Radvila Mikalojus Rudasis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės ir karinis veikėjas, reformacijos platintojas ir globėjas.

Gimė 1512  metais Nesvyžiuje.  Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų giminės, Jurgio Radvilos ir Barboros Kolos sūnus, Barboros Radvilaitės brolis. Žmona Kotryna iš Tomičių giminės (lenk. Katarzyna Tomicka-Iwińska), vaikai Mikalojus Radvila, Kristupas Radvila Perkūnas. 1547 m. imperatorius Karolis V Habsburgas jam suteikė Šventosios Romos imperijos Biržų ir Dubingių kunigaikščio titulą.
          Išsilavinimą gavo užsienyje, daugiausia Vokietijoje, tuo metu apimtoje protestantizmo idėjų. 1553-1561 m. Lietuvos lauko etmonas, 1561-1565 m. ir 1579-1584 m. Lietuvos didysis etmonas, 1565-1579 m. Lietuvos didysis kancleris ir 1565-1584 m. Vilniaus vaivada. 1572 m. mirus Žygimantui Augustui iki Stepono Batoro išrinkimo buvo faktiškasis Lietuvos valdytojas. Rinkimuose palaikė Ernesto Habsburgo kandidatūrą į Abiejų Tautų Respublikos karaliaus sostą. Vienas žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vadų per 1558-1583 m. Livonijos karą, 1564 m. vadovavo didžiojo etmono Grigaliaus Chodkevičiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei per Ulos mūšį prie Polocko, kuriame buvo nugalėtas Ivanas Rūstusis. Jo 30 000 kariuomenė neatsilaikė prieš 4000 lietuvių pajėgas. 1578 m. dar kartą sumušė rusus prie Vendeno, o Stepono Batoro Maskvos kampanijoje laimėjo mūšį prie Velikije Luki ir pradėjo Pskovo apsiaustį.
          1569 m. vienas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės delegacijos Liublino seime vadovų, seime gynęs Lietuvos savarankiškumą. Nepasirašė Liublino unijos akto. Žinomas jo atkirtis lenkų didikams, seime įrodinėjusiems, kad Jogaila dovanojęs Lietuvą lenkų karališkam vainikui: „Niekas negalėjo mūsų dovanoti, nes esame laisvi žmonės… “. 1564 m. perėjo į kalvinizmą, globojo evangelikus reformatus, steigė reformatų parapijas, kvietė iš užsienio reformatų mokslininkus, mokytojus. Siekdamas, kad kuo daugiau lietuvių gautų išsilavinimą, Biržuose įsteigė aukštesniąją mokyklą, atkūrė mokyklą Vilniuje. Visi jo palikuonys liko ištikimi protestantų apeigoms, todėl Biržų-Dubingių Radvilų giminės šaka dar vadinama protestantiška.
          Mirė 1584 04 27 Vilniuje, palaidotas Dubingiuose, evangelikų reformatų bažnyčios rūsiuose. 
Dubingių piliavietėje atlikus archeologinius tyrimus 2007 m. identifikuoti jo ir kitų Dubingių Radvilų šeimos palaikai. 2009 m. rugsėjo 5 d. palaikai iškilmingai perlaidoti Dubingiuose.