Molėtų bibliotekai – 80: devintoji kelionė

KELIONĖS LAIKU (IX)

Visuotinis džiaugsmas

iliustracijaPraėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio pradžia (1973 m.) buvo visuotinio džiaugsmo metai. Biblioteka, po ilgų ir sunkių klajonių, pagaliau įsikūrė naujame pastate, kaip teigia metraštis, šalia naujų kultūros namų ir išsidėstė per tris aukštus. „Gerėjo ne tik rajoninės bibliotekos būklė, keitėsi į gera ir rajono bibliotekų darbas. Didelę reikšmę turėjo tai, kad nuolat augo bibliotekos darbuotojų kvalifikacijos lygis, didėjo dirbančiųjų bibliotekoje stažas. (…) Nuo 1952 m. bibliotekoje dirba Eugenija Žvinienė. Daug metų bibliotekiniam darbui paaukojo Fijonė Vidžiūnienė, Teresė Grinytė, Aldona Zabulytė. Jų nuoširdus, šiltas žodis, reiklus požiūris į darbą bei meilė knygai įkvepia jaunimą pamilti bibliotekininko profesiją.”

1974 metai. Rajoninė biblioteka virsta Centrine

„Būtinumą centralizuoti respublikos bibliotekas iššaukė palyginti aukštai išsivystęs bibliotekininkystės lygis respublikoje. – rašoma metraštyje. – Iki tol buvo kuriama tradicinė biblioteka, kuri kaupė spaudinių fondą ir propagavo literatūrą. Aštuntojo dešimtmečio viduryje to jau nebeužtenka. Bibliotekos privalo vykdyti mokslinio informavimo ir informacijos dauginimo funkcijas. Atėjo toks laikas, kai masinės bibliotekos turi peraugti į mokslines bibliotekas, nes žymiai išaugo visuomenės išsilavinimas.”

1976 metai. Vasario mėnesį centralizuotai pradeda dirbti Molėtų rajono bibliotekos. Uždaryta 5 bibliotekos, o Centrinė biblioteka tapo ne tik visų rajono bibliotekų metodikos bei darbo centru, bet ir fondų komplektavimo, katalogavimo ir tvarkymo centru.

Iš kaimo bibliotekų ir uždarytų bibliotekų buvo atrinktos knygos ir įkurtas Mainų rezervinis fondas, turėjęs 80 000 tomų. Iš Mainų fondo dar buvo atrenkamos knygos į saugyklą.

Centrinė biblioteka turėjo Knygų komplektavimo ir tvarkymo skyrių, Metodinį skyrių, Skaitytojų aptarnavimo skyrių, Bibliografinį- informacinį skyrių ir Vaikų literatūros skyrių. Taip pat Jaunimo sektorių ir jau minėtą Mainų rezervinio fondo sektorių. Bibliotekoje tuo metu skaitė 2896 skaitytojai, o apsilankymų skaičius irgi padidėjo – 4692. Darbuotojų tuo metu buvo 23, iš jų 4 su aukštuoju išsilavinimu, 5 – be specialaus bibliotekinio išsilavinimo. Knygų fondas buvo koordinuojamas, atsižvelgus į kitų žinybų (vidurinės mokyklos, centrinės ligoninės, politinio švietimo) bibliotekas. Taigi, centrinė biblioteka buvo vienintelė, bet ne vieniša…

Kalbant apie fondų analizę, tai matyti, jog didžiausią fondą turėjo Rezervinis sektorius ir Skaitytojų aptarnavimo skyrius. Planuota, jog sparčiai augs Saugyklos fondas, o Mainų – mažės, nes bus išdalintas kaimo ir žinybų bibliotekoms. „Nepatenkinama padėtis Vaikų literatūros fonde – rašoma metraštyje. – Fizinės kultūros ir sporto šakos nėra nė vienos knygos. Saugyklos fonde per mažai sukaupta vaikų literatūros. (…) Paanalizavus sudėtį, matyti, kad daugiausiai sukomplektuota grožinės literatūros, o mažiausia – žemės ūkio literatūros.”

Bibliografinio – informacinio skyriaus uždavinys buvo tvarkyti bibliotekos kartotekas, redaguoti jas, pildyti bibliografinį – informacinį, kraštotyrinį ir vietinių leidinių fondus, propaguoti bibliografinę – informacinę literatūrą skaitytojams, atsakyti į skaitytojų užklausas, teikti informaciją, dirbti kraštotyrinį darbą. Iš esmės, šis darbas vyksta ir šiandien, tik keičiasi eiliškumai, privalumai ir formos…

