2019 m. kovas

„Lututės“ inf. Kviečiame į Ornitologų mokyklą! // Lututė. – 2019, Nr. 3, p. 11
Informacija apie tai, jog nuo šių metų   balandžio mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio vyks savaitgaliniai užsiėmimai saugomose teritorijoje. Vienam asmeniui užsiėmimų kaina – 250 Eur. „Ką veiksime? Daug keliausime, stebėsime ir pažinsime, žieduosime paukščius, susitiksim su profesionaliais ornitologais, gamtininkais, mokslininkais, fotografais. Susipažinsime ne tik su dažniausiais mūsų krašte perinčiais ar žiemojančiais, bet ir su migruojančiais sparnuočiais. Išmoksime atpažinti paukščius iš balsų.“ Tarp išvardintųjų mokytojų yra ir mūsų kraštietis Vytautas Jusys, Selemonas Paltanavičius ir kiti.

„Respublikos“ inf. Tai, kas svarbiausia // Respublika – 2019, kov. 30, p. 2
Rubrikoje „Lietuva per savaitę“ žinutėje be pavadinimo skelbiama informacija kiek asmenų lieka siekti prezidento posto: Arvydas Juozaitis, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Vytenis Andriukaitis, Naglis Puteikis, Saulius Skvernelis, Valdemaras Tomaševskis, Mindaugas Puidokas ir Valentinas Mazuronis.

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, kov. 30, p. 1
Iš 13 pranešimų – 3 iš Molėtų rajono. Bekupėje, kilus žodiniam konfliktui tarp tėvų, įsikišus dukrai, tėvas smurtavo prieš ją, sukeldamas fizinį skausmą. Molėtų rajone išžaginta moteris, pasinaudojant bejėgiška būkle. „Čiulėnų sen., Antatiškių k., namo kieme, buvo surastas vilkikas DAFXF105, 406, kuriam 2019-03-25 Lenkijos Respublikoje paskelbta paieška kaip daikto, ieškomo norint jį panaudoti kaip įrodymą baudžiamojoje byloje.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Nusikaltimai, nelaimės // Utenos apskrities žinios. – 2019, kov. 30, p. 2
Žinutėje „Išžaginimas“ pranešama, jog kovo 26 d. apie 15 val. VPK Molėtų r. PK gautas moters (g. 1997 m.) pranešimas apie išžaginimą, pasinaudojant bejėgiška būkle.

„Vorutos“ inf. Kvietimas // Voruta. – 2019, kov. 30, p. 16
Anonsas. Balandžio 27 d. kviečiama į „tradicinį Pirmosios Lietuvos Respublikos Pasienio policijos palikuonių – vaikų, vaikaičių, provaikaičių – susitikimą prie paminklo pasieniečiams Linkmenyse (Ignalinos r.). Rrenginio organizatoriai: knygos „Parubežys ir parubežiniai“ autorius Antanas Žilėnas ir Linkmenų seniūnas Jonas Alekna.

Joteikaitė, Evelina. Muzikos legenda Giedrė Kaukaitė: apie aną ir šį laiką // Lietuvos žinios. – 2019, kov.29, p. 20-21
Pasakojimas apie Lietuvos dainininkės, operos solistės, pedagogės, profesorės, lietuvių kompozitorių vokalinės muzikos Lietuvoje ir užsienyje atlikėjos ir propaguotojos Giedrės Kaukaitės kūrybos 50-ečio minėjimą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Tarp gausybės sveikintojų buvo ir literatūrologas V. Sventickas. „Puiki dainininkė turi autentiško pasakojimo talentą ir nenumanomų digresijų, subtilybių, metaforiškų vaizdų, neįprastų pajuokavimų. Supranta žodžius, kuriuos dainuoja, ir pati, pasirodo, moka rašyti“, – konstatavo literatūrologas.
G. Kaukaitė viename savo tekstų pamini alantiškio dailininko Mykolo Šeduikio paskutinį paveikslą, kuriame ji pavaizduota kartu su A. Žebriūnu, A. Žebriūną išlydint iš šio pasaulio į geresnį, Šv. Jonų bažnyčioje po mišių skambėjo Maironio „Lietuva brangi“ ir „Užmigo žemė“.
Kūrinių pavadinimai buvo įpiešti ir į minėtą M. Šeduikio paveikslą.“

„Lietuvos ryto“ inf. Apdovanos teatralus // Lietuvos rytas. – 2019, kov. 29, p. 15
Auksinių scenos kryžių teikimo ceremonijos anonsas. Informuojama, jog „Valstybinio Šiaulių dramos teatro scenoje kovo 29 d. bus įteikta 17 Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijų: 16 atminimo ženklų Auksinių scenos kryžių ir Boriso Dauguviečio auskaras, taip pat Padėkos premija.
Apdovanoti 2018 metų Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijoms buvo pateiktas rekordinis pasiūlymų skaičius– 104.“ Net 4 nominacijose pretendentu į geriausiuosius yra M. Ivaškevičiaus „Rusiškas romanas“.

Žurnalo „Naujoji Romuva“ inf. Vytautas Kaziela // Naujoji Romuva. – 2019, Nr. 1, p. 70-72
Eilėraščiai ir autoriaus nuotrauka.

Mažeikienė, Rūta. Bandymas atskleisti Juozo Budraičio vaidybos paslaptį // 7 meno dienos. – 2019, kov. 29, p. 6
Daivos Šabasevičienės knygos „Juozo Budraičio teatrinis likimas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019) , o tuo pačiu ir J. Budraičio kūrybos pristatymas. „Taigi tiek kino, tiek teatro kritika pripažįsta, kad Budraičio vaidmenys žavėjo publiką ne tiek meistriškai sukurtais personažais, kiek per šiuos vaidmenis atsiveriančia unikalia aktoriaus asmenybe. Tokiai nuomonei antrina ir Šabasevičienės kalbinti Budraičio scenos ar filmavimo aikštelės partneriai, kolegos, bičiuliai, aktoriaus kūrybos gerbėjai. Štai, pavyzdžiui, Regimantas Adomaitis atvirai sako, kad „mūsų, kurie mokėsi toj srity, požiūriu, jo vaidyba buvo siaubinga, tiesiog nepakenčiama, į jokius rėmus netelpanti, bet transliuojanti tam tikrą žinią apie personažus ir įtikinanti“ (p.290). Adomaičio nuomone, šis „savamokslis artistas“, nors ir „nieko neturėjo, ko mes mokėmės“, kažkokiu paradoksaliu būdu buvo „nuostabus aktorius“.

Ramelienė, Raimonda. Rinkėjai atsijojo prezidentines ambicijas // Lietuvos žinios. – 2019, kov. 29, p. 2
Informacija apie norinčiųjų tapti Lietuvos prezidentu parašų rinkimą ir jų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai. „Iki vėlyvos popietės surinkti trūkstamus parašus dar vylėsi europarlamentarai Petras Auštrevičius ir Valentinas Mazuronis, taip pat Seimo narys Naglis Puteikis.“ Tikrieji varžytuvių dalyviai paaiškės po poros savaičių.

Pakėnas, Alfas. Ieškojau laimės kitiems, o laimingas tapau pats… // Naujoji Romuva. – 2019, Nr. 1, p. 16-28
Rinktinių asmenų straipsnis, paremtas Juozo Tumo-Vaižganto mintimis. „Puikus Malaišos upiūkščio slėnys kryžkelėje Svėdasai-Kamajai, Panemunėlis-Užpaliai – tai mano gimtoji vieta. Malaišių kaime Aluotų valsčiaus Svėdasų parapijos, pirmiau Ukmergės, dabar Rokiškio apskrities. Per Anykščius, Ukmergę važiuodavau į Kauną, per Uteną, Molėtus į Vilnių, pro Biržus į Rygą.“
Kituose J. Tumo-Vaižganto tekstų ištraukose minima ir T. Matulionis.

