Legendos byloja

Legendos byloja

Rugpjūčio 18 dienos popietę Inturkės bibliotekos jaunieji lankytojai rinkosi į popietę ,,Inturkės kraštas legendose. Kraštotyros skyrelį besklaidant”. Prisiminėme ne tik tradicinius padavimus apie karalių Urkį ir jo dukras, virtusias žuvėdromis, bei kunigaikštienę Boną, atvykusią medžioti į Rudesos miškus ir pasiklydusią. Kalbėta ir apie Inturkės vardo kilmę, ir mūsų puikiosios bažnyčios atsiradimą, ir senąją Rudesos koplyčią. Juk Inturkės vardas garbingai puikuojasi odiniame Lietuvos pilis žyminčiame žemėlapyje Trakų pilyje. Tad skaitėme ir Algimanto Umbraso poemėlę ,,Girių deivė” bei legendą ,,Deivė Urkė” iš jo knygelės ,,Užburtos pasgos” . Pristatėme ir ne vieno autoriaus Inturkei skirtus posmus, iš kurių taikliausia pasirodė mūsų parapijoje dirbusio, su pagarba prisimenamo kunigo Jono Katulio ,,Giesmė Inturkei”:

Dievas davė čia užgimti,

Ežerų versmėj, mūsų Inturkėj.

Dievas davė čia pamilti,

Toj akių gelmėj, mūsų Inturkėj.

Dievas davė čia palikti,

Toj širdžių gelmėj, mūsų Inturkėj.

Popietę baigėme pagal senąsias nuotraukas sukurtu filmuku ,,Inturkė. 1930-1940 m.” Dėkojame visiems dalyvavusiems. Šią kuklią popietę, anot Česlovo Milošo, ,,Nusilenkėm praeities žmonėms, ir tada jau turėjom savo namus istorijoj.”

Bibliotekininkė Onutė