Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko dvasioje
Spalio 20 d. pavakarę Molėtų viešoji biblioteka kvietė savo lankytojus ir skaitytojus ateiti į konferencijų salę, kur vyko Ramunės Sakalauskaitės knygos apie monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gyvenimą pristatymas. Atėjo vienos moterys, o ir tos ne itin gausiai… Tačiau tai nereiškia, jog monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas Molėtuose yra mažiau gerbiamas, ar mažiau žinomas. Gal tik vakaro sakralumui sustiprinti pritrūko mūsiškio monsinjoro Kęstučio Kazlausko, kitų dvasininkų…
Molėtų viešosios bibliotekos direktorė Virginija Raišienė renginio pradžioje pristatė knygos autorę Ramunę Sakalauskaitę – žurnalistę, studijavusią Vilniaus ir Birmingemo universitetuose, dirbusią Sąjūdžio informacijos agentūroje, „Respublikos” ir „Lietuvos ryto” dienraščiuose ir net Konstitucinio Teismo atstove spaudai. Kaip sakė pati autorė, šiuo laikotarpiu ją galima išgirsti ir Lietuvos radijuje, bet ji dažnai keliauja ir po visą Lietuvą, pristatydama savo knygą, pasakodama apie šio unikalaus dvasininko gyvenimą, matyt, dar ir todėl, kad kuo ilgiau išliktų jis žmonių atmintyje. Ypač jaunų žmonių, kurie šiandien žino Mikutavičiaus pavardę ir tapatina ją tik su dainininku Marijonu, bet jau nežino tragiškos lemties kunigo Ričardo Mikutavičiaus…
Tą vakarą autorė pasakojo, kad monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas studijų metais ją lavino, švietė, maitino ir šelpė, o vėliau ji buvo viena iš monsinjoro „šoferių”, per tai susipažinusi su daugybe įdomių žmonių. Kazimieras Vasiliauskas buvo asketiškas, kilnus ir dosnus žmogus, turėjęs didžiulį humoro ir tolerancijos jausmą. Ramunė Sakalauskaitė galėjo parašyti visai kitokią knygą, paremtą asmeniniais potyriais, bet ji, būdama žurnaliste, sugebėjo nuo to atsiriboti ir parašyti monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografiją. Knygą, pasak autorės, ją paskatino parašyti prof. Viktorija Daujotytė, o pasak literatūros kritiko Valentino Sventicko – naujos knygos autorei reikėjo rasti savo kelią. Ir tą kelią ji rado. Kalbindama žmones, lankydama jo gyventas vietoves, ieškodama informacijos archyvuose.
Net ir pristatydama knygas, autorė visada paklausia, ar yra salėje žmonių, pažinojusių monsinjorą Kazimierą Vasiliauską, nes jai įdomi kiekviena patirtis. Molėtuose taip pat yra žmonių, bendravusių su monsinjoru, o renginio metu bibliotekininkė Janina Vyšniauskienė prisipažino, kad kai K. Vasiliauskas kunigavo Šv. Rapolo bažnyčioje, jai, dar būnant vaiku, labai patikę jo pamokslai, o paskui jis jai davęs ir „šliūbą”…
Ramunė Sakalauskaitė, regis, eina monsinjoro Kazimiero Vasiliausko jai palinkėtu eiti keliu: „dirbti ir sugebėti visuomet būti tiesos ir teisiųjų barikadų pusėje”, o kad tuo įsitikintume, reiktų pasidomėti jos veikla ir apdovanojimais. Jie primena monsinjoro darbus ir gyvenimą, o gal net savotiškai ir tęsia.
Kad tuo neabejotume, paskaitykime monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografiją „Gyvenimas, koks jis buvo”. Bibliotekoje yra net kelios knygos.
Jolanta Matkevičienė
