Nauji lietuvių autorių kūriniai / 2019 kovas

motociklu važiuoja per dykumą

Eglė Gerulaitytė

AMERIKA BE DANGORAIŽIŲ

Antroji filosofiją ir tarptautinius santykius studijavusios žurnalistės, keliautojos, motociklininkės Eglės Gerulaitytės knyga. Pirmoji, „Bastūnės liudijimai” apie keliones motociklu po Pietų Ameriką, išleista 2017 m.

„Amerika be dangoraižių” – tai netradicinės kelionės motociklu, bekelės išbandymų ir nuotykių bei netikėtų atradimų knyga, pasakojanti apie Šiaurės Amerikos įdomybes ir gyvenimą. Navahų legendos, aligatorių medžiotojai, vudu raganos, Niufaundlando žvejai, Meksikos ir Gvatemalos indėnai, uždaroji socialistinė Kuba ir paslaptingos Karibų salų gentelės – visos šios istorijos, tikros ir nepadailintos, keistos ir kasdieniškos, knygoje atgyja kelionių dienoraščio forma.

Tai tarsi socialinis įvairių Šiaurės Amerikos ir Karibų šalių, tautų ir genčių komentaras, nuotykių knyga ir kartu – istorija apie gyvenimą kelyje, jaunos moters „atėjimo į amžių” ir savo vietos po saule paieškų metraštis.

Gal kelionė be grįžimo datos gali tapti nauja pradžia?

Kam keliauti, jei net tolimiausius pasaulio kampelius galima pamatyti per National Geographic kanalą ar jutube, arba paskaityti Vikipedijas? Kam motociklu, ir dar bekele, jei yra tiek saugių ir patogių lėktuvų, traukinių ir automobilių?

Nes prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano nesigūši nuo stūgaujančių Labradoro girios vėjų, nepajusi Naujosios Meksikos dykumų smėlio karščio ir neužuosi Karibų žvejo senelės verdamos vakarienės. Nes lėktuvai netūpia mažutėse San Blaso salelėse, nėra traukinių į magiškąjį Šėjaus Kanjoną Arizonoje, o asfaltuoti keliai neveda į svaiginančias Uolinių kalnų perėjas.

Nes keliaudamas motociklu atokiais, dažnai pasaulio jau pamirštais keliukais, sutinki pačius nuostabiausius perėjūnus ir pasakorius, atsiskyrėlius ir nuotykių ieškotojus, navahų pėdsekius ir Kolorado elnių medžiotojus, Luizianos pelkių raganas ir Oklahomos galvijų piemenis. Tik tada ankstų miglotą rytą aplink palapinę pripėduoja didžiulis briedis, stūgauja kojotai ir tyliai šnara ežerų nendrės. Tik tamsiausią naktį mirga ryškiausios žvaigždės ir tik po pasiutusios liūties žemė pakvimpa pačia gyvybe.

Nes keliauti – tai gyventi.

Eglė Gerulaitytė

Lyg pats būčiau keliavęs – tos pačios pažįstamos baimės, tie patys klausimai ir vienintelis atsakymas – eiti, važiuoti, dabar. Skaitytojai, sėskite ant motociklo Eglei už nugaros, ji jus smagiai pavėžins bekelėmis po Ameriką ir labai daug ką papasakos!

Keliautojas, rašytojas Dainius Kinderis

Prezidentūros rūmai

Andrius Tapinas

PREZIDENTAS

Baigiasi dešimtmetį trukusi Lietuvos prezidento Ričardo Daubaro valdymo era. 2019 metais Lietuva turės naują prezidentą.

Realiausias įpėdinis – jaunas, išsilavinęs ir populiarus politikas Rokas Oginskis, sėkmingai vedęs įtakingos Tėvynės ateities partijos lyderio dukrą. Iš kitos pusės į Daukanto aikštę dairosi ultrakairiųjų judėjimui vadovaujantis radikalas Kazimieras Liaudis. Lietuva nekantriai laukia jų dvikovos.

Tačiau yra kas nelaukia.

Rusijos strateginės analizės institutas pradeda vykdyti planą, savo drąsa ir įžūlumu pranokstantį net Solsberį. Tikslas – tiesiogiai paveikti NATO ir ES valstybės rinkimus ir į prezidento kėdę pasodinti Kremliui pavaldžią marionetę.

Ir įsisuka kvapą gniaužianti politinių intrigų, žmogžudysčių, neištikimybės ir purvinos rinkiminės kampanijos karuselė.

