Popietė su talentingu kūrėju

Balandžio 23 d. į Kuolakasių biblioteką susirinko aktyviausi skaitytojai paminėti Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės. 2015 metai paskelbti Etnografiniais regionų metais, todėl buvo siūloma skaityti savo regiono rašytojų kūrybą. Ta proga popietėje dalyvavo mūsų krašto didis talentas, pelnęs daugybę apdovanojimų – tautodailininkas, literatas, tapytojas, žinomas medžio drožėjas – Stanislovas Karanauskas. Autorius gimė 1928m. Utenos apskrities Šaltinių kaime, o artėjant gyvenimo saulėlydžiui, kaip jis pats sako, persikėlė į Molėtų r. Milašiškių kaimą. Būdamas trylikametis prarado klausą. Tačiau gyvenimo negandoms jis nepasidavė, mokėsi ir lavinosi savarankiškai. Drožinėjo, tapė paveikslus, fotografavo. Jis yra sukūręs daug medalių įžymiems Aukštaitijos rašytojams, o pasinėręs į „medžio stichiją” tautodailininkas sukūrė per 130 ąžuolinių paminklų, stogastulpių. Paskutiniai jo darbai papuošė Inturkės ir Miežonių kaimus, kurie įamžina jų jubiliejines datas. Sulaukęs pusamžio pradėjo eiliuoti. Jis yra išleidęs šešias knygeles su savo iliustracijomis. Popietės metu klausėmės autoriaus skaitomų ištraukų iš jo poemos „Indraja”, kurioje pasakojama apie mitologinę Saulės dukterį, kuri mokėjo visus žemiškus darbus, žinojo augalų galias. „Indrają” S. Karanauskas įamžino ne tik knygoje – Utenos ir Zarasų rajonų sankirtoje, kur Indrajos upė įteka į Pasčios ežerą pastatytas stogastulpis. Eilėraščių rinkinys „Kalavijas ir žagrė” yra paskutinis jo kūrybinis leidinys. Autorius sakė: „gyvenau kaip mokėjau, dirbau ką sugebėjau, o dabar atėjo metas poilsiui”. Nepaisant garbingo amžiaus dabar jis užsiima joga, domisi vegetariška mityba, biolokacija, senovės baltų filosofija. Pasibaigus popietei renginio dalyviai gavo po autoriaus knygelę. Bibliotekoje buvo suruošta S. Karanausko kūrybos paroda, kurioje tarp daugybės eksponatų puikavosi autoriaus išleistos knygos „Indraja” rankraštis.

Bibliotekininkė Nijolė