Robertas Pikčiūnas „MINTYS (NU)BĖGANČIOS“
MINTYS (NU)BĖGANČIOS
mano
mintys neaukščiau
nei medžių
šakos
nei žolė
tai rasos ant
asfalto
perbalusio tysančio
tik kažkur
po nagais ten kažkur
po odelėmis
po geluonimi
aš tik žiūriu
ir tyliu
kažkur į pasaulį o jis
iš aukštai
ten
pakilęs aš
nebuvau
dar
bijau
nors tikrai nežinau
iš kur aš
čia
(2019.02.25, Molėtai)
* * *
nežinau
kas tu
ir
nežinau
kur tu
bet
pabūkime
kartu
nors
vieną
akimirką
(2019.03.05, Molėtai)
* * *
jeigu aš, tarkim,
nieko nesuprantu
tai, galbūt,
ir eilėraštis šitas
bus apgavystė?
ir gal ne lietus,
ir tikrai ne vakaras
už lango
ir, galbūt, net ne žvaigždės
giedrame danguje
virš galvos
o tik eilėraštis
šitas bus apgavystė?
(2019.03.24, Molėtai)
Iš facebook’o folkloro
– – – – – – – – – – – – –
(pokalbis po nuotrauka)
(kalba beveik netaisyta)
komentaras: Niekaip neatspėsiu – kur?
atsakymas: Mano navigacija nebais kokia, tad tikrai nebe pasakysiu atsakymo.
atsakymas: A va, prisiminiau. Ateities stotelė.
komentaras: Baltupiai – ko ten beldėtės?
atsakymas: Namuosna transporto priemonė gabeno.
(komentatorius padeda patiktuką)
komentaras: Ir gana lakstyti po Lietuvą – kacius namie, <…> – ko dar reikia? Bananai Maximoj visur ta pačia kaina.
(atsakantysis padeda patiktuką)
atsakymas: Kacius, savaime žinoma, apibara, kai pargrįžtama, bet kartais sveika vienam nuo kito pailsėti.
(komentatorius juokiasi)
komentaras: Bent akcijinį dešrigalį parvežtumei.
(atsakantysis padeda patiktuką)
atsakymas: Tai kad ponas namisėda tik sausekus vartoja. Ir tik kartais pašteto iš loterijos gauto.
(komentatorius nustemba)
komentaras: Kepenėlės, širdelės, – nesakom, kad filė duoti.
(atsakantysis juokiasi)
(2019.01.23)
– – – – – – – – – – – – –
TARKIM KAS NORS ŽINO
KAIP PARAŠYTI
TIKRĄ EILĖRAŠTĮ
ryte
aptrauktas dangus
debesų rūškano veido
nepramušamo
veidų
žmonių skubančių
tylinčių apsimetančių
kad nepažįsta
neatpažįsta
neprisimena
kiek daug žvyro
tarp pirštų
ir tarp dantų
ant smegenų
išpilta
nesušluota
ir niekas nebemato
nebenori žinoti
kodėl
nesustoja įkvėpti
tarkim
sunku jau pamatyti
sunku ištarti
prisiminti
tarkim
niekur nieko
niekam
nebereikia
net spindulių saulės kurie
jau
vakarop suvokimo
(2019.03.25, Molėtai)
RYTO INSTRUKCIJA
pramerkti akis
išlipti iš lovos
(pamėginti)
pažvelgti pro langą
pasislėpus už
kampo užuolaidos
pamatyti saulės spindulius
ant sienos gretimo namo
šyptelėti (pamėginti)
išeiti į dieną ir
(pamėginti)
sugrįžti
(2019.04.06, Molėtai)
Improvizacija nr.4
Ar buvo šiandien
Vėjuota diena?
Pavasari,
Tik nepraeik
Pro šalį, –
Sušildyk!
(2019.04.09, Molėtai)
* * *
ne
čia nebus
nebus čia gelmės
ir paslėptos prasmė nebus
ir šviesos
ir tamsos
ir nieko
tik gyvenimo
kontūras
bus
labai nelabai
ryškus
(2019.04.26, Molėtai)
APSIMETANT NEMATOMU
valgyti sausainį
sėdint
ant sofos
priešais
televizorių
(nes televizorius priešas)
sekančią dieną
rankioti
į saują trupinius
trečią dieną
trupinius lesti
užsigeriant
ašarų
sūrymu
(nes akys paraudusios)
(nes televizorius priešas)
(2019.05.16, Molėtai)
ŽODŽIO TERAPIJA
kartais būna akimirkų
kai tam tikrą akimirką
tam tikram tinkamam
žmogui pasakai
rusiškai
eik tu <…>
ir iš karto
palengvėja
(2019.05.31, Molėtai)
AŠ
noriu pasidalint aš
noriu pasidalint tuo kas
giliai viduje ten
bet
priešais mane
siena aš
skęstu tyloje
išplaukt bandau aš
apiplaukti sieną
tylą
peržengt
kasnakt bandau aš
vienas
savyje
aš
(2019.09.01, Molėtai)
NEŽINAU
kiek daug žodžių eilutėmis
į knygas sudėliotų
kiek daug knygų skaityta
perskaityta
ir dar daugiau
eilėje
bet man
vis sunkiau susitapatinti
su tais žodžiais ir tomis eilutėmis
visose tose knygose
– – – – – – – – – – – – –
bet ar dėl to aš blogas?
