Aukščiau pasaulio viršukalnių…
Taip aukštai mus kvietė pakilti spalio 25-tosios popietę, Inturkės bibliotekoje susitikus su žymiu Lietuvos kelionių į kalnus žmogumi – alpinistu Vladu Vitkausku.
O kalnai – tai svajonė, tai siekiamybė, tai ir žmogaus dvasios skrydis, kuris gali trukti visą gyvenimą.
Mūsų svečias – legendinė Lietuvos asmenybė, įveikusi daugiau, nei gali tikėtis žmogus – užkopusi į aukščiausią pasaulyje Everesto viršukalnę (8848m aukštį) ir joje iškėlusi nepriklausomos Lietuvos trispalvę (1993 metų gegužės 10 dieną). Vlado Vitkausko žodžiai knygoje ,,Everestas – manoji lemtis” liudija: ,,Vien fizinių pastangų, kad patekčiau į Himalajus ir laimingai sugrįžčiau, man taip pat nebūtų užtekę. 39 paras truko visas kopimas, kurio metu išgyventi Everesto ledynuose turėjau dažniausiai vienas”. Daug metų buvo ugdoma ir fizinė ištvermė, o dar svarbiau – supratimas ir žinojimas, išsiugdyta nuojauta, reiklumas sau, pagalba kitiems. Į priekį vedė neblėstanti aistra kalnams ir Tikėjimas.
Prieš akis prabėgo filmuoti vaizdai, inturkiškius pakerėjo baltasniegių keterų spindesys ir nuoširdus pasakojimas, atskleidęs skaudžią kalnų keliautojo žygdarbio kainą,– juk tiek daug iš ten negrįžusių, jau prarastų. Daug nuostabių žmonių sutikta, iš arti pažintas stiprios ir ištvermingos šerpų genties gyvenimas.
Po 1993-ųjų Vlado Vitkausko laukė viršukalnės ir kituose žemynuose: Aliaskoje – speiguota Šiaurės Amerikos Makinlio (6194 m), Antarktidoje – Vinsono kalnas (4897 m) ir t.t. Svarbiausia, kad stiprėjo ne tik keliautojo kūnas, bet ir dvasia, suvokusi didįjį gyvenimo pašaukimą ir savo kelią.
Bibliotekininkė Onutė
