Nauji lietuvių autorių kūriniai
10 000 KILOMETRŲ PER RUSIJĄ: NUO MASKVOS IKI VLADIVOSTOKO
Vidmantas Šmigelskas
„Tai knyga apie kelionę, kuri lyg ir betikslė. Tikslas – pats keliavimas, mat daugiau nei tris savaites trukusiame žygyje per visą Sibirą iki Vladivostoko daugiausia laiko praleidome transporto priemonėse, nei kojomis jausdami žemę. Kelionės aprašymas ironiškas, kartais sarkastiškas, gal dėl to, kad man skauda. Gal būtent dėl to, kad man skauda, aš nežinia ko vis važiuoju į Rusiją. Matyt, Rusijoje ieškau vietų, kur jausčiausi gerai, o kai nerandu – pykstu”, – „10 000 kilometrų per Rusiją” įžangoje rašo V.Šmigelskas.
——————————————————————————————————————-
ŠVENTASIS KARAS
Vytautas Voveris
Dimisijos kapitonas Vytautas Voveris, karo žurnalistas. 2004 metais III-ajame „Lietuvos balso” (JAV) istorinės prozos konkurse už knygą „Čia mūsų žemė” apdovanotas trečiąja premija. Knygų „Trečioji savanorių karta”, „Pasienietis Gintaras Žagunis. Laisvės gynėjo kelias” autorius. Monografijos „Lietuvos valstybės sienos apsaugos istorija”, enciklopedinio leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953″ (VIII-X t.,2008-2015 m.) bendraautorius.
V. Voverio knyga „Šventasis karas” – apie tragišką lietuviškosios 16- osios divizijos karių likimą.
BRYDĖ
Valdas Papievis
Valdo Papievio „Brydė” – psichologinis trileris, rašytas Lietuvoje prieš tris dešimtmečius. Rankraštis buvo pasimetęs ir vėl atsirado. Kaip mįslingai sako autorius, „galbūt tekstas, kurį parašiau, žino geriau už mane, kiek laiko jam slėptis, kada pasirodyti”. Gal iš tikrųjų romanas išlaukė savo momento ir šiandien pasiekia mus primindamas du primirštus istorinius etapus – partizaninį karą ir nepriklausomybės išvakares. Šie laikotarpiai prasmingai sujungiami tarsi teigiant: skaudžios pokario aukos padėjo atgauti Lietuvos valstybę.
Romane iš fragmentų dėliojamos dvi istorijos: viena -apie pokario žmonių šiurpius išgyvenimus mažame miestelyje, kita – apie Sąjūdžio metų Vilnių. Kūrinys, gavęs postūmį iš autentiškų anykštėnų pasakojimų, stebina autoriaus įsijautimu į kiekvieno personažo širdį, jo likimą ir lemtingus pasirinkimus.
„Brydėje” kuriami istoriniai vaizdai – neįprasti ir paveikūs, o įvykių gausa knyga nenusileidžia amerikietiškam veiksmo filmui. Tačiau tikrasis teksto žavesys slypi magiškoje Valdo Papievio kalboje. Būtent ji atveria mums prievartos, baimės draskomų, savyje vilties ir tvirtybės ieškančių veikėjų jausmų, minčių ir pasąmonės pasaulį.
Staigūs, netikėti siužeto viražai, vienas kitą keičiantys trėmimų, partizaninės kovos, pokario mokyklos ir iš sovietmečio įšalo bundančio Vilniaus epizodai sukuria gyvą, dinamišką, jaudinančią knygą, kuri sudomins labai skirtingus skaitytojus.”
Violeta Kelertienė
Valdas Papievis – Paryžiuje gyvenantis prozininkas. Už romaną „Eiti” (2010) apdovanotas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Liudo Dovydėno premijomis. Jo romanas „Odilė, arba Oro uosto vienatvė” (2015) pateko į geriausių metų knygų penketuką, taip pat išrinktas į meniškiausių metų knygų dvyliktuką, pagal jį kuriamas filmas. Už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romanų estetiką rašytojas 2016-aisiais įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija.