– – – – – – – – – – – – –
ar dėt to aš esu tamsėjantis?
ar šiek tiek mažiau empatiškas?
(2019.09.16, Molėtai)
* * *
kiek mažai raidžių,
ak, kiek mažai
radžių
Bevardis Dieve, pažiūrėk,
kiek mažai raidžių
iš kurių galėčiau sudėlioti
žodžius
iš kurių galėčiau sudėlioti
sakinius
o iš jų –
bent kiek padoresnį
eilėraštuką
Bevardis Dieve,
negi tu nematai,
kiek mažai
raidžių?
(2019.10.06, Molėtai)
KAI MINČIŲ NĖRA,
NIEKAS NEPADEDA
net žiūrėjimas į
tamsą – – –
– – – eilėraščio
nebus
(2019.10.31, Molėtai)
RECEPTAS GERESNIAM GYVENIMUI
kaip parašyti
bent šiek tiek paskaitomą
eilėraštį?
cituoju:
imi žodį
ir klijuoji prie žodžio
įmaišai žiūpsnelį
romantikos
įberi šiek tiek
pavasario,
ironijos
rudenio vėjyje
įpūti paslapties
dvasios
dar šiek tiek
slaptų
egzotiškų prieskonių
beprotybės
viską gerai suplaki
bet nesumaišai
pastatai į tamsiąją
ir laikai, kol subręs
bet ne per ilgai,
kad neperdegtų –
degėsiai
sukelia vėžį
o toliau?
o toliau –
gero vartojimo
patartina –
prieš miegą
(2019.11.13, Molėtai)
Improvizacija nr.5
Miestas ir vakaras.
Vakaras ir miestas.
Gimtasis miestas gruodžio vidury.
Be sniego.
Tik šaltas vėjas.
Gatvėmis.
Pakampėmis.
Ir aš.
Link namų.
Link šiltų namų.
Gimtojo miesto gatvėmis.
Gruodžio vidury.
Be sniego.
(2019.12.16, Molėtai)
* * *
metų pradžia
tyliai ramiai
beveik nepastebėjau
lygiai kaip ir praeiti
praėjo išėjo
tyliai ir ramiai
nepastebėjau
bet gal ir gerai
gal taip tyliai ir ramiai
toliau savu keliu
aš kaip ir pernai
per pasaulį
o pasaulis tolyn
(2020.01.01, Molėtai)
Improvizacija nr.6
tamsa –
rytinė
debesys –
reti
virš galvos
temperatūra lauke –
pliusinė
ir vėjo gūsiai
šiokie tokie
sakytum pavasaris –
bet ne –
žiemos vidurys vis dar
(2020.01.09, Molėtai)
– – – – – – – – – – – – –
(iš facebook’o folkloro)
komentaras: Čia eilėraštis??
atsakymas: Ne. Apsakymas.
(komentatorius padeda patiktuką)
(2020.01.09)
– – – – – – – – – – – – –
* * *
ak, kaip gera būna
parašius nors ir mažą,
bet eilėraštuką
bet taip reta,
taip maža akimirkų,
kuomet nereikia
per dykumą,
per tuštumą eiti
žinoma,
galiu ką nors parašyti
apie augalą
vazone gyvenantį
(jo vardas, lygtai, fikusas)
bet, tiesą pasakius,
aš nesu tikras, ar jis nori
būti aprašytas,
tas fikusas ne fikusas, –
tad, panašu,
ir vėl teks man
per dykumą,
per tuštumą eiti
neaprašius
augalo gyvenančio vazone
ant apskrito stalo
(2020.01.19, Molėtai)
– – – – – – – – – – – – –
(iš facebook’o folkloro)
(kalba beveik netaisyta)
komentaras: Žinai ką? Geriau eik miegoti.
atsakymas: Žinai ką? Tyčia neisiu.
komentaras: Tai vėl prirašysi bile ko? Nerašyk, nes geriau gaunasi kai nerašai.
atsakymas: Nuoširdžiai nesuprantu žmonių, kuriems nepatinka vienas ar kitas dalykas, bet vis tiek eina, lenda, komentuoja. Nepatiko? Apsisuk ir nueik sau. Nebūtina juk “bile ko” skaityti. Neterškit savo minčių ir eterio, jeigu kas nors nepatinka ir/ar nepriimat to kažko kaip gero dalyko. Juk vien ši grupė pilna ne “bile ko”.
komentaras: oi,adjos!
(komentatorius įdeda ankstesnio atsakymo fragmento ekrano nuotrauką (screenshot’ą)).
(ekrano nuotraukos paskirtis nenustatyta).
(2020.01.20)
– – – – – – – – – – – – –
* * *
grybauti
lyg ir
ne mėgėjas
bet rašydamas
eilėraštuką
grybų
prirenku
daug
(2020.01.07, Molėtai)
* * *
taip, tikrai,
iš tiesų gali būti,
kad aš daug prirašęs
bele ko
o gėlytės,
šakelės,
lapeliai
visą dieną siūbavo
vėjui pučiant
į šoną skersai
aš matau, ką dainuoju,
o dainuoti
nemoki
(2020.01.22, Molėtai)
Robertas Pikčiūnas yra 2020 metų Molėtų rajono Kazio Umbraso literatūrinės premijos konkurso dalyvis.