Papartytė, Monika. Miuziklas skambės galingai // Lietuvos rytas.- 2019, kov. 29, p. 15
Pokalbis su Anželika Cholina, režisavusia miuziklą „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ , kurio premjera įvyks balandžio 3 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje. „Tai bus tikrai unikalus spektaklis, sujungiantis dviejų žemynų lietuvius vienoje scenoje. Jis, deja, bus parodytas tik vieną kartą, todėl labai noriu, kad šį renginį pamatytų kuo daugiau žiūrovų.
Tai bus mums visiems didelė šventė , prilygstanti nacionalinei, – per šimto artistų susitikimais. Jų energija ir balsai papasakos vieną ryškiausių mūsų tautos – karališką Žygimanto ir Barboros meilės istoriją.“

„Tremtinio“ inf. LPKTS valdybos posėdyje // Tremtinys. – 2019, kov. 29, p. 2
Informacija apie tai, kas vyko posėdžio metu. „Dėl M. Ivaškevičiaus knygoje „Žali“ šmeižiamų partizanų į teismą kreipėsi J. Žemaičio-Vytauto sesers dukterys ir vaikaitė.
Valdyba nutarė suvažiavimui parengti dvi rezoliucijas: dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos ir dėl rašytojui Mariui Ivaškevičiui suteiktos nacionalinės premijos.“

Žukas, Vaidotas. Pagarba ištikimajam // Naujoji Romuva. – 2019, Nr. 1, p. 73-76
Straipsnis apie muziejų ir albumą, skirtus palaimintajam Teofiliui Matulioniui.
„XIX a. kunigaikščių Pac-Pomarnackių paminklinio Alantos dvaro remontą ir atskirų jo dalių restauraciją antrame aukšte organizavo Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondas, registruotas šiame dvare. Darbus finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Molėtų rajono savivaldybė. Rengiant T. Matulionio muziejų, buvo išsaugoti ir profesionaliai sutvarkyti XIX a. skydiniai Alantos dvaro parketai, nuvalytos ir iš naujo originalia juoda ir žalia spalva nudažytos dvivarčios salių durys, atkurti durų filingų apvedimai aukso dažais. Siekiant pabrėžti vyskupo kankinio muziejaus kitoniškumą ir norint atspindėti dramatišką šio žmogaus gyvenimą, TM fondo vadovas V. Žukas nurodė statybos rangovams didelės salės sienas ir lubas nudažyti šilta juoda spalva, kitą salę – ryškiu oranžiu. Muziejuje įrengta 16 stiklinių spintų, vitrinų ir stalų, apšvietimas prislopintas, nes eksponuojama daug vyskupo Teofiliaus laiškų iš kalėjimų, tremčių, kitų dokumentų originalų.“

Žurnalo „Žmonės“ inf. Kitas kraujas // Žmonės. – 2019, Nr. 13, p. 18
Šio žurnalo ir TV3 televizijos laidos „Visi mes žmonės“ (sekmadienį, 17.30 val.) anonsas. Dalyvaus dainininkas Alanas Chošnau, pasakos apie savo vaikystę pas senelius.

Žurnalo „Žmonės“ inf. Pažadinti vaizduotę // Žmonės. – 2019, Nr. 13, p. 88-92
Rubrikoje „Žmonės objektyve“ – festivalio „Kino pavasaris“ akimirkos. Yra ir aktoriai: Larisa Kalpokaitė ir Jonas Braškys.

Kazela, Vytautas. Kiekvienas turi nueiti savo kelią // Utenis. – 2019, kov. 27, p. 3
Rubrikoje „Mūsų gyvenimo spalvos“ – porinkiminės jausenos. „Į politiką ateina tikrai jauni 18-20 metų žmonės. Taip, jie neturi patirties, bet praeis dar keleri metai, ir ji bus sukaupta. Mane pradžiugino jauniausios Lietuvoje savivaldybės tarybos narės žodžiai, kad oilitikoje ji norėtų daugiau gerumo. Noriu tikėti, kad tuo vadovausis visa jaunųjų politikių karta, o vyresniesiems šalia jų bus gėda savo piktumo.“

„Lietuvos ryto“ inf. Geriausius Kauno teatralus pagerbė „Fortūnomis“ // Lietuvos rytas. – 2019, kov. 27, p. 9
Informacija apie tai, kad Nacionaliniame Kauno dramos teatre kovo 25 dieną surengtoje šventėje buvo apdovanoti „Fortūnos“ statulėlėmis kūrėjai – laureatai. Tarp jų ir Kauno valstybinio muzikinio teatro operos „Radvila Perkūnas“ kūrėjai.

„Lietuvos ryto“ inf. Seime – pasikeitimai // Lietuvos rytas. – 2019, kov. 27, p. 3
Informacija apie tai, jog nuo balandžio 2 d., Vyriausiosios rinkimų komisijos nutarimu, nutraukiami A. Gelūno, kaip parlamentaro, įgaliojimai, nes jis mandato atsisakė , laimėjęs Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus konkursą. „Seimo nario įgaliojimai pripažinti A. Mazuroniui, kuris 2016 m. Seimo rinkimuose liko pirmas po brūkšnio Liberalų sąjūdžio kandidatų sąraše. Tačiau jis išstojo iš šios partijos ir būti liberalų frakcijoje neketina.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, kov. 27, p. 7
Iš 16 pranešimų – 4 iš Molėtų rajono. Giedraičių seniūnijos Daubariškių k. iš garažo pavogtas benzininis žemės kultivatorius, o kelyje Raudondvaris-Giedraičiai-Molėtai sustabdytas neblaivus automobilio MB E240 vairuotojas (3,72 prom.). Suginčių seniūnijoje, Kašeikių k., įvykus žodiniam konfliktui tarp dviejų vyrų, vienas trenkė kitam į veidą, o Dubingių seniūnijoje, Bijutiškyje buvo sustabdytas neblaivus (1,58 prom.) mopedo vairuotojas.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovo konkursą laimėjo Linas Šmigelskas // Utenos apskrities žinios. – 2019, kov. 27, p. 2
Žinute informuojama, jog Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktoriaus pareigas penkerių metų kadencijai laimėjo Linas Šmigelskas. „Dešimt metų Lietuvos etnokosmologijos muziejuje dirbantis L. Šmigelskas taip pat yra Lietuvos aerokosmoso asociacijos direktorius. Jis yra baigęs istorijos magistro studijas Vilniaus universitete.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Nusikaltimai, nelaimės // Utenos apskrities žinios. – 2019, kov. 27, p. 2
Žinutėje „Vagystė“ pranešama, jog Inturkėje iš pastato pavogta dujų balionas, du plastikiniai langai, medinės durys, 8 sieninės apšvietimo lempos ir kt.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Renovacija // Utenos apskrities žinios. – 2019, kov. 27, p. 1
Informacija apie tai, jog pagal Aplinkos ministerijos kvietimą daugiabučiams atnaujinti pateiktas 719 paraiškų, tinkamomis įgyvendinti pripažintos 707. Informuojama, jog įgyvendinama daugiau kaip 1200 daugiabučių renovacijos projektų. „Daugiausia – trijuose didžiuosiuose miestuose ir Druskininkų, Birštono bei Palangos miestų, Molėtų, Anykščių, Jonavos, Elektrėnų, Trakų, Švenčionių, Plungės ir Pakruojo rajonų savivaldybėse.“

Žurnalo „Stilius“ inf. Kvietė pavasarį // Stilius. – 2019, Nr. 11, p. 40-41
Informacija apie tai, jog Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ iškilmingai atidarytas 24-asis tarptautinis kino festivalius „Kino pavasaris“ rusų režisieriaus Kirilo Serebrenikovo filmu „Vasara“ apie roko muzikantą Viktorą Cojų ir grupę „Kino“, taip išreiškiant palaikymą iki šiol namų arešto sąlygomis kalinamam režisieriui.
Šventėje tarp gausybės svečių dalyvavo ir aktoriai: Larisa Kalpokaitė ir Jonas Braškys.

Babkauskienė, Irena. Kai partizanų kūnai tampa liudininkais // Respublika. – 2019, kov. 23, p. 7
Interviu su bioarcheologe, dr. Justina Kozakaite, pelniusia Valstybės Nepriklausomybės stipendiją. Ji identifikavo Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago, Gedimino kalne rastų 1863-1864 m. sukilimo vadų ir kitų sukilėlių palaikus, o projektu „Laisvės kovų kaina (partizanų palaikų tyrimai- siekia įrodyti ne tik moksliniais metodais okupacinių jėgų žiaurumą, bet ir neleis, kad kovotojai už Lietuvos laisvę „būtų užpilti melu nepažymėtoje kapo duobėje.“ „Partizanų tema man visada buvo aktuali ir artima. Mano amžiną atilsį močiutė Joana Genienė, kilusi iš Klabinių kaimo, Molėtų rajone, pasakodavo apie susidūrimus su partizanais, nes jos tėveliai buvo partizanų rėmėjai. Nuolat klausydavausi tų istorijų, viena jų, tokia graži ir apgaubta mistikos, mane ypač žavėjo. Kadangi Klabinių kaimas apglėbtas didelių miškų, nenuostabu, kad partizanai neaplenkdavo ir mano prosenelių, didelių Lietuvos patriotų, sodybos.“

Genienė, Virginija. J. Budraitis: „Iki šiol nieko nesuprantu apie teatrą“ // Valstiečių laikraštis. -2019, kov. 23, p. 1-3
Aktoriaus Juozo Budraičio kūrybinis portretas, kuriame minimas laimingas atsitiktinumas. „Juozą Budraitį „atrado“ režisierius Vytautas Žalakevičius. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentui jis patikėjo vieną pagrindinių – Juozo Lokio – vaidmenį jau kino klasika tapusiame filme „Niekas nenorėjo mirti“(1965 m.). Juostoje vaidino talentingiausi aktoriai: Regimantas Adomaitis, Donatas Banionis, Bronius Babkauskas, Algimantas Masiulis, Laimonas Noreika, Vytautas Tomkus, Antanas Šurna. Ši juosta tapo žinomiausiu lietuvišku filmu pasaulyje, išgarsinusi ir režisierių, ir aktorius. Kino kritikai atrado nacionalinę vaidybos tradiciją, kurios bruožai – mąsli ir santūri vaidybos maniera, europietiškas mentalitetas ir lietuviška poetika.“