APATINIAI GYVENIMO DRABUŽIAI
Liutauras Degėsys
Šios knygos pagrindas – kasdieninio gyvenimo metafizika. Dvasinis priekabiavimas ir moralinė elgetystė, kasdienybės klampumas ir švenčių neviltys, vienatvės džiaugsmas ir juokavimo drąsa, kelionių vynas ir nesąmonių degtinė – tai parabolės, kuriose išsiskleidžia kiekvieno mūsų vakarykštės atmintys, šiandienos įsitikinimai ir rytojaus viltys. Ironija ir distancija, paradoksas ir humoras – mėgstami knygos autoriaus literatūrinės ir filosofinės analizės instrumentai. Ši knyga tikrai nepabos, bus linksma, bet kartais – linksma pro ašaras. Kasdienybės metafizika visados tokia: juokinga, kol nepriartėja, graudi, kai paliečia, ir pikta, kai užgriūva mus iš pasalų. Kažin, ar galima pasiruošti ateities netikėtumams, nežinia ar galima užsigrūdinti nuo dar neįvykusių pavojų arba iš anksto imunizuotis nuo nepersirgtų socialinių ligų.
Išsilavinimas nėra kažkas, kas išmokta. Kaip mandagumas: jeigu jūsų mandagumas išmoktas – jūs būtinai susimausite. Bus situacija, kurioje jūs liksite tik mandagus, o toje situacijoje reikėjo būti ne mandagiam, o žmogiškam. Arba ryžtingam. Arba – parodyti ne mandagumą, o užjausti, priglausti. Ne mandagiai pabučiuoti orą – vos prisiliečiant skruostais, o apsikabinti ir pajusti to žmogaus šilumą ir širdį.
Liutauras Degėsys – poetas, rašytojas, publicistas, monografijų, mokslinių straipsnių ir vadovėlių autorius. Rašytojas du kartus įvertintas Kultūros ministerijos premija už publicistiką (2010, 2017) ir Vyriausybės kultūros ir meno premija už poeziją ir filosofinių esė knygas (2013).
ILIUZIJOS – IRGI GĖLĖS
Saulius Spurga
Ar meilė moteriai gali išgelbėti valstybę?
Ar meilė moteriai gali išgelbėti valstybę? Karalius Stanislovas Augustas nori tuo tikėti, nes jo mylima moteris – imperatorė Jekaterina. Karalių slegia virš valstybės pakibusi grėsmė, bet kartu jis susirūpinęs dėl savo ausų formos. Jam ramybės neduoda klausimas, koks išliks jo, karaliaus, įvaizdis istorijoje…
1793-iųjų žiema, Abiejų Tautų Respublikai gresia antrasis padalijimas. Varšuvos karališkojoje pilyje – niūrios nuotaikos. Pilies virtuvėje netikėtai apsilanko kunigaikštis Karolis Gimbutas ir karaliaus virėjui Kacperui pateikia itin keistą reikalavimą. Virėjas dar labiau suglumsta, kai gauna kvietimą atvykti pas patį karalių.
Taip prasideda žaižaruojančio barokinio stiliaus pasakojimas, pilnas netikėtų siužeto posūkių ir kvapą gniaužiančių atradimų. Įvykių centre – karalius Stanislovas Augustas, karštos širdies ir lakių svajų valdovas, filosofas, humanistas, garsėjantis ir nepaprasta išmintimi, ir beveik vaikišku naivumu. Jis lenkiasi grožio kultui ir yra tikras intelektinių bei kūniškų malonumų vergas. Kokia lemtis jo laukia?
Saulius Spurga – žurnalistas, publicistas, rašytojas, socialinių mokslų daktaras, Mykolo Romerio universiteto kancleris. Kūrybą skelbia nuo 1985 m. Tai – trečiasis autoriaus romanas.
