Susitiko su autoriumi-rekordininku
Kai Molėtuose ir visoje Lietuvoje pradės šurmuliuoti „Kaziukas” , rašytojui Vytautui Račickui nebus būtinybės iškelti kojos į tradicinę mugę, nes jo kieme, Giedrakalnyje, ir taip kasdien pasitinka Šv. Kazimieras – vaikų ir jaunimo globėjas, kviečiantis į rašytojo personažų parką.
Ne kasdien ir ne kiekvienas gali aplankyti rašytoją jo namuose, todėl jis mieliau važinėja po Lietuvos miestelius, užsukdamas į bibliotekas ir mokyklas, kad vaikai galėtų susipažinti su jo knygų personažais iš autoriaus lūpų. Tokia laimė – susitikti su Vytautu Račicku – pasitaikė kovo 2 d. rytą Molėtų viešosios bibliotekos konferencijų salėje. Vaikų literatūros skyriaus vedėjai Janinai Vyšniauskienei paklausus, kaip vadinasi šitie metai, vaikai atsakė, kad knygų. Anot vedėjos, knygų metai būna kasmet, o šitie metai LR Seimo yra paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais, todėl lietuvių kalbos pamoka su vienu geriausių Lietuvos vaikų rašytojų, o ir pradėjusių rašyti vaikams, kai dar dirbo „Genio” redakcijoje, tai ir redaktoriumi – puiki proga pabūti netradicinėje erdvėje, besiklausant gyvos rašytojo kalbos, išduodančios, kad autorius yra Rytų Aukštaitijos krašto išaugintas kūrėjas.
Kartu su rašytoju renginyje dalyvavo ir literatūros kritikė Rasa Milerytė, prašiusi molėtiškių jos „nenušvilpti”. Molėtiškiai vaikai, aktyvūs V. Račicko skaitytojai ir gerbėjai, žinojo atsakymus į visus klausimus, net ir apie kritikus. „Patys neparašo, bet žino, kaip rašyti.” Todėl, anot kritikės, iš dalies ir vaikai yra kritikai, nes renkasi, ką skaityti.
Šmaikščiai paklausinėjusi rašytojo apie kūrybą, gyvenimą ir pomėgius, pavyzdžiui, su kokiu personažu rašytojas norėtų nueiti į kavinę, ponas Vytautas nepasirinko savo sukurto personažo, o prasitarė, kad alaus (ne sulčių, nes jos nesveika) norėtų nueiti atsigerti su Šveiku, ledų valgyti – su Tomu Sojeriu…
Ne mažiau klausimų, nei kritikė, turėjo ir patys vaikai. Viena mergaitė Milda buvo tokia drąsi, kad net pasiūlė parašyti knygą „Šokoladas iki antradienio”. Kol kas autorius yra parašęs apie šokoladą iki pirmadienio… Apskritai, kalbėta apie tai, kaip atsirado šlepečių istorijos, kodėl radosi ši, septintoji, neporinė knyga „Tetulė Ulė, septintoji šlepetė ir mafija”. Rašytojas skaitė porą ištraukų iš jo mėgstamiausios knygos „Lukošiukas” ir naujausios bei paskaitė eilėraštį apie laukimą, nes, anot autoriaus, visi mes ko nors laukiame…
Susitarus, kad pamoka jau turi baigtis, vaikai laukė autografų, o rašytojas, sakė, lauks elektroninių laiškų. Adresą galima rasti kiekvienos knygos gale. Ir, žinoma, naujų skaitytojų.
Rašytojo knygos yra pelniusios įvairių apdovanojimų, visada būna skaitomiausių knygų penketukuose, o šįmet, pasak kritikės, pagal pernykščius bibliotekų duomenis, autorius atsidūrė pirmoje vietoje. Jį turbūt būtų galima pavadinti ir autoriumi- rekordininku, mat per 35 metus yra parašęs 35 knygas, o antrąją knygą apie šlepetę parašė per 10 dienų, būdamas Švedijoje.
Jolanta Matkevičienė