Kazela, Vytautas. Nauji kelionių maršrutai // Utenis. – 2019, kov. 23, p. 9-10
Patarimai ir informacija keliaujantiems pagal turizmo agentūros „Guliverio kelionės“ filialo Utenoje, įkurtos 2006 m., direktorės Nidos Klimkienės pastebėtus uteniškių įpročius ir turizmo verslo subtilybes. „Tradiciškai populiarios kelionės į Kroatiją, nes tai šalis, į kurią norisi sugrįžti. Kelionė autobusu po Balkanus, nors ir sunki, tačiau vaizdai ir patirti įspūdžiai atperka viską. Dar vienas iš perliukų – Jordanija. Tačiau ji daugiau skirta aktyviam turizmui, o ne poilsiui. Ten yra ką pamatyti. Aišku, negalima nepaminėti ir Portugalijos.
Keliauti reikia. Reikia pažinti pasaulį ir žmones, gal tada ir procesai, vykstantys pas mus, taps aiškesni. Gal matydami švarius Vokietijos miestus ir mes, prieš numesdami šiukšlę gimtajame mieste, susimąstysime.“

Kazela, Vytautas. Renovacijos grimasos, arba kodėl svarbi rangovo reputacija // Utenis. – 2019, kov. 23, p. 1-2
Straipsnis apie renovaciją ir su kokiomis nemalonėmis gali susidurti gyventojai, jei rangovo ne kokia reputacija, o pažeidimai matomi plika akimi. „Draudimo bendrovės praktikoje pasitaikė ir atvejis, kai atliekant fasado darbus dažais buvo aptaškyti šalia namo stovėję automobiliai. Didelę riziką kelia pastoliai: jei jie patys ar ant jų esantys daiktai nestabilūs, blogai pritvirtinti, iki nelaimės vos vienas žingsnis.
Anot specialisto, svarbu žinoti, kad renovacijos nuostoliai apima ne tik pastatą, bet ir gyventojų asmeninį turtą, esantį namuose bei aplink juos, – tai galioja automobiliams, žaidimo aikštelėms ir net jose žaidžiantiems vaikams.
Jei padaroma žala kitų asmenų turtui, pretenzijos pareiškimo terminas siekia dvejus metus. Reikia neužmiršti, kad nuostolių gali kilti ne tik statybos darbų metu, bet ir praėjus kuriam laikui, ypač jei kalbama apie vandentiekio, šilumos sistemų atnaujinimą, fasado apšiltinimą.“

Peršonytė, Rūta. Teisėjo mantiją iškeitė į ūkininko sermėgą // TV antena.- 2019, Nr. 12, p. 6-7
Pasakojimas apie korupcija įtariamą Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį, kuris, pasirašęs pasižadėjimą neišvykti, šiuo metu dienas leidžia Molėtų rajone, erdvioje sodyboje Toliejuose.
„Sodybą Aukštaitijoje ant Ilmėdo ežero kranto teisėjas įsigijo prieš dvidešimt metų, o ūkį įkūrė maždaug prieš penkerius.
Tiesa, ūkis įregistruotas žmonos Ingos vardu.“

„Respublikos“ inf. Ar žinojote? // Respublika. – 2019, kov. 23, p. 20
Paskutinio puslapio informacija: kiek turistų keliavo po Lietuvą. Skelbiama informacija apie visas rajonų savivaldybes. Molėtų r. savivaldybėje turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose buvo 17 371. Utenos apskrityje daugiausia turistų apgyvendinta buvo Anykščių r. savivaldybėje – 21 429.

„Respublikos“ inf. Merai, kuriais patikėjo rinkėjai // Respublika. – 2019, kov. 23, p. 2
Pateikiama visų savivaldybių merų nuotraukos, kandidatą iškėlęs sąrašas, informuojama, kurie naujai išrinkti, arba perrinkti kitai kadencijai.

„Utenio“ inf. Partizano A. Kraujelio name bus įkurtas muziejus // Utenis. – 2019, kov. 23, p. 2
Informacija apie tai, jog Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas susitiko su Kario-partizano Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondo direktoriumi Viliumi Maslausku ir aptarė paskutinio Lietuvos partizano A. Kraujelio kovos už Lietuvos nepriklausomybę įamžinimą.
„Fondas jau nuveikė didelį darbą, – įvertino V. Maslausko vadovaujamo fondo veiklą meras A. Katinas. – Savivaldybė pirkti turto negali, todėl mes įsipareigojam surasti 23 tūkst. Eurų, reikalingų namui įsigyti. Raginsime aukoti šiam kilniam tikslui verslininkus, įmones, pavienius žmones. Kitus darbus, kuriuos reikės atlikti nupirkus namą, galėsime finansuoti iš biudžeto lėšų.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, kov. 23, p. 11
Minimi du įvykiai iš Molėtų r. Suginčių seniūnijos Triberžių kaime nupjauti ir pavogti medžiai iš moteriai priklausančio žemės sklypo, o kelyje Utena-Pakalniai-Alanta sustabdyto automobilio „VW Jetta“ vairuotojas, gyvenantis Skudutiškio k., buvo girtas (2,54 prom.).

„Utenos apskrities žinių“ inf. Nusikaltimai, nelaimės // Utenos apskrities žinios. -2019, kov. 23, p. 12
Atskirose žinutėse „Vairavo neblaivūs“ ir „Vogė medžius, dviračius…“ minimi tie patys, aprašyti „Utenyje“, įvykiai.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Vairuotojus prašo būti kantriems: kelyje Vilnius– Utena galimos spūstys // Utenos apskrities žinios. – 2019, kov. 23, p. 2
Informacija apie tai, kad „dėl kelio rekonstravimo darbų draudžiamas eismas magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruože nuo 17,6 iki 20,8 km ir kreiptumas apylanka krašto keliais Nr. 172 Raudondvaris-Giedraičiai-Molėtai ir Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė. Darbų vietoje galimos transporto priemonių spūstys, todėl vairuotojų prašoma iš anksto planuoti ilgesnį kelionės laiką.“

Valatkienė, Lilija. Kaip A. Vozbinas slepiasi už savo paveikslų // Valstiečių laikraštis. – 2019, kov. 23, p. 17-18
Pokalbis su talentingu tapytoju, vasaros molėtiškiu Aleksandru Vozbinu. „Išmiegotas laikas visada duoda dividendų: gerą nuotaiką ir darbingumą. Vasarą sodyboje užtenka 4-5 valandų. Užsiprogramavau darbui. Bet jeigu miegasi, tai reikia miegoti.“

Kazela, Vytautas. Ar tikrai čia viskas gerai? // Utenis. – 2019, kov. 20, p. 3
Rubrikoje „Mūsų gyvenimo spalvos“ autorius dalinasi aktualijomis: apie negaunamus vaistinėje vaistus, apie tymų protrūkį ir net apie planuojamą įvesti senų ir taršių automobilių mokestį bei gerą žinią, paskelbtą Statistikos departamento, kad vasario mėnesį į Lietuvą gyventi atvyko daugiau žmonių, negu išvyko, bet, anot autoriaus, nesunku paskaičiuoti, kad per vasarį Lietuvos gyventojų padaugėjo 300, bet Lietuvos piliečių sumažėjo daugiau nei puse tūkstančio…
„Prie ko gali privesti politiniai žaidimai, galima spręsti iš to paties Jungtinės Karalystės pavyzdžio. 2013 metais Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas D. Cameronas, neturėdamas jokio konkretaus plano, davė pažadą surengti referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Referendumas įvyko 2016 metais ir jį nedideliu skirtumu laimėjo euroskeptikai. Daugiau nei trečdalis JK piliečių jame nedalyvavo. Premjeras atsistatydino, o šalis paniro į suirutę, smuko ekonomika. Štai ką politikoje reiškia neatsakingumas!“

Matkevičienė, Jolanta. Ten, kur atsiveria dangus… // Utenos apskrities žinios.- 2019, kov. 20, p. 5
Straipsnis apie Skudutiškio šventvietę, kurios lankymas įtrauktas į Nematerialaus kultūros vertybių paveldo sąvadą, taip pat žvilgsnis kitu kampu, apie kurį pasakoja vasaros molėtiškiai Audronė ir Petras Ilgevičiai knygoje „Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai Lietuvoje“.
„Ne veltui autoriai sako, kad dangus atsiveria visiems, kas nori jį priimti. „Jis neatsiveria prašantiems to protu, kaip neatsiveria ir netikintiems dvasia. Jis atsivertų, nes iš tiesų visada yra atviras, tačiau anieji nežino, kad jis atsivėręs, nes patys yra uždari. Užsidariusiems atrodo, kad visas pasaulis yra užsidaręs, jog viskas yra tik tai, ką galima paliesti, užuosti, atsikąsti ar suskaičiuoti…“

„Utenio“ inf. Po rinkimų Utenos apskrities rajonų savivaldybėse 4 nauji merai // Utenis. – 2019, kov. 20, p. 3-5
Išplėstinė informacija apie merų rinkimus. „Molėtuose, kaip ir tikėtasi, nugalėjo TS-LKD atstovas, Saulius Jauneika. Už jį balsavo 4193 (57,67 proc.) molėtiškiai. Daugiau nei tūkstančiu balsų nuo jo atsiliko visuomeninio rinkimų komiteto „Molėtai kartu“ lyderis Mindaugas Kildišius. Devynis mandatus gavusiems konservatoriams suformuoti daugumą taip pat neturėtų būti sunku.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Stotelė // Utenos apskrities žinios. – 2019, kov. 20, p. 1
Rubrikoje „Trumpai“ žinute informuojama apie tai, jog Molėtuose pradėjo veikti pirmoji elektromobilių įkrovimo stotelė. Dar viena bus įrengta prie Sporto centro Ąžuolų g., kita – miesto centre. „Savivaldybės lėšomis stotelė įrengta rekonstravus Graužinių gatvę ir greta Molėtų pradinės mokyklos esančią automobilių stovėjimo aikštelę.“

