Skripka Vytautas, poetas, kritikas.
Gimė 1943 05 20 Laičiuose, Molėtų rajone. Mokėsi Alantos vidurinėje mokykloje. Baigė Vilniaus miškų technikumą (1962 m.). Dirbo miškininku, studijavo žurnalistiką, dirbo „Literatūroje ir mene”. Spaudoje pirmieji eilėraščiai pasirodė 1960 m. Nuo 1976 metų – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Parašė ir išleido eilėraščių knygas:
„Dangiškos eglės” (1969 m.), „Jūros klėtys” (1972 m.), „Medžio mokyklėlė” (1972 m.), „Saulės obuolys” (1975 m.), „Balandžio rytas” (1977 m.), „Kantrybės medis” (1977 m.), „Giedras mano rūpestėlis” (1979 m.), „Žinia” (1981 m.), „Pavasario skudutis” (1982 m.), „Tėviškės langas” (1984 m.), „Žvaigždynų ratas” (1985), „Perveža” (1985 m.), „Žuvusių žvaigždės” ( 1985 m.), „Tėvų namai” (1988 m.), „Lenktas marių mėnulis” (1988 m.), „Koplytėlė šiaurėje” (1990 m.), „Nakties viduramžiai” (1996 m.), „Vigilijos” (1997 m.), „Rytas su senstančiu imperatoriumi” (1998 m.), „Vienas” (2002 m.), „Užmigo žemė” (2002 m.), „Ramu kaip prieš mirtį” (2005 m.), „Mažoji rinktinė” (2007 m.), „Dešimt metų” (2010), „Nepareisiu” (2011); „Paskutinieji eilėraščiai“ / sudarė Alfonsas Andriuškevičius.- (2015).
Poeto eilėraščiai patalpinti ir kituose poezijos rinkiniuose:
„Po Juknėnų klevais” „Iš žemės žalumos”, „Tau, mamyte”, „Poezijos pavasaris. 2005″, „Ateini iš giesmės”, „Gamtos abėcėlė”, „Esi tik viena”, „Šen, vaikučiai pabiručiai”; „Pirštai jos neša leliją : moteris XX-XXI a. lietuvių poezijoje“ ir kt.
Vytautas Skripka ir trisdešimt septynių dainų žodžių autorius, kaip: „Aš nejutau”, „Aukštaitijos giesmė”, „Ąžuolai”, „Zuikių vestuvės”, „Gėlės”, „Kiekvienam po baltą beržą” ir kitos.
Apdovanojimai:
Apdovanotas P.Širvio literatūrine premija už eilėraščių knygą „Vigilijos” (1997 m.), 2008 m. Antano Miškinio premijos laureato vardas suteiktas už eilėraščių knygą „Mažoji rinktinė” (2008 m.).
Mirė 2013 05 16.