Tarmių metais – išvyka į Vilnių
Šie metai pasižymi renginių gausa, skirta Tarmių metams.
Pasinaudojome galimybe pamatyti ir spektaklį, skirtą Tarmių metams, lankėmės Valstybiniame jaunimo teatre. Jaunimo teatras keturiasdešimt devintąjį sezonas pradėjo jausmų siautulį, beribes aistras ir gerą nuotaiką žadančiu spektakliu „Trys mylimos”. Tai režisieriaus Algirdo Latėno naujausias spektaklis pagal žymios lietuvių literatūros klasikės Žemaitės komediją „Trys mylimos”. Juk „Trys mylimos” – vienas linksmiausių ir ankstyviausių autorės kūrinių, kuriame ji su ironija kalba apie žmonių patiklumą ir naivumą, o taip pat – vyro vaidmenį moters gyvenime. Trumpoje komedijoje Žemaitė paliečia amžiną temą, neturinčią nei šalių sienų, nei laiko ribų, – tikros meilės poreikį.
Tai lietuvių liaudies dainomis bei subtiliu folkloro prieskoniu pagardintas spektaklis. Išgirdome dialogus visomis Lietuvos šnektomis.
Taip pat lankėmės Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose bei atnaujintame Bernardinų parke.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vietoje gyventa jau IV–VIII a. Medinė įtvirtinta gyvenvietė XIII–XIV a. virto galinga ankstyvojo mūro pilimi. XV–XVI a. sandūroje prasidėjo viduramžiškos gotikinės pilies rekonstrukcija. XVI a. ji paverčiama ištaiginga renesansine Naujųjų laikų rezidencija. XVII a. pradžioje rūmai rekonstruoti ankstyvojo baroko stiliumi. Vilniaus rūmuose tuo metu gyveno Lietuvos ir Lenkijos valdovai, sukaupę garsių meno ir kitų rinkinių bei skleidę naujas kultūrines idėjas visam kraštui. Čia buvo sprendžiamas ne tik Lietuvos, bet ir viso Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos regiono likimas. XVII a. vidurio karo su Maskva metu nusiaubti ir apgriauti rūmai nebebuvo suremontuoti ir nebetarnavo kaip valdovų rezidencija. XVIII–XIX a. sandūroje carinės Rusijos administracijos iniciatyva rūmai nugriauti (išskyrus rytų korpuso dalį). Valdovų rūmų atkūrimo idėja gimė kartu su Lietuvos išsilaisvinimo sąjūdžiu XX a. pabaigoje. Nuo 1987 m. prasidėjo nuoseklūs kompleksiniai tyrimai, kurie tapo rūmų atstatymo pagrindu. Atkurtieji rūmai tapo ilgaamžės Lietuvos valstybingumo tradicijos ir tautinio pasididžiavimo simboliu, reikšmingu pilietinio auklėjimo, istorinės savimonės ugdymo bei kultūrinio paveldo pristatymo centru.
Apsilankymas atnaujintame Bernardinų parke taip pat paliko didelį įspūdį. Atkurtas Bernardinų parkas labai gražus. Parkas pritaikytas įvairaus amžiaus žmonėms. Jame gali ilsėtis ir šeimos su vaikais, ir jaunimas, ir senjorai. Čia galima žaisti šachmatais, šaškėmis, įrengta per 300 suoliukų. Yra vietų, kur atsisėdus ant žolės galima surengti iškylą. Puikiai pavyko atkurti tvenkinius, tiltelius, Vilnelės pakrantę, grindinius, pasodinta daug medžių, gėlių.
Grįžome namo už išvyką dėkingi Kultūros rėmimo fondui ir pilni įspūdžių, pasižadėję labiau domėtis savo tautos istorija, kiek galima daugiau kalbėti savo šnekta.
Auksuolė Nazarovienė
