Apie molėtišką madą

Lapkričio 15 d. Molėtų viešosios bibliotekos informacijos skyrius (dėl renovacijos įsikūręs gimnazijoje) pakvietė į projekto „Už centą nuvarytų ir blusą iš Molėtų į Vilnių” tęsinį – susitikimą su Molėtų krašto etnografe Nijole Aleinikoviene.

Apie madą

Ji pristatė sukauptą medžiagą apie Molėtų drabužius, stilių, medžiagas ir siuvėjus. Pabendravusi su siuvėjais: Vanda Žirneliene, Elžbieta Umbrasiene, Stase Leišiene, Leonu Dateniu, Česlovu Mankevičiumi, Irena Jančioniene bei senaisiais molėtiškiais, prisirinkusi to meto nuotraukų, etnografė N. Aleinikovienė apžvelgė, regis, netolimą, bet jau praėjusio šimtmečio madą… Joje būta daug nepatogumų, kuriuos, regis, galime įžvelgti tik dabar. Pavyzdžiui, išeiginiai moterų sijonai buvo siūdinti iš keturių palų, o kasdieniniai iš trijų. Būdavo labai ilgi, moterys vilkėdavo kelis sijonus po apačia, tai, pasak Stepo Kulbio, kur tos moterys praeidavo – šluot nebereikėdavo… Žinoma, ikikariniuose Molėtuose moterys dažniausiai eidavo į bažnyčią. Kad nesimatytų „prajierko”, užsirišdavo „žiurstą”. Panešiojusios sijoną, moterys iš jo persiūdavo kelnes berniukams. Kitos siūdavo kelnes vyrams iš pakulinio audinio, įdėdamos trikampius, kad geriau būtų prasižergt… Tokias kelnes, tautinius rūbus ir tikras siuvėjo žirkles N. Aleinikovienė rodė vaizdžiai, nes turėjo atsinešusi iš muziejaus fondų. Gimnazistams juoko sukėlė žinios apie apatines molėtiškių kelnaitės, kurios buvo su šlaunelėm ir apačioj prakirptos dėl skubaus reikalo… O jau 1933 – 36 metais buvo pradėta įsigyti trikotažinių kelnaičių. Jei 1923 metais moterų suknelės buvo labiau panašios į marškinius, nei sukneles, tai apie 1930 metus jau buvo pabrėžiama talija, o 1936 metais jau buvo pabrėžiami pečiai. Pasak etnografės, ketvirtame dešimtmetyje į madą ateina tautinis kostiumas. Kiekvieno kaimo audėja turėjo savitą vaizdinį, todėl tautiniai drabužiai buvo skirtingų spalvų, tačiau Molėtų miestui buvę būdingi baltų, vyšnios spalvų ir kt. deriniai.

Pokario madoje buvo privalu lieknas liemuo ir prigludusi palaidinė, Apie 1956 metus ir kaproninės kojinės. Penktame dešimtmetyje – raukti suknelių pečiai, o septintame dešimtmetyje atsiranda supratimas, jog drabužiai turi būti patogūs. Pavasario – vasaros drabužių ilgis būdavo iki kelių, o kitais sezonais – žemiau kelių, vidutinio ilgumo. Iki aštuntojo dešimtmečio buvo madingos suknelės, sujuostos dirželiais iš tos pačios medžiagos. Apie 1978 metus buvo madingos liemenės, gofruoti, klostyti sijonai. Kailiniai paltai arba puošti kailiais.

Vyrų drabužiai, anot pranešėjos, po Pirmojo pasaulinio karo panėšėjo į karinę uniformą. Švarkas buvo uždaru kaklu, kelnės galife, dažniausiai pilkos spalvos. Buvo madingos liemenės, skirtos išeigai, o po Antrojo pasaulinio karo išėjo iš mados… Atsirado mada nešioti kelnes po apačia. 1950 – 60 metais vyrai siūdinosi plačias (32 cm) kelnes su atraitais. Nuo 1975 metų vyrai pamėgo vienspalvius marškinius iš nailono. Kepurės buvo su „kazirkom”, taip pat kailinės. Ketvirtame – penktame dešimtmetyje buvo populiarūs drabužiai iš odos, įleistos kišenės ir chromo batai…

Aštuntame dešimtmetyje vyrai pasidavė „visuotinai madai”.

Tai tik išgirsti štrichai apie molėtiškių drabužius, kurie galėtų pasitarnauti įvairiems tikslams. Juolab, kad etnografė N. Aleinikovienė turi medžiagos ir apie vaikų, vestuvių ir laidotuvių drabužius. Įdomu tai, kad Molėtų krašte moteris buvo įprasta laidoti aprengtas sijonais ir bliuzelėmis bei aprištas skarele, tačiau turtingos ūkininkės buvo aprišamos šaliku…

N. Aleinikovienė, baigdama pasakoti apie madą, sako, jog vyro drabužiuose matosi kiek jis uždirba, o moters – kiek ji išleidžia… Dar priduria, pasakodama vaizdelį su televizoriumi, teleloto ir moteriške, kuri atidaro spintos duris ir mato, kaip iš ten išeina mada…

Mada – laikina, bet populiaru. Gal todėl renginyje dalyvavusios technologijų mokytojos L. Guobienė ir Z. Spranginienė bei pirmų ir ketvirtų klasių gimnazistai, vieni gavę prisiminimų dozę, kiti, norėję sužinoti kada molėtiškės pradėjo nešioti kelnes, bendromis jėgomis nustatė, jog tai galėjo būti apie 1978 metus…

Jolanta Matkevičienė

Verified by MonsterInsights