Drambliai mane „veža”…

Taip sako senjorė Genovaitė Žalalienė, kurios drambliukų kolekcija buvo pristatyta Molėtų viešosios bibliotekos Informacijos skyriuje. Netekusi artimųjų, moteris, sako, nežinojusi ko griebtis, kad užpildytų tuštumą. Buvo pradėjusi rinkti angelus, bet šie jai netikę, kol jos parapijos klebonas, pats kolekcionuojantis drambliukus, pasiūlė ir jai tuo užsiimti. Ir Genovaitė užsikabino… Dabar minėtasis klebonas pakeitė parapiją, apsigyveno Svėdasuose (Anykščių raj.), o su juo ir 600 drambliukų. Genovaitės kolekcija per ketvertą metų irgi išaugo iki 200. Kaip pastebėjo moteris, drambliai yra šeimyniški, malonūs ir moka džiaugtis gyvenimu, gal todėl jie ir laimę neša… Drambliai, anot moters, geresni už žmones, nes jie vaikų nemėto, o vedasi drauge ir jais rūpinasi… Ir ,esą. gera su jais šnekėtis… O „šnekiausias”, anot Genovaitės, yra žalio stiklo drambliukas, kuris kone yra ir talismanas pagal Žalalių šeimos pavardę. Jos kolekcijoje yra ir „užsieniečių” dramblių, parvežtų artimųjų ir bičiulių iš įvairių šalių, yra ir pačios pirktų, bet daugiausia – dovanotų. Pamėgusi dramblius, moteris sako, pagelbėjusi ir artimiesiems, dabar šie žinantys ką dovanoti mamai ir močiutei…

Greta G. Žalalienės drambliukų kolekcijos yra parengta ir Informacijos skyriaus paroda apie drambliukus, supančius mus tiek suaugusiųjų, tiek vaikų literatūroje, apskritai, apie šio gyvūno – simbolio įtaką mūsų kultūroje, įvairiose pramonės ir meno šakose…

Renginyje buvo pasakojama ir apie Sai Babos dramblę Gitą, prie kurios buvo prisilietęs, kai buvo Indijoje, tautodailininkas Stanislovas Karanauskas, ir apie kelionę ant dramblių bei šių gyvūnų daromą masažą, ką pajuto ir patyrė bibliotekos direktorė Virginija Raišienė, keliavusi po Tailandą.

Jolanta Matkevičienė