Vidugirytė, Toma. Rolandas Kazlas: tikroji žmogaus kalba yra poetinė // 370. – 2019, Nr. 3 (kovas), p. 4-5
Interviu su aktoriumi ir režisieriumi Rolandu Kazlu – apie muziką ir neseniai pasirodžiusį antrąjį jo ir Pakeleivių albumą. „Gera proza – taip pat poezija. Savo mylimiausių rašytojų, kurie rašo ne eiles, o prozą, kūrybą skaitau kaip poeziją. Kiekvienas sakinys skamba kaip eilėraštis – art ai Vladimiras Nabokovas, ar Gabrielis Garcia Marguezas, ar Marcelis Proustas, kiti didieji rašytojai – tai vis dėlto yra poezija. Matyt, poezija yra dvasios būsena, o poetas yra dvasios kategorija – išrinktasis. Bet kokia gera kūryba turi turėti daug poezijos, daug erdvės, turi skambėti ir viską kilstelėti nors šiek tiek virš žemės.“

Lėka, Aušra. Nauji merai: nuo baikerio iki generolo // Lietuvos žinios. – 2019, kov. 19, p. 3
Merų rinkimų apžvalga: 22-ose iš 60 šalies savivaldybių dirbs nauji merai. „Molėtai laikyti konservatorių tvirtove, bet jos tvirtybė šią kadenciją subyrėjo, dalis partijos skyriaus narių ją paliko. Vis dėlto konservatoriams pavyko išlaikyti mero postą. Ligšiolinis meras Stasys Žvinys su visuomeniniu rinkimų komitetu kandidatavo tik į tarybos narius ir buvo išrinktas molėtiškiams jį reitinguojant. O naujuoju Molėtų meru tapo savivaldybės administracijos direktorius konservatorius 55-erių Saulius Jauneika.“

„Lietuvos ryto“ inf. Daugumą dvikovų laimėjo pirmavę kandidatai // Lietuvos rytas. -2019, kov. 19, p. 3
Statistika. Pakartotiniuose merų rinkimuose kovo 17 d. dalyvavo 41 politikų pora. 32 dvikovas laimėjo kandidatai, pirmavę kovo 3-iąją vykusiuose rinkimuose, tarp jų ir Molėtų rajone.

„Lietuvos žinių“ inf. Išrinkti merai // Lietuvos žinios. – 2019, kov. 19, p. 2
Statistika. Molėtų r. išrinktas meras Saulius Jauneika, TS-LKD, II ture – 57 proc.

Byčienė, Dalia. Norint dalytis šiluma, reikia jos turėti // Respublika.- 2018, kov. 16, p. 9
Pokalbis su LR Seimo nariu, aktoriumi ir režisieriumi, išleidusiu knygą „Šarkos sielos šauksmas“. Pokalbio tema – vaikai, palikti tėvų ir tėvai, palikti vaikų bei aktualija apie mergaitę, turėjusią išvykti į Naująją Zelandiją. „Nesvarbu, kokia šalis, širdis yra viena. Dievas kurdamas pasaulį neskirstė šalių, jis kiekvienam žmogui davė širdį. Jei širdis yra mylinti ir norinti apglėbti mergaitę, jos gyvenimą, šiltomis rankomis nuo patirto skausmo, manau, atstumai nebegalioja. Turime tai suprasti. Koks skirtumas, kokioje šalyje gyvena meilė? Juk meilės neatsirado tarp artimiausiųjų, tarp gimtosios šalies piliečių, kodėl vienam politikui iš šio vaiko reikėjo atimti meilę antrą kartą? Pirmą kartą meilę iš mergaitės atėmė motina, antrą – populistas. Juo būdamas padaręs tokį piktdžiugišką darbą iš gėdos mirčiau, negalėčiau ramiai miegoti.“

Žurnalo „Dailė“ inf. Trečioji akis // Dailė. – 2018 (2019) Nr. 4, p. 76-79
Pristatomos parodos ir autorių darbai. Vilniaus rotušėje – Mindaugo Skudučio tapyba, o Užupio galerijoje „The Room“ Aistės Gabrielės Černiūtės ir Vido Poškaus „Žmonės ir padarai“.

„Laisvalaikio“ inf. Laisvalaikis sveikina // Laisvalaikis. – 2019, kov. 16, p.15
Sveikinimų rubrikoje – kraštietė Raminta Vyšniauskaitė, gimusi kovo 16-ąją.

„Respublikos“ inf. Savaitės citatos // Respublika. – 2019, kov. 16, p. 20
Dvi citatos iš pokalbio su Kovo 11-osios Akto signataru Jurgiu Jurgeliu. „Užtat ir matome premjerą, kuris ieško ministrų kaip grybų“ ir „Mūsų žmonės eina į valdžią ir ima ją kaip džiaugsmą“.

Sakaitė, Kristina. Įvažiavimus į miestus fiksuos intelektuali vaizdo kamerų sistema // Utenos apskrities žinios. – 2019, kov. 16, p. 1-3
Informacija apie vykdomus kamerų montavimo darbus. „Utenoje, Molėtuose ir Zarasuose vyksta intelektualios vaizdo kamerų sistemos montavimo darbai – juos užbaigus, bus kontroliuojami įvažiavimai į miestus. Iki gegužės vidurio trijuose apskrities miestuose planuojama pastatyti 21 vaizdo kamerą.
Pasak Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Vytauto Vaiškūno, ši įranga skiriasi nuo anksčiau įrengtų viešojo stebėjimo kamerų ir yra skirta nuskaityti ir atpažinti valstybinius transporto numerius. Tokia numerių nuskaitymo sistema bus pirmoji Lietuvoje.“
Molėtų rajone – įvažiavimuose ir mieste – jau baigtos montuoti 5 vaizdo kameros, sistema dar testuojama.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Premijos // Utenos apskrities žinios. – 2019, kov. 16, p. 1
Rubrikoje „Trumpai“ žinute pranešama, kad „Kovo 11-ąją Molėtuose paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena bei pagerbti rajono kūrėjai, literatai.(…) Pagrindinė premija šiemet skirta poetei Nijolei Navikienei, o paskatinamoji – prozininkei konkurso debiutantei Luknei Šeferytei.“

Vaiškūnas, Jonas. Žvaigždėtas dangus skubins pavasarį // Lietuvos rytas. – 2019, kov. 16, p. 24
Informacija apie žiemos žvaigždynų blėstantį žėrėjimą ir astronominį pavasarį. „Kovo 18-ąją diena susilygins su naktimi ir truks 12 valandų.
Kovo 19 dieną pavasario saulė tekės tiksliai rytuose ir apkeliavusi dangų nusileis tiksliai vakaruose.
Kovo 20 d. 23 val. 58 min. Saulei atsidūrus dangaus pusiaujuje įvyks astronominis pavasario lygiadienis.“

Kazela, Vytautas. Ką verta prisiminti // Utenis. – 2019, kov. 13, p. 2
Aktualijų apžvalgos rubrikoje „Mūsų gyvenimo spalvos“ autorius mintija apie Užgavėnes ir Pelenų dieną, apie Kovo 11-ąją ir stojimą į ES, apie Europos Komisijos įvertintą Lietuvos pažangą ir finansinį žmonių neraštingumą. „Ir kai geriau pagalvoji – jei ne Europos Sąjungos pinigai, mes tokioje juodoje skylėje sėdėtume… Prisiminkime – 2004 metais stojant į Europos Sąjungą mūsų BVP vienam gyventojui nesiekė ir 50 procentų Europos Sąjungos vidurkio. Praeitais metais jau pasiekėme 80 procentų. Žinoma, narystė Europos Sąjungoje turėjo ir neigiamų pasekmių. Viena iš svarbiausių – paspartėjusi emigracija. Bet emigracija, kaip ir lazda, turi du galus. Per 15 narystės metų emigrantai Lietuvoje likusiems artimiesiems pervedė 14 milijonų eurų. Užsienio tyrėjai niekaip negali suprasti, kaip lietuviai išleidžia daugiau, negu uždirba. O mes pinigėlių iš užsienio gaunam, daržovių ir vaisių patys užsiauginam (ko kitų Europos šalių miestų gyventojai nedaro) ir šiaip ne taip galą su galu suduriam. Džiaugtis nėra labai kuo, bet gyvename šiek tiek geriau.“

Kniežaitė, Milda. Kaimo jaunimas: kuklūs norai, neaiški ateitis // Lietuvos žinios. – 2019, kov. 13, p. 1-14-15
Straipsnis apie Lietuvos probleminiuose regionuose gyvenantį jaunimą, remiantis sociologės Vaidos Tretjakovos tyrimu, skirtu probleminiuose regionuose gyvenančio jaunimo subjektyviai gerovei atskleisti. „Lietuvoje iš viso yra 60 savivaldybių. Vykdant projektą „Regioniniai gerovės skirtumai Lietuvoje“ jos suskirstytos į kvartiles: 15 savivaldybių (25 proc.) rodikliai yra geriausi, teritorinės atskirties nėra, kitaip tariant, tai – centrai, kurie geba atsilaikyti rinkos sąlygomis, socioekonomiškai gana stiprūs, turintys žmogiškojo potencialo, 15 savivaldybių (25 proc.) rodikliai prasčiausi, didelė teritorinė atskirtis, iš esmės tai – šalies periferijos, ir 30 savivaldybių (50 proc.) rodikliai vidutiniai, maža ar vidutinė teritorinė atskirtis, jos tarpinės tarp stipriausių ir silpniausių savivaldybių.“ Molėtų rajono savivaldybė, deja, patenka į didelės teritorinės atskirties kvartilę.

