Meno terapija bibliotekoje tęsis

Jei dažnai važinėtumėte tarpmiestiniais autobusais, greitai suprastumėte, kokią frazę žmonės Lietuvoje sako dažniausiai.

Prie stalo mokymų dalyvės piešia

Dailės terapijos mokymai su Irma Žemaitiene

„Kaip man jaustis?“

„Tai kaip man jaustis?“

„Ne, nu… o tai kaip man jaustis?“

Kalbėdami telefonais su artimaisiais ją vis kartoja vyrai ir moterys, jauni ir vyresni. Tikėtina, kad instrukcijų apie savijautą jie nesulaukia. O ir nereikia. Nors skamba kaip klausimas, frazė reiškia priekaištą, nepasitenkinimą, nusivylimą.

Bet perskaityti tuos žodžius paraidžiui taip pat verta. Mes kartais net sau nemokame  pasakyti, kaip jaučiamės, bet tikimės, kad aplinkiniai supras ir elgsis į mus atsižvelgdami.

Tačiau kiti lygiai taip pat užsiėmę savimi ir kankinasi, kad negali pasakyti, kaip jaučiasi patys, kur jie ras laiko ir dėmesio gilintis, kaip jaučiamės mes.

Suaugusiems pasakyti, kas skaudu ir kodėl, kartais yra sunkiau, nei vaikams. Patiriame liūdesį, skausmą, gėdą ar pyktį, kuriems neturime žodžių. Kartais tas liūdesys toks senas, kad net nustebtume, jei sužinotume, kad vis dar liūdime dėl pamirštų dalykų. Mūsų tikrovė lieka neįvardyta, nepažįstama mums patiems. Vienas iš būdų save aiškiau pamatyti, suprasti, ugdyti ir taip lengvinti gyvenimą sau ir kitiems yra meno terapija.

Salėje psichodramos dalyvės ir lektorės

Psichodramos mokymai

Piešk, klijuok, rašyk, grok, veik, pakalbėsime paskui

Meno terapija skatina kūrybinę saviraišką, kuri gali peržengti kalbos ribas. Jeigu tai, ką jaučiame, yra per sudėtinga, per painu ar per skausminga, kad būtų pasakyta, galbūt piešimas, tapyba, liejimas akvarele, spalvinimas, koliažų darymas ir kiti vaizdinio meno metodai leis apeiti kalbos barjerą. Gal padės saviraiška garsais, laisvas iš pirmo žvilgsnio nesusijusių minčių išrašymas ar žaidimai tarsi atsitiktiniais žodžiais, o gal save suprasti padės veiksmas – psichodrama.

Organizuojant meno terapijos užsiėmimų ciklą Molėtų bibliotekoje tikėtasi, kad mokymai padės dalyviams geriau suvokti asmeninio tobulėjimo reikšmę, gebėti identifikuoti ir taikyti įvairias asmeninio tobulėjimo praktikas, geriau pažinti savo emocinį intelektą ir pritaikyti įgytas žinias asmeniniame gyvenime bei profesinėje veikloje.

Vaizdas, garsas, žodis, veiksmas

Meno terapijos mokymų ciklas Molėtų bibliotekoje tęsėsi spalio-gruodžio mėnesiais. Surengti šeši susitikimai, bendra mokymų trukmė – 25 akademinės valandos, juose dalyvavo 88 darbingo amžiaus molėtiškiai. Dalyvavo skirtingo išsilavinimo ir specialybių žmonės, užimantys įvairias pareigas, taip pat ir šiuo metu nedirbantys Molėtų rajono gyventojai.

Informacijos skaitykloje ratu sėdi mokymų dalyviai ir dėstytojas

Dr. Visvaldo Legkausko mokymai apie emocinį intelektą

Mokymų metu dalyviai įgijo emocinio intelekto suvokimo pagrindus, išmoko naujų refleksijos metodų, išbandė skirtingas meno terapijos kryptis – dailės (su psichologe, meno terapeute Elena Karpenko ir psichologe, dailės terapeute Irma Žemaitiene) bei garso terapiją (su psichoterapeute, meno terapeute Alicija Eiliakas), kūrybinį-terapinį rašymą (su rašytoju, filosofu Vidu Dusevičiumi) ir psichodramą (su psichodramos praktikėmis Kristina Dulinskiene ir Rūta Janulevičiene).

Teorinius pagrindus sustiprino VDU Psichologijos katedros docento dr. Visvaldo Legkausko seminaras apie emocinį intelektą. Mokymų dalyviams išduoti jų įgytas kompetencijas patvirtinantys pažymėjimai.

