L. Vaicekauskienė: daugiakalbystė nesumažina patriotizmo

„O ką jūs manote apie anglų kalbą?“ – šiuo klausimu Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centro direktorė Loreta Vaicekauskienė pradėjo savo paskaitą Molėtų bibliotekoje spalio 19 d.  Išklausiusi nuomones ir nuogastavimus, paprašė pabaigti užrašą skaidrėje: „Esu kalbininkė, todėl…”

Spėjome, bet neatspėjome. Pasirodo, vos išgirdę, kad L. Vaicekauskienė yra kalbininkė, žmonės puola teisintis, esą jie „prastai kalba“ arba išvis kalbėti „nemoka”

Atsipalaiduokite. Mokslininkės požiūriu, blogų kalbėtojų nėra, o skoliniai rodo, kokios visuomenės gyvenimo sritys keičiasi labiausiai. „Nėra kalbos be skolinių, nes nėra kultūros be kontaktų“, – sako L. Vaicekauskienė.

Tyrimai rodo, kad technologijos yra ta sritis, kur dabar daugiausia kaitos ir naujovių, nes čia skolinių ypač gausu. Jų yra ir kai kalbame apie muziką, ekonomiką, laisvalaikį ir kitus dalykus, bet mažiau.

Kalbėti ir žaisti

Kdl net ir žinodami, kaip reikia taisyklingai rašyti, krtais rašome tp, kd tik tas, ks pagawna mūsų zhaidimus, gali mus isz tikro suprasti?

Kalbininkės žodžiais, su kalba žmonės žaidė visą laiką, tik interneto nebuvo, ir sunku dabar tų žaidimų įrodymus rasti. Feisbukas šiandien atstoja smuklę, žmonės čia smaginasi suteikdami kalbą tyrinėjantiems mokslininkams daug džiaugsmo.

Tai, kad mokslininkė ne tik tyrinėja kalbą, bet ir verčia iš danų kalbos į lietuvių, suteikia jai kitos kalbos ir kitos visuomenės perspektyvą, o lyginimas, mokslininkės požiūriu, yra vertingas metodas, padedantis atskleisti ir geriau pažinti tai, kas sava.

Grėsmės kalbai ir prieš jas statomi įtvirtinimai, norminimas ir drausminimas  – ne kalbininkės rūpestis. Jai rūpi, kaip ir ką mes skolinamės ir ką tai rodo.

Kodėl žmogus pavartojo skolinį iš anglų kalbos taip, bet ne kitaip? Pasirodo, anglų kalbos įterpinys gali rodyti, kad kalbėtojas baigia savo šneką. Arba gali reikšti ironiją.

Po paskaitos gavome dovanų – Loretos Vaicekauskienės sudarytas ir redaguotas knygas „Lietuvių kalbos idealai. Kaip keitėsi geriausios kalbos idėja“ (2017) ir „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“ (2016, sudarė kartu su Nerijumi Šepečiu). Nuo šiol jas galite skolintis ir skaityti Molėtų bibliotekos Abonemente.

Audra, Molėtai