Žiūrint pro laiko prizmę, manyčiau, jog tinklaraščių užuomazgų galima dairytis jau aštunto dešimtmečio pabaigoje. Ir nesvarbu, kad tomis technologijomis dar nekvepia, bet idėja jau yra. Kaip rašoma metraštyje, Bibliografinio – informacinio skyriaus darbuotojai rengia „Naujų knygų aprašus”. „Į sąrašus įtraukiamos knygos, kurias gauna centrinė biblioteka. Remdamasis šiais sąrašais, skyrius, kartą per ketvirtį, ruošia ir leidžia „Knygų, neįeinančių į Ekspresinformaciją” biuletenį ir siunčia Molėtų vidurinės ir internatinės mokyklos pedagogams, Žemės ūkio valdybai, medicinos (ligoninės) bibliotekai.”

iliustracija2017 metai. Šiandien informaciją apie naujas knygas rengia Spaudinių komplektavimo ir tvarkymo skyrius ir pateikia ją bibliotekos svetainės administratoriui, o patalpinus svetainėje, žinoma, pamatyti gali visi, kurie tik turi kompiuterius ar mobiliuosius ir internetinį ryšį. O Informacijos skyriuje yra „didieji elektroniniai stebuklai”, pakeitę žmonijos gyvenimą. Jei anuomet Bibliografinis – informacinis skyrius ruošė paskaitas apie bibliotekininkystę moksleiviams, tai šiandien Informacijos skyriaus vedėja A. Nazarovienė irgi buvo pakviesta į Molėtų gimnaziją, kad papasakotų gimnazistams apie bibliotekininkystę. Maža to, šiame skyriuje veiklos randa mažesni ir didesni bibliotekos lankytojai. O gegužės 8 dieną visi bibliotekos skyriai lauks jaunimo ir moksleivių, kad galėtų jiems papasakoti apie savo profesiją – šiandienos bibliotekininkystę.

iliustracija1976 metai, kovo 1 d. Abonemente išskirta jaunimo (15–21 metų amžiaus) grupė. Joje yra 480 skaitytojų. Ši jaunimo grupė dar suskirstyta į atskiras grupes: moksleiviai (pagal atskiras klases ir studentai), dirbantis ir nesimokantis jaunimas, dirbantis ir besimokantis jaunimas. Atskirų patalpų ir atskiro fondo, skirto jaunimui, nėra, tai ir visos knygų parodos ruošiamos kartu su Suaugusiųjų skaitytojų aptarnavimo skyriumi. Šis skyrius skaitykloje rengia ir įvairių formų masinius renginius. Masinis darbas dirbamas diferencijuotai, atskiromis grupėmis. Surengti įdomūs susitikimai su respublikos įžymiais žmonėmis: rašytoju Alfonsu Bieliausku, literatūros kritiku Petru Bražėnu, rašytoju Vytautu Bubniu. Vedami disputai įvairiomis temomis.

„Kadangi centrinėje bibliotekoje sukauptas nemažas muzikos įrašų fondas, tai skaitykloje dažnai vedamos muzikinės audicijos. Muzikinių audicijų turinys: „Patriotinė muzika”, „Kaip klausytis muzikos”, „Leninas ir muzika”, „Lietuvių liaudies muzika”.

Skaitytojų aptarnavimo skyrius bei jaunimo sektorius, vesdamas renginius, daugiausia bendradarbiauja su Knygos bičiulių draugija, vidurinės mokyklos mokytojais, muzikos mokyklos mokytojais bei komjaunimo organizacijomis.”

iliustracija2017 metai. Muzikinis pasaulis jau seniai gyvena Vaikų literatūros skyriuje. Šio skyriaus vedėja Janina Vyšniauskienė, sugalvojusi renginius ant „Skraidančio pasakų kilimo”, jau balandžio mėnesio pradžioje vaikus „nuskraidino” į praeitį. Apie tai, ką vaikai veikdavo prieš 100 metų, pasakojo muzikos mokytoja Audronija Kibickienė. „Ryte vaikus keldavo paukštelių čiulbėjimas, kurį vaikai atkartojo švilpynėmis. O kai išgindavo gyvulius į laukus, skudučiais susišaukdavo vieni su kitais. Tada būdavo tikros linksmybės: žaidimai, dainelės, spėlionės…” Pašėlioję, prisižaidę, apsukę ratą pirmyn – vėl visi sugrįžo į dabartį.

O dabartis tokia, kad Molėtų viešojoje bibliotekoje penktų – aštuntų klasių mokiniai labiausiai skaito V. Račicko „Šlepetes”, Rebekos Unos „Atjunk” , Astridos Lindgren „Ronja plėšiko dukktė”, o pirmų – ketvirtų klasių mokiniai skaito Kęstučio Kasparavičiaus „Kvailas istorijas”, Vytauto V. Landsbergio „Obuolių pasakas” ir „Arklio Dominyko meilė”, Selemono Paltanavičiaus „Maži ežiuko sapnai”.