„Lietuvos ryto“ inf. Liko 13 pretendentų // Lietuvos rytas. – 2019, kov. 13, p. 3
Rubrikoje „Žinių srautas“ žinute informuojama apie tai, jog „liko 13asmenų, pretenduojančių tapti kandidatais į prezidentus. Tai V. Andriukaitis, P. Auštrevičius, A. Butė, P. Gražulis, A. Juozaitis, K. Juraitis, V. Mazuronis, G. Nausėda, M. Puidokas, N. Puteikis, S. Skvernelis, I. Šimonytė, V. Tomaševskis. Jie iki kovo 28 dienos turi surinkti mažiausiai 20 tūkst. Rėmėjų parašų.“

Šorys, Juozas. Aukštaitis iš Igarkos prie Stangės, Merkio ir Nemuno santakos // Liaudies kultūra. – 2019, Nr. 1, p. 1-17
Pokalbis su Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu, fotomenininku, tradicinės gyvensenos puoselėtoju ir įamžintoju, Dzūkijos nacionalinio parko darbuotoju, Algimantu Černiausku.
„Jūsų brolis Mindaugas dviejų fotomenininkų šeimyninį tandemą yra nusakęs taip: „Esame aukštaičiai iš Igarkos“. Ką šis posakis reiškia?
Man trumpai tai paaiškinti gana sudėtinga, juolab, kad dabar kalbu vienas… Mudu su broliu sieja nepaprastai artimas ir glaudus ryšys. Mes vienas kitą tiesiog nešiojamės širdyse… Brolis Mindaugas nuo seno gyvena Giedraičiuose, netoli Molėtų, o aš jau nemažai metų – Merkinėje. Šeimai iš tremties nelegaliai (be leidimo) sugrįžus į Lietuvą atsidūrėme tarsi ant pliko lauko ir pakliuvome į užburtą ratą: tėvai negalėjo įsidarbinti, nes valdžia neregistravo, ir atvirkščiai. Vijo kaip šunis atgal į Sibirą… Po ilgų vargų leido gyventi Lietuvoje, išskyrus Vilnių ir tėviškę… Tėvai įsikūrė netoli jos, tad Mindaugas, beveik visą gyvenimą atidavęs aukštaičių kraštui, – neabejotinas aukštaitis. O mano atvejis kiek kitoks.“
Žurnalas gausiai iliustruotas Brolių Černiauskų nuotraukomis.

Šnurova, Genovaitė. Transporto priemonių vagys netruks įsitikinti, kad į Uteną geriau nevažiuoti… // Utenis. – 2019, kov. 13, p. 1-3
Mintys iš spaudos konferencijos su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Vytauto Vaiškūno ir Kriminalinės policijos informacijos analizės poskyrio vyresniosios specialistės Astos Šuminienės, projekto „Sinergetinės saugumo platformos sukūrimas Rytų Latvijos ir Lietuvos pasienyje“ administratorės. Spaudos konferencijoje ir buvo pristatomas šis projektas – dviejų metų darbas su Latvija bei informuota, kad pradėti svarbūs intelektualios vaizdo kamerų sistemos su galimybe nuskaityti ir atpažinti valstybinius transporto numerius montavimo darbai. „Projekto esmė yra tokia: mes nuperkam ir pastatom IT technologijas, t.y. videokameras (ir pačią sistemą), kurios nuskaitys transporto priemonių numerius. Sistemos esmė ta, kad įvažiuoti į Uteną ir iš jos išvažiuoti nenuskaičius automobilio numerių bus visiškai neįmanoma. Iš bet kurios pusės, Molėtuose bus taip pat. Ten jau statomos kameros. Pasienio ruože jos irgi bus. Mes „uždarysime“ ne tik pagrindinius kelius, bet ir tuos vadinamuosius ne pirmo svarbumo. Ta sistema pritaikyta ne tik policijai, bet , reikalui esant, ja galės pasinaudoti ir kitos institucijos.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, kov. 13, p. 7
Iš 14 pranešimų – 2 iš Molėtų rajono. Giedraičių seniūnijoje pavogta 4,5 kubinių metrų dvigubo pjovimo lentų, kurių vertė 680 eurų. Inturkės seniūnijoje konflikto metu vyras (1,50 prom. girtumas) smurtavo prieš žmoną.

Deksnys, Vakaris. Kiekvienam arkliui – po vagą // Lietuvos rytas. – 2019, kov. 12, p. 2
Nuomonių puslapyje aprašomos kietasprandžių politikų godos, dažniausiai tinkamos ir suprantamos tik jiems patiems. Be premjero S. Skvernelio, Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko S. Jakeliūno, minimas ir Naglis Puteikis.
„Antai N. Puteikis sostinės mero rinkimuose sulaukė stulbinančio įvertinimo – net 3128 balsų (1,45 procento visų balsavusiųjų), tačiau vis viena taikysis į prezidentus.
Pokerio lošėjas A. Guoga irgi pradeda dar vieną politinę partiją, šįsyk – su tuo pačiu N. Puteikiu. 2014-aisiais su Liberalų sąjūdžiu į Europos Parlamentą patekęs verslininkas dabar mėgins tą patį pakartoti su Centro partija. Kokia programa? Universalios pajamos kiekvienam ES gyventojui!“

„Laisvalaikio“ inf. Poetai ateina // Laisvalaikis. – 2019, kov. 9, p. 10
Pristatomas naujasis Rolando Kazlo ir „Pakeleivių“ muzikinis albumas „Poetai ateina“. Anot mūsų kraštiečio R. Kazlo, poetai, jų kūryba, daugeliui taip ir liks neįmenama mįslė. „Tikras poetas – ne šio pasaulio paukštis, visada šiek tiek svetimas, sunkiai paaiškinamas ir suprantamas, tačiau jo eiliuotas klyksmas dažnai atrakina mūsų viduje slapčiausias duris, pramuša šarvus, pažadina tai, kas žmoguje gražiausia. Tai klyksmas to, kuris nuolat atsimuša į baltą popieriaus lapą, susižalodamas ar užsimušdamas pats. Tačiau ant to lapo lieka smūgio žymė – eilėraštis. Matyt, dėl to eilės mus kartais taip sujaudina. Jos turi savo kainą. Šio albumo, o sykiu ir koncerto herojus – Poetas, lietuvių poetai, jų eilės, tapusios dainomis“, – sako R. Kazlas.

„Laisvalaikio“ inf. Muziką kurti – Lietuvoje // Laisvalaikis. – 2019, kov. 9, p. 5
Antrosios autorinės Alano Chošnau dainos „Per daug tavęs“ ir Lietuvoje nufilmuoto muzikinio vaizdo klipo pristatymas. „Daina ir klipas pavyko labai stiprūs – jie vienas kitą pildo ir padeda parodyti tai, ką noriu ir kurti ir vystyti Lietuvoje. Mano tikslas – ne tik unikali autorinė kūryba, bet ir žinutė klausytojams, kad galima gerą kokybišką muziką bei vaizdo produkciją kurti būtent Lietuvoje“, – teigia A. Chošnau.

Mičiulienė, Jūratė. Kaunas buvo prisijaukinęs nuolatinės sostinės įvaizdį // Lietuvos žinios. – 2019, kov. 12, p. 14-15
Kauno miesto muziejaus istoriko Simono Jazavitos mintys, pristatant šio muziejaus Rotušės skyriaus ekspoziciją, įsikūrusią miesto rotušėje. „Po pirmojo pasaulinio karo , 1918 metų pabaigoje, buvo surengti demokratiniai rinkimai į miesto savivaldybę. Išrinkti nariai susiskaldė į keturias frakcijas: žydų, lenkų, lietuvių ir vokiečių. Dūmoje dominavo žydai ir lenkai. Lietuvių buvo mažuma. Frakcijos išsirinko po vieną atstovą, kad jie paeiliui eitų tuometės savivaldybės prezidiumo pirmininko pareigas. „Šis eksperimentas truko dvejus metus. Vėliau, prasidėjus nesutarimams, teko ieškoti visiems pririmtinos figūros – ja tapo Jonas Vileišis, Vasario 16-osios akto signataras. Tai parodo Kauno valdžios miesto santykį su centrine valdžia“, – pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas S. Jazavita. J. Vileišio, laikinosios sostinės burmistro, dešimties metų vadovavimo laikotarpis (1921-1931) buvo ypatingas Kaunui – jis iškilo iki europinio lygio miesto.“

Domas, Nagelė. Savivaldybėse viešpataus komitetai // Respublika. – 2019, kov. 9, p. 6
Rinkimų į savivaldybių tarybas apžvalga. Pateikiami preliminarūs rezultatai, kaip mandatai buvo pasidalinti visose savivaldybėse. „Molėtų r. (20) – TS-LKD tenkinsis 8 mandatais, VKM „Molėtai kartu“ – 6, LVŽS ir LSDDP gavo po 2, LSDP bei LLS – po 1.“

„Respublikos“ inf. Ar žinojote? // Respublika. – 2019, kov. 9, p. 20
Paskutinio puslapio klausimas šįkart pateikia informaciją: kiek vidutiniškai uždirbo darbuotojai 2018 m. Molėtų rajono savivaldybėje – bruto (pilnas darbo užmokestis), kaip skelbiama, buvo 722 EUR o neto (atskaičius mokesčius) – 581, 6 EUR. Ir tai yra 55-oji vieta tarp 60 savivaldybių.

