Tarmės – mūsų šaknys

Smagu lankytis tose vietose, kur užaugai, kur pradėjai tarti pirmuosius žodžius savo tarme.

Paskutinę spalio dieną senjorų klubo narai lankėsi Skudutiškyje. Šis kaimas –Molėtų rajono šiaurėje, prie Skudutės upelio. Miestelį tarsi dvi akys stebi Balčio ir Juodžio ežerėliai.

Pažintį su miesteliu ir pradėjome nuo senų, atmintinų laikų. Gidė – Skudutiškio kaimo bibliotekininkė Irena Cibulskienė pasakojo, kad Skudutiškis pirmąkart minimas Lietuvos Metrikoje 1492 m., buvo privatus Skudutiškio dvaras, kurio savininkai keitėsi. 1505-1554 m. – viena iš Radvilų valdų. XVII–XVIII a. dalį Skudutiškio valdė bajorai Šunkai. 1787 m. Albrechtas ir Jokūbas Šunkai pardavė Skudutiškio dvarą Bronišams.

XVIII a. – XIX a. pabaigoje Skudutiškyje buvo du dvarai: Kurmino ir Bronišo. Skudutiškio dvarininkas Kurminas dalyvavo 1831 m. sukilime: telkė valstiečius Skudutiškio, Pakalnių, Skiemonių apylinkėse. Atvykus M. Lisieckiui ir F. Grotovskiui nesėkmingai iš pietų puolė Uteną. Kurmino būrys apsistojo miškuose prie Šventosios, kur vėliau susijungė su kitų sukilėlių būriais. Kurminai Skudutiškio dvarą išlaikė iki pirmosios bolševikų okupacijos. 1864 m. tas dvaras turėjo 475 dešimtines žemės, jam priklausė dalis Skudutiškio miestelio, Ančėnai, Keriobliškis, Baltišius, Kampai. 1928 m. Kurminas padovanojo Suginčių bažnyčiai 7 ha žemės sklypą Skudutiškio miestelyje.

Klausydamiesi miestelio istorijos , ėjome link Švč. Trejybės bažnyčios. Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, su aukštu bokštu, turi sudėtingos kompozicijos fasadą. Joje yra Švč. Marijos Sopulingosios paveikslas, tikinčiųjų laikomas stebuklingu. Šventoriaus tvora akmenų mūro, prie jos šliejasi medinė varpinė ir kryžius. Ši bažnyčia yra aukščiausia medinė bažnyčia Lietuvoje.

Netoli Skudutiškio gyvenvietės, miške, Skudutės upelio ir, čia pat iš drėgnos pievos šlaito šaltiniu ištryškusio, mažo upeliuko santakoje stūkso įspūdingi akmenys. Vietinių žmonių įsitikinimu ant vieno iš akmenų yra įspausta Marijos pėda, Dievo pėda, Jėzaus širdis ir Vyties kryžius, o šaltinis turi gydomąją galią. Šie akmenys paskelbti kultūros paveldo objektais. Dar pasakojama, kad ši šventvietė maro metais apsaugojo Skudutiškio apylinkių žmones nuo baisaus užkrato. Čia pasiėmėme dvasinės stiprybės.

Aplankę žymias miestelio vietas, atvykome į biblioteką, kur mūsų laukė šio kaimo šviesuoliai. Gražioje, bibliotekininkės Irenos išpuoselėtoje aplinkoje dar kartą prisiminėme ką matėme šiame krašte, vaišinomės , kalbėjom šio, Skudutiškio krašto šnekta. Į Molėtus grįžome pilni įspūdžių ir pasižadėję dažniau keliauti po savas apylinkes, dažniau kalbėti sava šnekta , o juk kalbėdami tarmiškai labiau prisidėsime prie tarmės išlikimo.

Aukusolė Nazarovienė