Ir lieka vienintelis klausimas – kas 2019 metų gegužę užims Daukanto aikštės rūmus?

Autorius jaunystėje

Algimantas Čekuolis

KUR VELNIAS NEŠIOJA

Knygoje „Kur velnias nenešioja“ Algimantas Čekuolis tęsia savo grožinės literatūros kelią. Savita maniera, pagrįsta ankstesnėmis patirtimis ir neišgalvotomis istorijomis. Tai – faktai, įrėminti literatūroje. O jų gausybė: ir pavojingų, ir juokingų, liūdnų, tragiškų. Ne tik čia aprašytų, bet ir laukiančių savo eilės būsimose knygose.

Knygos „Kur velnias nenešioja“ apysakų bei apsakymų personažai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo skirtingi. Tačiau jie visi, kaip ir knygos, turi bendrą bruožą – likimo nešioti po įvairius gyvenimo sūkurius, smalsūs ir darantys tai, kas kitiems atrodo neįprasta, rizikinga ir net mirtinai pavojinga.

Algimantą Čekuolį gyvenimas taip pat blaškė plačiai atsivėdėdamas. Visur, kur gyveno, ko ėmėsi, su kuo bendravo, autoriaus laukė nauji iššūkiai, darbai, svetimos kalbos, kitokia kultūra, drąsūs žmonės. Ir ne tik tie, kuriuos dabar visas pasaulis vadina legendomis: Če Gevara, Fidelis Kastras bei kiti, bet ir tie, kurie domino autorių vien todėl, kad turėjo lietuviškų šaknų. Jie – pagrindiniai šios knygos herojai. Apie juos pasakojama ne tik kaip apie nebijančius rizikuoti, ginti savo įsitikinimų, savo kilmės ar savo meilės, bet ir, lygiai kaip autorius, smalsaujančius, norinčius pasižiūrėti, kas ten už posūkio, įveikusių pačius netikėčiausius gyvenimo vingius.

Kambario fone rožinė rožė

Irena Buivydaitė

ROŽIŲ DVARAS

Staiga mirus turtingam verslininkui Leonui, našlė Hera lieka didžiuliame šiuolaikiniame dvare viena, prislėgta netekties ir… staiga išaiškėjusių kruopščiai saugotų mylimo vyro paslapčių, apie kurias nė neįtarė. Pasirodo, kad jų verslo imperija bankrutuoja, beveik visas nekilnojamasis turtas įkeistas bankui už skolas, moteriai likusi tik nedidelė dvaro dalis. Visa kita parduodama. Hera tūno nebemielame būste, triūsia savo išpuoselėtame rožyne ir, tūždama ant viso pasaulio, stebi naujuosius kaimynus, įsibrovusius į jos su tokia meile kurtus namus. Visos naujakurių pastangos susidraugauti atsitrenkia kaip į sieną. Kiekviena atsikėlusi šeima – tai nauja istorija, nauja drama, kurios nejučia įtraukia ir Herą, priversdamos permąstyti ankstesnes nuostatas, perkainoti vertybes.

Irena Buivydaitė – tokių skaitytojų pamiltų romanų kaip „Tikros ir netikros seserys”, „Kitapus veidrodžio”, „Nebaigta kalnų sakmė” autorė. „Rožių dvaras” – jau tryliktoji jos knyga. LATGA duomenimis, I. Buivydaitės knygos yra vienos iš skaitomiausių Lietuvos bibliotekose. Daugiau apie šią autorę sužinosite: https://irena-buivydaite.000webhostapp.com/

Dvi dienas nuo ryto iki vėlyvo vakaro gyvenau „Rožių dvare”, kur laikas bėgo daug greičiau. Pamilau jo herojus ir jie visi man tapo labai artimi. Tai labai šiuolaikiška knyga, gyva, tikra, gerai suvarstyta, ištisas Lietuvos gyvenimo ir visuomenės kaleidoskopas!

knygos viršelis

Rasa Aiškinytė

ISTORIJA KAIP UPĖ

Knygoje „Istorija kaip upė“ juda amžinasis gyvybės ir mirties ratas. Jį laiko upėje suka gimdytojos, pribuvėjos, motinos, žoliautojos, nusikaltėlės ir policininkės, tikinčiosios ir bedievės. Jos keliauja per epochas nuo praamžių, nuo pagonybės iki krikščionybės – ir iki šių dienų. Holė, Konstancija, Gina G., Ubagė susijusios nematomais saitais. Jas vienija nepasotinamas meilės alkis ir būtiškasis išsipildymo troškimas. „Vadink mane „sese!” – sako knygos herojės. Seserystė skleidžiasi per atjautą artimui, nepasotinamą meilės ilgesį ir viską ištveriančią motinystę.