„Respublikos“ inf. Pasyvūs rinkėjai rinkosi pažįstamus veidus // Respublika. – 2019, kov. 9, p.2
Rinkimų apžvalga. Skelbiami jau pirmame ture išrinkti merai ir antrajame ture dėl mero posto besikausiantys politikai. Molėtų r. – Saulius Jauneika (40,37 proc. balsų nuo dalyvavusių rinkėjų) ir Mindaugas Kildišius (28, 61 proc.) balsų.

„Stiliaus“ inf. Spalvinga komedija // Stilius. – 2019, Nr. 10, p. 50-51
Informacija apie tai, jog komedijos teatre „Domino“ kviestinei publikai buvo pristatyta aštri komedija „Psichai“. Režisierius Dainius Kazlauskas sakė norintis, kad „spektaklio žiūrovas užmirštų laiko tėkmę, o skoningas reginys scenoje jį užburtų ir įtrauktų.“ Tarp kviestinių svečių premjeroje būta ir Vaidos Genytės su vyru Aidu.

Šepetytė, Danutė. Valstybė mums netapo vertybe // Respublika. – 2019, kov. 9, p. 1-3
Interviu su Kovo 11-osios Akto signataru Jurgiu Jurgeliu. „Mūsų žmonės eina į valdžią ir ima ją kaip džiaugsmą. Žiūrėkit, kas vyksta per rinkimus: juos laimintys geria šampaną, džiūgauja, glebėsčiuojasi , o apie atsakomybę nebūna net užuominos. Nors turėtų būti: gavai valdžią – užsikrovei atsakomybę, kaifuoti nėra dėl ko. Atsisėda žmogus į ministro kėdę, nori daryti reformą, bet nežino kaip. Tikslas atrodo tėra vienas – paimti valdžią: ji tarsi savaime yra kažkoks gėris: tave mato, televizija parodo, gal ir atlyginimas neblogas, gal ir pavogt gali ką nors. O atsakomybės pusė – arba jos visai nėra, arba ją niekais paverčia nekompetencija. Ir taip jau beveik trisdešimt metų.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Verslo kliūčių žemėlapis Utenos apskrityje: svetingiausi verslui – Molėtai // Utenos apskrities žinios. – 2019, kov. 9, p. 13
Išplėstinė informacija apie rezultatus, atskleistus „Citadele“ banko trečius metus iš eilės inicijuoto tyrimo „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“. „Lyginant su 2017 metais, ssssituacija Molėtuose žymiai pagerėjo. Tikėtina, jog dėl aktyviau vystomo turizmo bei padidėjusio lankytojų srauto šio rajono savivaldybė pakilo net per 23 vietas ir yra arčiausiai šalies vidurkio Utenos apskrityje. Šiek tiek pasistiebė Ignalinos ir Visagino savivaldybės, poziciją stabiliai išlaikė Anykščiai. Tačiau situacija labai pablogėjo Utenoje ir Zarasuose – 2018 metais palankumas verslui šiose savivaldybėse yra vienas mažiausių šalyje“, – tyrimo rezultatus komentuoja G. Kubiliūnienė.“

Valonytė, Ligita. Netekti žmonos bijo labiau nei mirti pats // Lietuvos rytas. – 2019, kov. 9, p. 4-5
Priede „Gyvenimo būdas“ pasakojimas apie užklupusius sunkumus garsaus žurnalisto Algimanto Čekuolio ir jo žmonos psichologės Editos Čekuolienės šeimą ir kaip su tuo kovoti. „Liga mums skiriama tam, kad suprastume, ką reikia keisti savame kūne ir sieloje. Juk labiausiai matome, kad atsirado guzas, jaučiame, jog ką nors skauda, o kas dvasioje darosi, tos netvarkos netvarkome.
Daug žmonių prieš chemoterapijos seansus savęs klausia, kodėl man tai skirta. O kodėl ne tau? – kalbėjo iš vėžio diagnozės naujo gyvenimo pamokų gavusi E. Čekuolienė, kuriai savotiška dvasine vadove gydymosi metu buco ir osteopatė.
Su ja ne tik Edita susitinka, bet ir jos vyras. Juk sveikatos iššūkių turi abu.
„Mano 87 metai – sunkiai pagydoma liga“,- pajuokavo A. Čekuolis ir patikino prastai nusimanantis apie ligas.“

Poškus, Vidas. Laisvė, nesmurtas ir dvasia // Literatūra ir menas. – 2019, Nr. 5, p. 8-9
Mintys apie parodą BOD (tibetietiškai tai reiškia patį Tibetą) 60-osiosms Tibeto nacionalinio sukilimo matinėms paminėti, kuri kovo 8-23 dienomis veikia VDA parodų erdvėje „Krematoriumas“ (buvusios keramikų krosnys). „Paklaustas, kodėl Tibetas, atsakyčiau trumpai: todėl, kad tai yra laisvė, nesmurtas ir dvasia. Žinau, maniškis atsakymas banalus ar bent banalokas, tačiau būtent su tomis trimis apibrėžtimis man siejasi Tibetas (ir jo sąvoka). Nežinau, kada pirmą kartą išgirdau apie Tibetą. Galbūt 1990-aisiais, kai Lietuvai paskelbus nepriklausomybę tolima ir aukštai esanti , kitos didelės imperijos okupuota šalis ir tauta pasveikino mus. Simboliška, kad Lietuvą ir Tibetą daugiau nei sieja dvi artimos datos: kovo 10-oji, Tibeto nacionalinio sukilimo diena, ir kovo 11-oji, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Lietuviai valstybės suverenumą išsikovojo nesmurtinėmis priemonėmis. Tibetiečiai to siekia analogišku būdu. Tai mus ir sieja. Todėl tas Tibetas…“

Joteikaitė, Evelina. Rašytojos Birutės Jonuškaitės jotvingiška tvirtybė // Lietuvos žinios. – 2019, kov. 7, p. 16
Pristatoma rašytojos Birutės Jonuškaitės penkioliktoji knyga „Maestro“. Vilniaus knygų mugėje vykusiame šios knygos pristatyme dalyvavo literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė Audinga Peluritytė-Tikuišienė ir kunigas Algirdas Toliatas. Pasak literatūrologės, šis romanas – moteriškojo epo variantas. „Kad varpas skambėtų sodriai, A. Toliato žodžiais tariant, reikia didelės vėtros, kuri suvirpintų visa, kas jame geriausia. „Maestro talentas ateina iš kančios. Nebūtų karo, išdavystės, nebūtų iškilę gelmės ir tuštybės klausimai. Šlovė praeinanti, bet ji eina šalia. Kiekvienas turime išgyventi Bibliją per save, o jei neišjausi, tai tik tuščia teorija. Plauksi paviršiumi“, – sakė kunigas.“

„Lietuvos ryto“ inf. Pradėjo tyrimą // Lietuvos rytas. – 2019, kov. 7, p. 5
Žinutė skelbia, jog prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus galimo terorizavimo, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo bei neteisėto jos atskleidimo. „Viename interneto puslapyje buvo paskelbtas straipsnis „Mirtis Mariui Ivaškevičiui“, kuriame nurodyta, kad rengiama „Tėvynės priešų“ duomenų bazė ir prašoma surinkti kuo daugiau informacijos apie privatų rašytojo, jį įvardijant tėvynės priešu, gyvenimą.“

Lėka, Aušra. Rinkimų supernovos ir naujos žvaigždės // Lietuvos žinios. – 2019, kov. 7, p. 1-3
Rinkimų rezultatų apžvalga. Minimas Molėtų savivaldybės administracijos direktorius konservatorius 55-erių Saulius Jauneika.

