Netradicinė konferencija ir tradicinės „Umbrasinės”
Su kovarniais ir keturiasdešimties rūšių paukščiais į šalį atskubėjo ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena – kovo 11-oji.Tądien Molėtų viešojoje bibliotekoje turėjo vykti ir amžiaus iškilmės…
Mat, kovo 1 d. iškiliam Molėtų krašto žemės sūnui – Kaziui Umbrasui būtų sukakę 100 metų. Deja, šimtąjį kraštiečio gimtadienį teko sutikti be jo… Literatūros tyrinėtojas ir kritikas, vertėjas, rašytojas ir pedagogas mirė 1970 metų lapkričio 20 dieną, palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.
Kovo 11-ąją, per tradicines „Umbrasines” – Kazio Umbraso literatūrinės premijos konkurso rezultatų apibendrinimą, beje, šio pavadinimo krikštamotė buvo mokytoja, literatė Aldona Urbonienė, vyko šventė ne tik literatūros mylėtojams, bet ir visiems, kam brangus Molėtų kraštas, jo žmonės – netradicinė konferencija „K.. Umbrasas ir Molėtų kraštas”. Viešosios bibliotekos konferencijų salė buvo pilnutėlė, o konferencija, anot renginį vedusios Jolantos Matkevičienės, netradicinė buvo todėl, kad visus kvietė į Baltraus, nuo kurio prasidėjo Baltraus Umbraso giminės kelmas, kiemą, pasėdėti ant suoliuko, kur mėgdavo pailsėti, pasvajoti ir pažiūrėti į besikeičiantį gamtos virsmą Kairionių – Bajorų kaimo žmonės… Dar viena priežastis, paminėti kraštiečio jubiliejų kiek kitoniškai, buvo jo knygos „Kairionys” ( 1976) keturiasdešimties metų sukaktis.
Savo mintimis, pastebėjimais ir įžvalgomis dalijosi pranešėjai: Molėtų krašto muziejaus etnografė Nijolė Aleinikovienė, pristačiusi Molėtų ir Rytų Aukštaičių tautinius drabužius, .Vilniaus Užupio gimnazijos direktorės pavaduotoja Virginija Mackonienė, beje, ir Mindūnų žvejybos muziejaus įkūrėja – žvejybos būdus ir įrankius. Muzikiniais intarpais įsiterpdami, Kairionių – Bajorų kaimų melodijomis ir dainomis nuskaidrindami konferencijos salę, įsiliedami į bendrą nuotaiką, šventiškai nusiteikę ir pasipuošę Valės Umbrasienės kolektyvo „Luokesa” vadovaujami muzikantai ir dainininkai, tarp kurių yra aštuoni Umbrasai, o vienas net ir Kazys Umbrasas, džiaugėsi ne tik šia švente, bet ir jų vadovės keturiasdešimties darbo metų sukaktimi. Valė Umbrasienė per tuos metus sukosi ir tebesisuka tik su Kairionių–Bajorų, Miškiškių, Kijėlių, Sodėnų. Luokesos ir Molėtų saviveiklininkais…
Patys svarbiausi konferencijos dalyviai buvo Kazio Umbraso duktė Rimantė Umbrasaitė, pasakojusi tėvelio gyvenimo svarbiausius faktus, tarsi vartydama seną nuotraukų albumą, o kraštietis, literatūrologijos profesorius Petras Bražėnas, perskaitęs „Kairionis”, liko sužavėtas ir kvietė visus molėtiškius susipažinti su šia knyga, ypač mokytojus, kurie galėtų bent pamoką skirti šiai temai…
Atskiro dėmesio tarp konferencijos dalyvių ir K. Umbraso giminaičių susilaukė Vido Stepanavičiaus sukurtas Kazio Umbraso biustas, kurį jis kūrė kaip baigiamąjį Vilniaus dailės akademijos Skulptūros studijų magistro diplominį darbą.
Buvusiai laikraščio „Vilnis” (anksčiau „Pirmyn”) žurnalistei Nijolei Antanavičienei bei mokytojai Aldonai Baranauskienei teko laimė matyti Kazį Umbrasą, su juo bendrauti. Nijolė jį kalbino laikraščio publikacijai, o Aldona buvo jo studentė…
LR Seimo narys Valentinas Stundys iškėlė “Kairionių” knygos aktualumą, svarbumą ir mūsų dienomis. Dar būdamas mokytoju, pastebėjo, kad „Kairionys” yra nepelnytai pamiršta knyga, kai turėtų būti bent regioninės literatūros kūrinys. Apie tai jo mokinė Jūratė Verikaitė 1992 metais rašė rašinį, kuriame jau tada minėjo K. Umbraso bendramokslio poeto A. Nykos – Niliūno mintis, pasakytas emigracijoje, kad „Kairionys’ – geriausia pokario Lietuvoje pasirodžiusi prozos knyga. Todėl V. Stundžio iškelta idėja, kad atėjo laikas perleisti „Kairionis”, sutapo ne tik su salėje sėdinčiųjų, bet ir su rašytojo dukros Rimantės mintimis, kuri jau eina šia linkme…
Konferenciją užbaigė architekto R. Narušio pasakojimas apie tai, kaip pasikeitė nuo rašytojo K. Umbraso laikų bei R. Gražio ir A. Kavoliūno pamėgtoji girelė šalia Dūrių ežero, tapusi nauju skulptūrų parku, o gal net ąžuolyno lajos stebėjimo objektu…
Kazio Umbraso literatūrinės premijos konkurso komisijos pirmininkas Vladimiras Suchodumcevas, trumpai apžvelgęs konkurso dalyvių kūrybą, kuri šį kartą buvusi labai stipri ir gausi, perdavė „Umbrasinių” vairą bibliotekos direktorei Virginijai Raišienei, kuri paskelbė dalyvių pavardes ir apdovanojo prizininkus: Jolantą Matkevičienę – Molėtų rajono savivaldybės mero Stasio Žvinio prizu, Justiną Skupienę – Molėtų bibliotekos, Laimutę Pacevičienę – laikraščio „Vilnis”, Neringą Valinskaitę – Gorinovą – Molėtų turizmo verslo ir informacijos centro prizu, Antaną Pivorą – laikraščio „Utenis” pusės metų prenumerata, Sigutę Lisauskienę – Molėtų literatų brolijos, Skaistę Tamoševičiūtę – Molėtų švietimo centro, Audreolę Pivorę – senjorų klubo prizu, S. Genienės dekupažo dirbiniu.
Laureatais tapę literatai: Diana Jasinavičiūtė (I vieta), Nijolė Narbutaitė (II), Nijolė Navikienė (III) ir Virginija Žvarėlaitė (III) – diplomus gavo iš mero S. Žvinio rankų, o kadangi V. Žvarėlaitė šįkart negalėjo gauti piniginės premijos, o tik diplomą, nes pernai buvo tapusi laureate, tai jai prizą skyrė LR Seimo narys V. Stundys.
Aušrė Vengrytė
Alvydo Balandos nuotraukos