Poreikis didesnis nei manyta

Salėje ant žemės sėdi mokymų dalyvės ir vedėjai, kabo dideli gongai

Garso terapija su psichoterapeute Alicija Eiliakas

Anketose mokymų dalyviai gerai įvertino lektorių kompetenciją ir suteiktas žinias. Mokymuose dalyvavę žmonės teigia siekiantys asmeninio tobulėjimo ir geresnės saviraiškos, norintys geriau pažinti save, išmokti nusiraminti, mažinti patiriamą stresą, konstruktyviai spręsti kylančius konfliktus, gerinti santykius su vaikais, partneriais ir kitais artimaisiais. Daliai žmonių įgytos žinios pravers jų darbe su sunkumų turinčiais žmonėmis. Tarp dalyvių buvo žmonių, kurie turi priklausomybių ir deda pastangas, kad jos nevaldytų jų gyvenimo.

Dalyviai išreiškė pageidavimą, kad bibliotekoje vyktų tęstiniai meno terapijos užsiėmimai. Po dailės terapijos mokymų keletas dalyvių susibūrė į grupę, kurioje ketina toliau gilintis į emocinio intelekto ugdymo, savęs pažinimo ir asmeninio tobulėjimo metodus ir geriau įvaldyti juos praktiškai.

„Tikėjomės, kad Molėtuose bus norinčių dalyvauti meno terapijos mokymuose, bet nemanėme, kad jų bus tiek daug. Jeigu žmonės nori tęstinių mokymų – kas gali būti geriau, vadinasi, tikslas pasiektas. Visada sulaukdavome pagyrimų lektoriams“, – sako Molėtų bibliotekos Inovacijų skyriaus vedėja Laura Balčiūnienė.

Kūrybinis rašymas su Vidu Dusevičiumi

Mokymai buvo naudingi ir Molėtų bibliotekai. Meno terapijos užsiėmimai į biblioteką atvedė ne tik nuolatinius skaitytojus, bet ir žmones, kurie čia užsuka retai arba visai nesilanko. Mokymų populiarumas padėjo geriau pažinti Molėtų gyventojų poreikius. Atsižvelgus į juos Molėtų biblioteka ketina meno terapijos užsiėmimus tęsti.

Naujas meno terapijos ciklas bibliotekoje – vasarį

Nuo vasario 2 d. dailės terapijos užsiėmimų ciklą bibliotekoje pradeda bibliotekos savanorė Andžela Sabeckienė, Vilniaus dailės akademijoje baigusi kvalifikacijos kėlimo programą „Meno terapijos metodų taikymas sveikatos priežiūros sistemoje“.

Koučingo specialistė, saviugdos konsultantė, savo veikloje taikanti meno terapijos metodus, Andžela Sabeckienė dalinasi savo žiniomis, patirtimi ir padeda tiems, kam rūpi jų gyvenimas. Sukaupusi daugiau nei 15 metų patirties darbo verslo organizacijose, personalo valdymo ir darbuotojų ugdymo srityse, šiuo metu ji konsultuoja tiek individualiai, tiek verslo organizacijas. Andžela veda individualias bei grupines sesijas, kuria individualias ugdymo programas, veda mokymus, šiuo metu rengia ilgalaikę saviugdos programą.

Andžela Sabeckienė

Meno terapijos užsiėmimus vasarį ves Andžela Sabeckienė

„Dažnai nuogąstaujame, kad mūsų gyvenimas yra ne toks, kokio norime, o kartais lyg nieko ir netrūksta, bet užsisuki kasdieninės rutinos rate ir jau pats nebejauti savęs, savo norų ir troškimų. Tuomet norisi kažko naujo, kitokio, naujų įspūdžių ar išgyvenimų, tarsi pradedi iš naujo žvelgti į tai, kas tau svarbiausia, kas teikia džiaugsmo, o ko norėtumei jau atsisakyti, kaip išmoktos pamokos. Visai nesvarbu, kas mes esame ir kokia yra mūsų dabartinė padėtis, visada turime galimybę tobulėti ir keistis. Kai pasikeisime patys, pamažu pasikeis ir mūsų gyvenimas“, – sako Andžela Sabeckienė.

Užsiėmimai vyks šeštadieniais, registruotis galima adresu inovacijos.rvb@gmail.com Laukiami visi norintys.

Meno terapija padeda tyrinėti savo emocijas, ugdyti savivoką ir emocinį atsparumą, stiprinti pasitikėjimą savimi, socialinius įgūdžius ir sugebėjimą konstruktyviai spręsti konfliktus, valdyti savo priklausomybes, mažinti stresą, lengvinti nerimo ir depresijos simptomus, gyventi turint fizinę negalę. Meno terapijoje svarbu ne sukurto kūrinio meninė kokybė, o kūrybiniai pasirinkimai, kuriuos žmogus daro, ir jų sąsaja su vidiniu žmogaus gyvenimu.