Mikšionienė, Rūta. Dešimtmečio proga – žvilgsnis į tyrinėtojus // Lietuvos rytas. – 2019, kov. 7, p. 13
Interviu su fotografu Mindaugu Meškausku, pristatant Valdovų rūmų muziejuje atidaromą jo parodą „Žmonės, grąžinę praeitį. M. Meškausko ferotipų magija“, skirtą muziejaus dešimtmečiui ir Valdovų rūmų teritorijos sistemingų mokslinių tyrimų 30 metų sukakčiai. Į klausimą: „mokslininkus fotografavote su jų atrastais ar restauruotais eksponatais. Kaip juos pasirinkdavote?“ fotografas atsakė, jog norėjęs sukurti pasakojimą – susieti žmogų su jo iškastu, atkurtu daiktu ar darbo įrankiais. „Architektą restauratorių Kazį Napoleoną Kitkauską nufotografavau prie sienos įskilimo Valdovų rūmų rūsyje. Tas plyšys žymi ribą. Mat dalis Valdovų rūmų stovi sausumoje, o kita – pelkėtoje teritorijoje, ant polių. Pasakojama, jog ta antroji dalis gerokai nusėdusi, todėl ir atsirado plyšys sienoje.“

„Artumos“ inf. Dievas veikia tikrovėje // Artuma. – 2019, Nr. 3, p. 8-11
Pranciškaus žinia Lietuvai (IV)– susitikimas su jaunimu Katedros aikštėje, Vilniuje. Pokalbis apie tai su kunigu Algirdu Akelaičiu, Monika Midveryte, sakiusia liudijimą susitikime su popiežiumi, Domu Antanu Raižiu, studentu, įvairių jaunimo iniciatyvų savanoriu, Margarita Vyskupaitiene, talkinusia rengiant jaunimo susitikimo su popiežiumi programą, Jaunimo centro bei Carito bendradarbe. „Popiežius Pranciškus kalba jaunimui Katedros aikštėje Vilniuje – antra pagal ilgumą jo kalba Lietuvoje, nors visi žino, jog jauniems žmonėms reikia šnekėti kuo trumpiau. Vadinasi, Šventajam Tėvui ji buvo labai svarbi“, – sakė kunigas Algirdas Akelaitis, pradėdamas aptarti trečiąją Šventojo Tėvo kalbą mūsų krašte.“

Kazela, Vytautas. Nelaimėsiu, tai praturtėsiu // Utenis. – 2019, kov. 6, p. 3
„Mūsų gyvenimo spalvų“ aktualijose – rinkimų aidai. „Baigėsi ne tik žiema, bet ir pirmieji šių metų rinkimai. Niekuo neypatingi. Truputėlį pasidrabstyta purvais, pasitrolinta, pasikandžiota. Partiniai agitatoriai per trobas perbėgo. Ragino „valdžią keisti“. Kodėl ir dėl ko? Jokių rimtesnių argumentų: reikia keisti ir tiek!“ Pabaigoje prieinama ir prie prezidento rinkimų. „Praeitą savaitę paaiškėjo, kad kandidato Gitano Nausėdos rinkimų štabas atidarė elektroninę parduotuvę ir susiruošė prekiauti rinkimine atributika. Logika paprasta: nelaimėsiu, tai bent užsidirbsiu! Verslas nepavyko – buvusi kandidatė Aušra Maldeikienė parašė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Ir ši sureagavo – negalima!Tai gali būti prilyginta rinkėjų papirkinėjimui.“

Kislych-Šochienė, Evelina. Pristatinėti nebereikia // Pasaulio lietuvis. – 2019, Nr. 3, p
Rubrikoje „Redaktorės žodis“ – svarbiausios aktualijos lietuviui, gyvenančiam svetur. Tai – rinkimai. Ne tik Prezidento, bet ir į Europos Parlamentą bei galimą privalomąjį referendumą. Tačiau nemažiau svarbu ir tai, kas jau įvyko – Knygų mugė Vilniuje. „Knygų mugės lankytojų skaičius galiausiai dar kartą įrodė, kad žinojimas nugali bet kokį sąmokslą – mūsų protai reikalauja peno, o žmonės kaip niekad išsiilgę žinių, paaiškinimų. Juo labiau – visus metus laukia susitikimų ir pokalbių su mylimais rašytojais, atvėrusiais jiems naujus langus į iki šiol nepažintą tikrąjį ar fantazijų pasaulį.88-uosius metus einantis žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis, išgirdęs, kad į jo stendą užsuko „Pasaulio lietuvio“ redaktorė, su džiaugsmu padovanojo vieną iš savo knygų ir subtiliai rado bendrų sąlyčio taškų su pasaulio lietuviais.“

„Lietuvos ryto“ inf. Įteikė dokumentus // Lietuvos rytas. – 2019, kov. 6, p. 3
Žinutė skelbia, jog Liberalų sąjūdis pirmasis iš partijų Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė pareiškinius dokumentus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. „Pirmasis liberalų sąrašo penketas toks: europarlamentaras P. Auštrevičius, Seimo nariai V. Čmilytė-Nielsen, E. Gentvilas, buvęs parlamentaras A. Lydeka, Neringos tarybos narys A. Bagdonas.“

Pociūtė, Aušra. „Atžalyno“ naujokai ir senbuviai rengiasi keliauti po Lietuvą // Lietuvos žinios, – 2019, kov. 6, p. 16
Pristatomas atsinaujinęs Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis pagal Kazio Binkio pjesę „Atžalynas“. Pagrindinį herojų našlaitį Petrą Keraitį vaidina Mantas Barvičius, o jo geriausią draugą Jasių – Tomas Šečkus. Spektaklyje vaidina ir mūsų kraštietis aktorius Povilas Budrys. „Klasės auklėtoją vaidinantis Povilas Budrys tvirtina: „Taip, tai paprasta, naivu, net mums patiems kilo toks įspūdis, kai pirmą kartą skaitėme pjesę. Tačiau kiekvienas žmogus turi ir to naivumo , ir paprastumo. Visi esame kitados gavę pirmą laišką, turėję geriausią draugą ar draugę. Žiūrėdami šį spektaklį tai atsimename, todėl „Atžalynas“ artimas visiems.“

Ridikas, Vytautas. Kazokaitė, Deimantė. Mūšis dėl kėdės nebaigtas: dvikovoje – bene aršiausi konkurentai // Utenos diena. – 2019, kov. 6, p. 3-4
Rinkimų apžvalga, dėliojant būsimas koalicijas. Utenos rajono savivaldybėje tarybos nario vietą pelnė ir mūsų kraštietis Vytautas Kazela. „Utenos diena“ tikėjosi išgirsti „ ir valstiečių lyderio V. Kazelos komentarą, tačiau jis tik atkirto, kad nemato reikalo ką nors aiškinti.“

Sakaitė, Kristina. Uteniškiai dar kartą balsuos – nori pokyčių ar tęstinumo // Utenos apskrities žinios. – 2019, kov. 6, p. 1-3
Rinkimų apžvalga. „Molėtų rajono savivaldybės meru antrame ture sieks būti išrinktais konservatorius Saulius jauneika (41 proc. balsų) ir Visuomeninio rinkimų komiteto „Molėtai kartu“ iškeltas Mindaugas Kildišius (29 proc.). Konservatoriai ir komitetas gavo daugiausia mandatų ir savivaldybės taryboje – atitinkamai 8 ir 6.“

Srėbalienė, Audrė. Įtiko turistams, bet tapo valdininkų priešu // Lietuvos rytas. – 2019, kov.9, p. 7
Siesarčio stovyklavietės prie to paties ežero Molėtų rajone, Mindūnų seniūnijoje, Labanoro girioje šeimininko Stasio Stonkaus mintijimai apie įstatymus, trukdančius verslui. „Patys Vyriausybės atstovai jam aiškina, kad galiojantis reglamentavimas yra nelogiškas, kad draudimas įrengti savo miške stovyklaujantiems palankią infrastruktūrą yra perteklinis.
„Valdžia nuolat kalba apie verslo skatinimą kaime, turizmo paslaugų plėtrą, o iš tiesų juk trukdo. Jeigu visokiausiais apribojimais aplipintas Miškų įstatymas yra neliečiamybė, gal galima rasti kitokių išeičių? Kuo tas iki 20 kvadratinių metrų ploto namelis, stovintis ant plytgalių, miškui yra blogiau, nei tokio pat ploto pavėsinė?“ – svarstė S. Stonkus.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, kov. 6, p. 7
Iš 12 pranešimų – 2 iš Molėtų dėl smurtavimo. Joniškio seniūnijoje vyras (0,47 prom. girtumas) smurtavo prieš žmoną (2, 49 prom. girtumas), o Molėtuose senelis smurtavo prieš nepilnametę (g. 2002 m.) anūkę.