Visos moterys paslaptingai susietos su upe, atplukdančia panašius ar net sutampančius likimus. Jų rūpestis artimu gretinamas prie fatališko, beveik kriminalinio žiaurumo, o dialogai su Dievu, kokiu juo tikima, visais laikais tampa vienintele atrama. „Tai tik meilė, nieko daugiau”, – sako Ubagė.

Rasa Aškinytė – viena įdomiausių šiandienos lietuvių prozininkių, „Metų knygos 2014″ laureatė. „Istorija kaip upė” – penktasis rašytojos romanas. Knygoje remiamasi dviem Lietuvos istoriniais faktais: antrąja pranciškonų kankinyste, įvykusia Vilniuje apie 1369 m., ir XVIII a. raganų teismais. Taip pat kūrinyje įvesta mūsų laikų siužetinė linija.

ant virvės džiūsta drabužiai ir pliušinis meškutis

Daina Opolskaitė

DIENŲ PIRAMIDĖS

Daina Opolskaitė gimė 1979 m. Vilkaviškyje, baigė lituanistikos studijas. „Dienų piramidės” – antrasis autorės novelių rinkinys, kurio teko laukti net 18 metų. Jame sugulė laiko patikrinti ir literatūrologų įvertinti tekstai, skelbti įvairiuose literatūriniuose ir kultūriniuose leidiniuose. 2018 metais novelė „Grotos” pelnė „lietuviškosios novelės Nobelį” – rašytojo Antano Vaičiulaičio premiją, o novelė „Ateik per ledą” tais pačiais metais buvo apdovanota Jurgio Kunčino literatūrine premija.

Ištikima klasikinei smulkiojo žanro poetikai autorė savo novelėse geba subtiliai niuansuoti kalbą, audžia tankią nepriekaištingo stiliaus drobę. Apnuogintas žmogiškosios būties realizmas kūriniuose itin stipriai veikia skaitytojo vaizduotę, o pasitaikantys mistikos ir fantastikos elementai palaiko regimojo pasaulio ir magiškojo realizmo – to, kas neįžiūrima, nepaaiškinama, nesuvokiama, – pusiausvyrą. Novelių rinkinyje „Dienų piramidės”  apmąstoma, kas laikui bėgant žmonių pasaulyje kinta, o kam lemta išlikti amžinai. Keliami žmogaus būties, meilės, asmenybės laisvės, Dievo ir likimo klausimai, kurių akivaizdoje šiuolaikinio žmogaus gyvenimas suvokiamas kaip didžiausias laimėjimas. Daugelyje novelių kartojamos svarbios detalės kuria svarias poteksčių reikšmes.

Man Dainos Opolskaitės novelės – be visų kitų jų turtų – protingas sakinys, tiksli frazė, saikas, švara. Šiais skubėjimo laikais, kai svarbiausia kūrinyje yra tapusi istorija, o kalbos valyvumas, stilius – nebe pirmos būtinybės dalykai, jos proza išsiskiria puikiu, išlavintu kalbos pojūčiu ir geru stiliumi.

Danutė Kalinauskaitė

Nedaug jos kartos rašytojų renkasi klasikinį pasakojimą ir žanrą ir sugeba rašyti taip grakščiai bei įtaigiai.

Literatūrologė Žydronė Kolevinskienė

Pirmiausia tenka prabilti apie meninio kalbėjimo magiją, vidinę teksto dramaturgiją, neslūgstančią pasakojimo įtampą, kuri nepaleidžia nuo teksto pradžios iki pat pabaigos. […] Pasakysiu tik tiek, kad čia nepriekaištingi abu – ir stiliaus, ir problematikos klodai.

Poetas, literatūros kritikas Valdemaras Kukulas

Automobilis naktį apšvietoje gatvėje

Valdas Bartas

SPĄSTUOSE

Valdo Barto slapyvardžiu pasirašantis „Lietuvos ryto” žurnalistas Valdas Bartasevičius – prezidento Valdo Adamkaus, verslininko Juozo Kazicko ir buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio atsiminimų knygų bendraautoris – skaitytojams pažįstamas ir kaip detektyvinių romanų kūrėjas.

