Žvilgsnis į Audreolę ir jos miniatiūras
Darganotą lapkričio 12-osios vidurdienį į Molėtų viešosios bibliotekos Informacijos skyrių suskrido mediniai paukštukai, atgulė miniatiūros iš Jurbarko aplinkos ir gėlėti paveikslų margumynai. Visa tai – Audreolės Pivorės kūryba, kuri ir buvo pristatyta bibliotekoje, nes būtent čia ji mėgo lankytis, vos tik spėjus apsigyventi Molėtų mieste… Kūrybingą moterį greitai pastebėjo Molėtų krašto literatai ir iškarto priėmė į savo būrį. Audreolė ypač dažna Levaniškių kaimo bibliotekoje, kur darbuojasi poetė Nijolė Navikienė, o šių moterų kūrybinė bičiulystė duoda gerą kiekybinį ir kokybinį vaisių. Todėl ir Molėtų bibliotekoje Nijolė Navikienė išsamiai apibūdino tiek Audreolės kūrybą, tiek jos žmogiškąją pusę. Buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aldona Baranauskienė, taip pat radusi bendrystę su Audreole, apibūdino ją kaip išskirtinį žmogų, gebantį lakoniškai ir subtiliai kurti trieilius arba japoniškąjį haiku. Savo kūrybą skaitė ir pati autorė, o apie fotografines miniatiūras sakė, jog jos yra lyg dienoraščiai… Anot jos, žmogui jau nieko nebereikia kurti, nes viskas sukurta gamtos, o ypač fotografui, jam tereikia pastebėti… Iš tų pastebėjimų, galima sakyti, susideda ir pats gyvenimas. Štai dailininkė Dalia Stalauskienė tik iš vakaro susipažino per „Feisbuką” su Audreole ir tuojau atėjo į parodos pristatytą, tvirtindama, jog socialiniai tinklai pasitarnauja geram bendravimui… O artimiausia Audreolės namelio kaimynė teisininkė Jolanta Dranseikienė, sakė, jog jas abi suvedė dėmesys vaikams, nes tame pačiame Vilniaus licėjuje mokėsi jų sūnus ir Audreolės dukra. Jos manymu, tokio įdomaus žmogaus Molėtuose dar nebuvo…
O aš pamėginau rasti sąsajų su Šiaurės šalių bibliotekų savaite ir Audreole Pivore. Pradėjau nuo M. Ivaškevičiaus ir jo „Madagaskaro”, o baigiau Baltoskandijos idėja užsikrėtusiu užpalėnu profesoriumi K. Pakštu, kuris irgi buvo unikali asmenybė. Maža to, K. Pakštas gyvenimo, politikos ir geografijos mokslus ėjo Šveicarijoje, o Audreolė irgi gyveno ir dirbo Šveicarijoje… Kai K. Pakštas grįžo į Lietuvą ir vadovavo Gamtos katedrai, jis, kartu su St. Kolupaila matavo ežerų gylius. Būtent jie nustatė Tauragnų ežero gylį: 60,5 metro… O Pivorė į Molėtus atvyko nuo Tauragnų… Maža to, S. Kolupaila dar buvo ir fotografas, bene pirmasis spalvota fotografija įamžinęs Pastovėlio ežerą, o šiandien priešais Pastovėlį apsigyveno ir fotografuojanti moteris, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė Audreolė Pažereckaitė – Pivorė…
Kol susirinkusieji vartė Audreolės ir Algio Jankūno fotografijų albumą „Šarnelės šviesa”, skirtą Vytauto Mačernio tėviškei, gyvenimui ir kūrybai, renginį muzikiniais intarpais papildė Molėtų menų mokyklos muzikos mokytoja Rita Paurienė.
Tęsdami Šiaurės šalių bibliotekų savaitės dvasią, draugystę skleisdami žodžiu, muzika ir emocijomis, susirinkusieji išklausė Informacijos skyriaus vedėjos Auksuolės Nazarovienės parengtą informaciją apie arbatos „Ievos namai” kuriamą skonį, kvapą ir vaistą, o paskui, žinoma, išbandė ir praktiškai. Juk arbata irgi gali sušildyti draugystę…
Jolanta Matkevičienė
