Dirbame ne prievaizdams, o savo krašto žmonėms
Tarybiniais metais biblioteka, rašydama savo veiklos ir su ja susijusių asmenų, įvykių, istorijų aprašus, buvo bene vienintelė kraštotyros saugotoja, formuotoja, savotiška krašto istorijos dalelė. Prieš 25-erius metus, atsiradus Molėtų krašto muziejui, bibliotekos kraštotyros fondo veikla sumenko kiekybiškai, o ir tai, kas buvo sukaupta anomis dienomis, nekalbant jau apie šias, vargu, ar užtektų viso bibliotekos darbuotojų kolektyvo kelių metų triūso, kartu sudėjus, kad turima medžiaga būtų aprašyta ir sudėliota taip, kaip priklauso.
Tačiau žmonės dirba: kaip moka, kaip spėja, kiek leidžia žinios, jėgos ir galimybės. Greta šio, sakyčiau, būtino bet kuriame amžiuje ar jo dešimtmetyje, istorinės medžiagos sisteminimo, radosi kitas – kur kas naujesnis, greitesnis ir patrauklesnis šiandienos kartai – skaitmeninimas.
Molėtų viešoji biblioteka, apmąsčiusi, ką turi vertingiausio ir labiausiai dylančio, ir kas labiausiai domina šio krašto žmones, dar 2015 metais priėmė sprendimą – pradėti skenuoti rajono laikraštį. Labai nesigarsino, nes nebuvo nei žmonių, nei aparatūros, gebančios daryti šį darbą, bet buvo noras pamėginti. Informacijos skyriaus bibliotekininkė Neringa Kerienė nuvažiavo į kursus respublikinėje M. Mažvydo bibliotekoje ir prasitarė, kad biblioteka turi tokį sumanymą, ir jau yra pradėjusi jį vykdyti. Taigi, buvome pirmieji respublikoje, pradėję tokį darbą, aplenkę ir Nacionalinę biblioteką, todėl buvome pagirti ir savotiškai paskatinti tą darbą tęsti. Juolab, kad darbo eigoje prireikė ir pačios Nacionalinės bibliotekos paslaugų, nes, pradėjus skenuoti laikraštį „Tarybiniu keliu”, kai kurių numerių nebuvo mūsų bibliotekoje, teko užsakinėti iš M. Mažvydo bibliotekos ir už tą paslaugą mokėti pinigus. 2016 metų spalio – lapkričio mėnesiais Alvydas Balanda pavertė matomais ir prieinamais visus 1951 metų laikraščio „Tarybiniu keliu” numerius, skenuotus Neringos Kerienės, patalpindamas juos Molėtų viešosios bibliotekos svetainėje, skyrelyje „Virtuali biblioteka”. Neužilgo Neringa baigs skenuoti dar vienus laikraščio metus, bet, anot jos, laukia ilgas, kurio negali paskubinti, kad ir labai norėtum, darbas, nes rajono laikraštį teks skenuoti bent jau iki 2009 metų, iki tol, kol atsirado jo elektroninė versija redakcijoje.
Prieš mėnesį Molėtų viešoji biblioteka, kaip, matyt, ir kitos respublikos bibliotekos, gavo laikinai einančio kultūros ministro pareigas Šarūno Biručio pasirašytą įsakymą, kuriuo tvirtinama Senų, retų ir ypač vertingų dokumentų fondo formavimo, saugojimo ir naudojimo nuostatai, kuriais ir rekomenduojama vadovautis savivaldybių bei kitoms bibliotekoms. Paskaičius tuos nuostatus, bibliotekose Gaidžio metais turėtų vykti pamatinis vertybių „perversmas”, juolab, kad ir „prievaizdas” jau yra. O ir sukurtas jis buvo kur kas anksčiau, nei nuostatai… 2016 metų rugsėjo 8 d. Kultūros ministro įsakymu buvo patvirtinti Kultūros paveldo skaitmeninimo stebėsenos tvarkos aprašas bei Kultūros paveldo skaitmeninimo stebėsenos statistikos ataskaitos forma, kurie įsigalios nuo 2017 m. sausio 1d.” Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičiaitės – Bitės viešosios bibliotekos Virtualios bibliotekos skyrius, atliekantis regioninio skaitmeninimo kompetencijos centro funkcijas, minėtais teisės aktais įpareigojamas vykdyti kultūros paveldo skaitmeninimo stebėsenos veiklas Kultūros ministerijoje nustatytoje teritorijoje veikiančių savivaldybių viešosiose bibliotekose.” Taigi, vaikščiosim spinduliu, zigzagais, linijiniu būdu, kad pasiektume Kultūros ministeriją. Ir būsime stebimi ir suskaičiuoti, lyg viščiukai…
Laimei, mes jau įrodėme, kad dirbame ne dėl prievaizdų, o savo krašto žmonėms.
Jolanta Matkevičienė