Ignatavičius, Tadas. Bruveris, Vytautas. Nudžiugusių daugiau nei nukabinusių nosį // Lietuvos rytas. – 2019, kov. 5, p. 1-3-4
Savivaldos rinkimų apžvalga. Skelbiami per pirmąjį rinkimų turą išrinkti merai ir tie, kuriems po dviejų savaičių teks dalyvauti dvikovose. „Molėtų rajonas. S. Jauneika (TS-LKD) 40,37; M. Kildišius (RK) 28,61.“

Gudavičius, Henrikas. Būk teisingas – gerbk kraštovaizdį ir vietovardį // Lietuvos žinios. – 2019, kov. 5, p. 14-15
Gamtininko, kraštotyrininko, rašytojo, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureato, Dzūkijos nacionalinio parko leidžiamo laikraščio „Šalcinis“ redaktoriaus, knygų „Laiškai iš kaimo“ autoriaus naujausi laiškai – dienoraščiai. „Ir štai praėjusiais metais mūsų Seimas aiškiausiai pranešė, kad 2019-ieji Lietuvoje bus pažymėti ne tik kaip Vaižganto, Antano Smetonos, Jono Žemaičio, bet dar ir kaip Vietovardžių metai. Juozas Tumas- Vaižgantas gimė 1869-aisiais, taigi prieš 150 metų, A. Smetona buvo Lietuvos prezidentu išrinktas 1919-aisiais, taigi prieš 100 metų, istorinę deklaraciją apie pogrindyje egzistuojančią nepriklausomą Lietuvą generolas J. Žemaitis su bendražygiais paskelbė prieš septyniasdešimt metų… O kas gi būtent dabar, 2019-aisiais, žada kėsintis į Lietuvos vietovardžius? Matyt, niekas. Tai gal nė nebuvo pamirštas šitoks svarbus darbas per visus 25 metus, praėjusius nuo to laiko, kai I. Seliukaitė sukūrė darbinius klausimus ir rekomendacijas visų šalies rajonų kraštotyrininkams, pradėjusiems fiksuoti bei rašyti savųjų kaimų istorijas? Tokie darbai nepadaromi vien Seimo nutarimu. Reikia ir laiko, ir kraštotyros darbams gabių žmonių.“ Laiškai- dienoraščiai iliustruoti Brolių Černiauskų nuotraukomis.

Lėka, Aušra. Madingiausios komitetų suknelės // Lietuvos žinios. – 2019, kov. 5, p. 3
Rinkimų apžvalga kitu kampu. „Politinė realybė vietos valdžioje keičiasi: 2015 metais už visuomeninius rinkimų komitetus balsavo kas dešimtas rinkėjas, dabar – net 26, 75 procento.“ Minima antrojo turo pretendentų į merus pavardės ir jų priklausomumas partijoms ar komitetams.

Dailidienė, Vilija. Tumo kodeksas // Kinas. – 2019, Nr. 1, p. 40-41
Mintys apie režisieriaus Eimanto Belicko, scenarijaus autorės Liudvikos Pociūnienės ir operatoriaus Narvydo Naujalio sukurtą vaidybinį 84 minučių filmą „Tumo kodeksas“. „Režisierius Eimantas Belickas yra puikiai įvaldęs dokumentinės medžiagos ir vaidybinių intarpų montažą, bet šįkart realybės ir fikcijos derinio sėkmę labiausiai nulėmė pagrindinių vaidmenų atlikėjai. Kad aktorius vaidina ir personažą, ir save patį, nėra naujovė. Esmė ta, kad Ramūnas Cicėnas ir Rolandas Kazlasyra atpažįstami kaip talentingos asmenybės. Ir tie gerbiami vyrai žiūrovų akivaizdoje bando išsiaiškinti, kas yra jų vaidinami istoriniai personažai. Jie skito Vaižganto ir Petro Klimo vienas kitam rašytus laiškus, peržiūri nuotraukas, dokumentus, kalbasi tarpusavy, kalbina autoritetingus specialistus. Žiūrovai priverčiami patikėti, kad tiesa išaiškėja čia ir dabar. Žiūrėdamas filmą nejučiomis užmiršti, kad ir save pačius jie vaidina pagal scenarijų.“

Jasiūnaitė, Elena. Ir visi jų vyrai // Kinas. – 2019, Nr. 1, p. 42-43
Kritinis straipsnis apie režisieriaus Donato Ulvydo vaidybinį 108 minučių filmą „Ir visi jų vyrai“. „Režisierius Donatas Ulvydas režisūrą šį kartą   paliko savieigai, kūrybiškai apsiribodamas filmo rėmėjų reklamos intarpais, keliais erotiniais kadrais (kokia drąsa!) bei pora filmui visiškai nederančių scenų, labiau primenančių muzikinius klipus. Vaidyba, puikios aktorės Kazlauskaitės į kadrą atsineštas teatras, visas filmo moteris viliojančio Audriaus Bružo improvizacijų –parodijų šou įdirbis patvirtina, kad itin daug dėmesio vaidmenų niuansams ir nebuvo skirta. Scenarijaus (ar režisūrinių sprendimų) motyvacija abejoti verčia ir kertinėmis turėjusios būti scenos – motinos ir dukters santykių dramą atskleidžiantis konfliktas per vakarienę arba žinias apie motinos ligą. Jos nekeičia filmo veikėjų elgsenos ir nenulemia tolesnių jų veiksmų, o vėliau tėra žinutė žiūrovui (na, kad moterų konfliktai neatrodytų visai bereikšmiai), kurią tuojau nustumia į šalį seksas, delfinai ir tranki muzika.“

Kulbytė, Brigita. Svarbiausia – teisybės jausmas // Kinas. – 2019, Nr. 1, p. 44-46
Pokalbis apie naująjį Šarūno Barto filmą „Sutemose“ su aktoriumi Mariumi Povilu Eliju Martynenko. Ar pastebi specifinį režisieriaus braižą – aktorius sako: „Sakyčiau, kažkokį specifinį lėtumų, atsargumą… juvelyriką, kaligrafiją. Ir perfekcionizmą. Jis laisvai keičia filmavimo proceso eigą ir kryptį. Barto kruopštumas – tarsi chirurgo. Man tai labai gražu, patirtis Šarūno Barto filme su niekuo nepalyginama. Jau dabar labai vertinu tai, ko išmokstu.“

Milerytė, Rasa. Jubiliejinėje knygų mugėje triumfavo Lietuvos rašytojų knygos // Utenis. – 2019, kov. 2, p. 4
Pasakojimas apie LITEXPO parodų rūmuose vykusią jau dvidešimtąją tarptautinę Vilniaus knygų mugę „Po 20-ies metų“, kurioje dalyvavo ir Utenos regiono rašytojai. Šioje mugėje buvo pristatyta ir Vytauto Kazielos poezijos knyga „Alyvmedžiai“. „Kalbėdama apie šią knygą poetė, literatūros kritikė Lina Buividavičiūtė, kaip ir kiti kritikai, atkreipė dėmesį į taupią V. Kazielos eilėraščių formą. Autorius iš tiesų nedaugžodžiauja, bet minimalistinėje formoje sutalpina tiek prasmės, kad kartais sunku atlaikyti. Egzistencinis liūdesys, prarasties nuotaika įsiskverbia giliai į sielą.“

„Respublikos“ inf. Savaitės citatos // Respublika. – 2019, kov. 2, p. 20
„Peršasi mintis, jog ši įtakinga grupuotė veikia visų kadencijų Seimus ir Vyriausybes“, – štai kodėl, pasak buvusio užsienio reikalų ministro Povilo Gylio neįvardijami asmenys, „palaiminę“ CŽV kalėjimą Lietuvoje.“

„Utenio“ inf. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinė // Utenis. – 2019, kov. 2, p. 11
Iš 13 pranešimų – 1 iš Molėtų r., Luokesos sen., Kijėlių k., kur rastas 1983 m. gimusios moters kūnas.

„Utenos apskrities žinių“ inf. Renginiai apskrityje // Utenos apskrities žinios. – 2019, kov. 2, p. 10
Renginių anonsas. Informuojama, jog Molėtuose kovo 5 d. 17 val. vyks UŽGAVĖNĖS Jaunimo aikštėje, o kovo 8 d. 17 val. – koncertas Moters dienai Alantos technologijos ir verslo mokykloje.

Mičiulienė, Jūratė. Kaip Mindūnų vyrai žiemą „bobas“ suka // Lietuvos žinios. – 2019, kov. 1, p. 1-20-21
Pasakojimas apie Žiemos žūklės šventę Mindūnuose ir juose sutiktus žmones – šventės dalyvius, organizatorius ir svečius. Per tris puslapius nusidriekęs pasakojimas – gausus nuotraukomis, o pirmajame puslapyje jau gal dešimtą kartą į Mindūnų žūklės šventę atvykstantis archeologas, Vilniaus universiteto prof. dr. Aleksiejus Luchtanas. „Žiemą archeologams kasinėjimų nebūna, tai lyg ir daugiau laiko turime, todėl esu apvažiavęs Utenos, Ignalinos, Švenčionių, Zarasų, Molėtų ežerus.“ – sakė jis.

Petkus, Gediminas. Išlydėjome daugiau nei 5 milijonus paukščių! // Paukščiai. – 2018 (2019), Nr. 4, p. 6-7
Informacija-ataskaita apie spalio pirmąjį savaitgalį Europos ir Azijos šalyse vykusį renginį, skatinantį paukščių apsaugą ir populiarinimą – paukščių palydas, kurios kiekvienoje šalyje buvo organizuojamos atskirai. Stebėjimus koordinavo nacionaliniai BirdLife partneriai, tarp jų ir Lietuva, o jų rezultatai vėliau buvo siunčiami Europos paukščių stebėtojų (EuroBirdwtch 2018) koordinavimo centrui, kurio funkcijas pernai metais vykdė Liuksemburgo ornitologų draugija. Straipsnio autorius dėkoja „Ventės rago žiedavimo stoties ir regioninių parkų direkcijų darbuotojams, kurie skyrė darbo ar laisvų dienų laiko šiam renginiui.“ Tarp jų ir mūsų kraštiečiui Vytautui Jusiui.