Mokomoji išvyka į Balkanų bibliotekas

Utenos A. ir Miškinių viešoji biblioteka vykdo Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuotą kultūros ir meno darbuotojų (bibliotekų sritis) kvalifikacijos tobulinimo projektą „Atminties institucija – inovatyvi ugdymo erdvė jaunimui”. Rugsėjo viduryje buvo įgyvendinama viena iš projekto dalių – mokomoji išvyka į Balkanų bibliotekas. Joje dalyvavo ir bibliotekos direktorė Virginija Raišienė.

Projekto partneriai yra Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Visagino ir Zarasų savivaldybės.

Išvyka prasidėjo Vengrijoje, baroko sostinėje Ėgeryje, bei miesto viešojoje bibliotekoje. Aplankėme Serbijos nacionalinę biblioteką. Išsamiai susipažinome su Belgrado miesto viešosios bibliotekos darbu www.bgb.rs. Tai biblioteka turinti 70 padalinių 2 milijonų gyventojų mieste. Mes palankėme tik pagrindinę biblioteką, esančią senojoje miesto dalyje, kuri daugiau specializuojasi meno srityje ir populiari gyventojų tarpe. O pažintis su Serbijos sostine tęsėsi aplankant Parlamento rūmus, Rotušę, arkivyskupo Šv. Savos cerkvę, Respublikos aikštę su Nacionalinio teatro rūmais ir nacionaliniu muziejumi, aplankėme Kalemegdano parką su Belgrado tvirtove.

Lankėmės Bosnijos ir Hercegovinos sostinės Sarajevo miesto viešojoje bibliotekoje. Sarajevas pirmiausiai mus pasitiko beribėmis kapinėmis bei žaizdotais namais, pastatais, liudijančiais skausmą po karo. Abejingų nepaliko miesto centre pastatytas stiklinis paminklas per Sarajevo blokadą žuvusiems vaikams, simbolizuojantis gyvenimo trapumą. 1992 – 1996 metais vykusi Sarajevo miesto blokada – tai yra pati ilgiausia blokada pasaulyje po antrojo pasaulinio karo. Per trejus metus trukusį karą pagal pirminius paskaičiavimus žuvo apie 200 000 žmonių, o apie 2 mln. tapo pabėgėliais. Kare plačiai naudoti etniniai valymai. Didžiausios žudynės vyko Šiaurės Bosnijoje prie Brčko ir rytuose prie Srebrenicos. Karą sukėlė sudėtingas politinių, socialinių ir saugumo krizių kompleksas, susidaręs po Šaltojo karo pabaigos ir komunizmo buvusioje Jugoslavijoje žlugimo. Karas buvo užbaigtas pasirašius Deitono taikos sutartį Paryžiuje, 1995 m. rugsėjo 21 d. Toliau vykstant per Bosniją link Serbijos, Juodkalnijos pasienio per langus dar ilgai mus vijosi ištisi kaimai, su išdaužytais langais palikti namai.

Sarajeve dar aplankėme senojo miesto osmaniško, austriško ir bosniško gyvenimo palikimus – Baščaršijos prekyvietę, karavansarajus, mečetės, stačiatikių cerkvę bei katalikų bažnyčios, buvusios rotušės ir nacionalinės bibliotekos griuvėsius, Miljackos upės tiltus, menančius I – ojo pasaulinio karo pradžią, 1984 m. Olimpinių žaidynių kompleksą.

Trumpai susipažinome su vienu gražiausių Bosnijos miestų Mostaru, kuriame persipynę rytų ir vakarų kultūros. Miestas minimas nuo XV a. Matėme įspūdingas senąsias mečetes, minaretus, senąjį akmeninį tiltą.

Mokomosios išvykos metu įgyvendinome visus numatytus tikslus ir dar daugiau: aplankėme Balkanų bibliotekas, susipažinome su bibliotekininkais, jų darbo metodais, naujomis įžvalgomis, taip pat nelikome abejingi kalnų didingumui, kaitriai saulei, miestų kontrastiškumui bei istorijai.

Parengė Dainora Narkūnienė