„Spąstuose” – ketvirtoji šio žanro knyga. Su ankstesniais Valdo Barto detektyvais „Vorų šokis” ir „Mirtis Nidoje” ją sieja tie patys personažai, o trečiasis romanas Mirtina meilė” grindžiamas policijos pareigūnų autoriui papasakotais tikrais vienos kruvinos istorijos faktais.

Pagrindinis romano „Spąstai” personažas žurnalistas Tadas Dirvonis prieš savo valią įtraukiamas į dingusios prieš keletą metų Nidoje nužudyto bankininko dukters paieškas ir netrukus pajunta, kaip aplink jį patį telkiasi grėsmės debesys.

Vilniaus senamiesčio gatvėse vėl išnyra praeities baubai…

Knygos viršelis

Marius Marcinkevičius

JUODOJI VILNIAU SAULĖ

 Tarpukario Vilnius. Pats viduržiemis prieš Kalėdas. Ant ryto saulės auksinamo apšerkšnijusio stogo sėdi keistas pusnuogis jaunuolis, o iš varpinės bokšto jį stebi paslaptingas neūžauga senis, saugomas žilagalvio varno. Neūžaugą smelkia nuojauta, kad virš Vilniaus kaupiasi sunkus nelaimės debesis ir niekas negali nuo jo apginti. Nebent… Nebent Vilnių saugoti imtųsi keistasis jaunuolis, kurį likimas į šį miestą atvedė iš tolimojo Tibeto kalnų. Jo laukia sunkūs išbandymai.

Netikėtas, nepaprastas ir iki paskutinio puslapio įtraukiantis romanas „Juodoji Vilniaus saulė” trina bet kokias ribas tarp fikcijos ir tikrovės. Jame kartu veikia istorinės asmenybės ir išgalvoti veikėjai, pinasi lietuvių, žydų, lenkų, rusų kultūros, gausu nuotykių ir keisčiausių nutikimų, aistros, neapykantos, juoko ir mistinių ženklų… O virš viso miestelėniško šurmulio sklendžia geroji Vilniaus dvasia, kurios negali nepamilti.

Marius Marcinkevičius – gydytojas, keliautojas ir rašytojas. Baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, mokėsi akupunktūros Kinijoje ir Uzbekijoje, keliavo po Indiją, Izraelį ir daugybę kitų pasaulio šalių. Jo kuriamos istorijos vaikams yra verčiamos į užsienio kalbas, apdovanotos literatūrinėmis premijomis, tapo spektakliais ir dainomis. „Juodoji Vilniaus saulė” – pirmas autoriaus kūrinys suaugusiems skaitytojams.

Knygos antraštė debesyse

Algirdas Kumža

RASA. PO ANGELO SPARNU

Baisi diagnozė užklupo netikėtai. Sarkoma, ketvirta stadija – retas ir agresyvus vėžys, gyventi liko trys mėnesiai. 2011 metų rudenį tokia lemtis teko Rasai, energingai 27-erių moteriai. Praėjo septyneri metai. Per tą laiką Rasa pagimdė sūnų, keliavo, dirbo. Ji paneigė statistiką ir įsigalėjusius mitus apie neįveikiamą vėžį.

Neįtikėtina istorija, kupina didelio skausmo, bet ir gyvenimo džiaugsmo. Tikri vardai, tikri įvykiai. Garsūs gydytojai, dvasiškiai, vaistų kūrėjai kalba apie žmogaus stiprybę, mediciną ir Dievo pagalbą. Neįkainojama Rasos patirtis atskleidžia, kaip gyventi, kad nesusirgtum, o užkluptas klastingos ligos – atsilaikytum.

Algirdas Kumža – knygų „Himalajai. Vienos ekspedicijos dienoraštis” ir „Kuksando. Kelio knyga” autorius. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, ambasadorius. Kuksando mokytojas, alpinistas.

Laiškai, perrišti balta nerta juosta

Živilė Galdikienė

LAIŠKAI, KURIŲ TU NIEKADA NEGAUSI

„Vieną dieną aš po pamainos išėjau pro ligoninės vartus ir pasukau link Liteino prospekto. Nebepamenu, ar jis jau buvo tapęs Volodarskio prospektu – juk viskas keitėsi, miestas net kitą pavadinimą buvo užsivilkęs. Kaip visuomet, žingsniavau susimąsčiusi, nuleidusi galvą, stengdamasi niekam nekristi į akis.

