėl limonadų, coca-colų galėdavo bet...
* * * taip būna per dažnai, kada pas mus prasideda – nesibaigia karai kiekvienas už save – vienybės nebėra suprasti per sunku, kada per daug padarome klaidų – tokia žmogaus esybė kiekvienas esam...
***Tau už nugaros tyliaiSėdi mažas stebuklas.O Tavo didelėj krūtinėjAidi amžinas triukšmas. žr. pavadinimą Drąsi siela drebančiam kūne,Ir meilė uždaryta nuleistose akyse.Mano kūno atstovas akliesiems – liežuvisNeberanda kaip tau pasakyti– Neverbalinė baimės lyrikaKurią rėkia virpančios...
Vandenėlis pagirdo ir prigirdo Tuo metu, kai karo debesys užklojo ir mano gimtinės žemelę, buvo pats karštymetis – 1944 m. liepos vidurys. Viskas išdžiūvę, šuliniai tušti (iš savojo vos prisigraibydavome maistui). Ateina rusų kareiviai...
Saulėje nokintom šypsenom žavėjais Ir krūtinėj siaučiančiais vėjais. Nemigos ištiktą Migdei it pasakų veikėjas. Gulinėji iki vakaro vėlei – išvargusi tava siela. Apdulkėję jausmai lentynėlėj. Domiesi, kiek saulių dar liko, Kiek žiemų dar šalsime...
*** Kas joje tokio? Kodėl tave jaudina būtent tas kvapas? Tik atsimerkus. Ir užmerkiant akis. Išeinant į naktį. Suvisam. Per kraują praslenka ilgesys. Akys nebepagauna. Siela tik lukštena. Kurmiarausio žaizdeles. Žalėsį ant medžio. Vandenį,...
Šis pasaulis daug trapesnis, daug netvaresnis, nei jį mums piešia mūsų viltys. (Haruki Murakami „Dansu dansu dansu“). Nakties tamsa turi tęsinį, erdvės nuojautą. … Uždaros erdvės tamsa – be tęsinio, be išeities. (Sigitas Parulskis...