Už nugaros išgirdau balsą – sodrų vyrišką, man nepažįstamą. Kaip tik buvau praėjusi nedidelę arką. Kūną užliejo karščio banga ir kažkoks keistas jėgų antplūdis. “Na jau ne, manęs tai jėga nepaimsi, svolačiau! Kaip žiebsiu kreiva koja į šakumą, iš akių žiežirbos pasipils”, – pamaniau gniauždama kumščius.“

Dvidešimtojo amžiaus pradžia. Palikusi tėvų, nusigyvenusių bajorų, namus, vyresnėlė iškeliauja į sostinę – tarnauti. Netrukus namus palieka ir jaunėlė, tikėdamasi, kad sesers padedama ir ji susikurs šviesią ateitį tolimajame Petrograde. Tačiau gyvenimas viską dėlioja kitaip – Pirmasis pasaulinis karas pirmąją apdovanoja meile, o antrąją – tragiška klajūnės ir benamės lemtimi. Seserys daugiau niekada nebesusitinka, o jų širdyse lieka daug neišsakytų žodžių viena kitai… Po šimto metų Vilniuje susitinka dvi jaunos viena kitos nepažįstančios moterys, kurias sieja tas pats retas moteriškas vardas. Ar gali būti, kad vardas – tai raktas, atrakinsiantis šimtą metų užmarštyje nugrimzdusią šeimos istoriją?

„Laiškai, kurių tu niekada negausi“ – šviesi ir jautri istorija apie moterų likimus šimtmečio verpetuose, apie mus, pasiklydusius, ieškančius ir galbūt surandančius daugiau, nei tikėjomės, apie tai, kas išlieka po didžiausių sukrėtimų ir išbandymų.

„Žmonės visada kentės ir mylės, džiaugsis ir liūdės, klys, klups ir vėl kelsis, ir taip visais laikais. Kelyje pasipainiojantys grumstai, klampūs ir pavojingi, bet viliojantys akivarai visuomet bus tie patys.“ – Živilė Galdikienė

Knygos antraštė raudoname fone

Rasa Sagė

TAVO LIKIMO KRAŠTELIU EINU

Simona ir Auga nori tapti draugėmis, tačiau su kiekviena diena darosi vis aiškiau, kad tai neįmanoma. Skiriasi merginų temperamentas, požiūris į gyvenimą. Kadangi dirba tame pačiame kabinete, tarp jų auganti įtampa ima kamuoti ne tik jas pačias, bet ir aplinkinius. Ką daryti? Atleisti vieną iš jų? Katrą? Auga įmonėje dirba nuo pat jos įkūrimo. Be to, ji yra įmonės savininko Martyno mergina. Simona – tikra profesionalė, puikiai įveikianti visas jai tenkančias užduotis. Ieškodami išeities, įmonės vadovai Martynas ir Bilis priima netikėtą sprendimą, po kurio visų su merginomis susijusių aplinkinių gyvenimas ima neatpažįstamai keistis.

Antras rašytojos Rasos Sagės romanas „Tavo likimo krašteliu einu“ – apie meilę ir neapykantą, konkurenciją ir nepagrįstus lūkesčius, vienatvę ir skaudžiausius praradimus… Ir apie tai, kad net menkiausias mūsų ištartas žodis gali pakeisti kito žmogaus likimą.

„Norėjau parašyti knygą, kaip mūsų mintys ir jausmai, mūsų pasirinkti veiksmai ir reakcijos tarsi koks akmenukas, mestas į vandenį, sukelia ratilus kitų žmonių gyvenime, keičia ne tik mūsų, bet ir kitų pasaulį.”

Rasa Sagė

„Jauna kūrėja, puikiai išmanydama santykių psichologiją, leidžia veikėjams eiti romano puslapiais klumpant ir keliantis, teisiant ir atleidžiant, pykstant ir taikantis… Jeigu jums patinka stebėti žmones, narstyti jų santykius ir aptarinėti priežasties bei pasekmės ryšį – patiks ir ši knyga.”

Aina Kirdulienė, žurnalistė

„Pasakojimas apie tai, kad mes, ir tik mes, esame savo gyvenimo kūrėjai. Nuo to, kaip mes elgiamės, priklauso, kaip gyvename. Kiekvieną akimirką renkamės: šypsotis ar verkti, supykti ar atleisti, įsižeisti ar nesureikšminti, priimti situaciją ar neigti. Šį romaną, kuriame gausu įvairių gyvenimo istorijų, labai įdomu skaityti ir iki pat paskutinio puslapio norisi sužinoti, kuo gi viskas baigsis.”

Aurima Dilienė, psichoterapeutė, šeimų konsultantė