2021 Kovas

Ackermann, Felix. Kalėjimų ateitis // Naujasis židinys-Aidai. – 2021, Nr. 2, p. 36-39
Istoriko, miesto antropologo, Rytų Europos žinovo, apgyventojo ir išmaišytojo, ginčų dėl praeities tyrėjo publikacija apie kalėjimų ateitį. Tekstas iliustruotas Vaidoto Žuko kūriniais: „Teisingumo rūmai“ (2014, koliažas), „Pataisos namai“ (2013, koliažas. Privatus rinkinys, Antverpenas).

Brague, Remi. Dievas kaip džentelmenas // Naujasis židinys-Aidai. – 2021, Nr. 2, p. 10-15
Religijos filosofija. Prancūzų filosofo, Sorbonos universiteto ir Miuncheno Liudviko Maksimiljono universiteto profesoriaus emerito teksto publikacija, iliustruota Vaidoto Žuko kūriniais: „Mecheleno katedros vidus“  (2014, popierius, tušas, anglis), „Grinbergeno bazilika “ (2014, popierius, tušas, anglis. Privatus rinkinys, Antverpenas).

Grigaravičius, Algirdas. Steigiamojo Seimo išbandymas – būti be valdžios // Voruta. – 2021, Nr. 1, p. 27-33
Publikacija 100-osiosm Steigiamojo Seimo metinėms. „A. Petrulis, pažangininkų CK sekretorius, 1920 m. kovo 26 d. laiške  J. Tumui pranešė, jog rašytojo kandidatūra bus iškelta rinkimuose į Steigiamąjį Seimą Telšių apygardoje, o J. Basanavičiaus – Kauno apygardoje, jis vienas tvarkąs komiteto susirašinėjimą ir vadovauja partijos rinkimų kampanija.“i

Grišinas, Arvydas. Janas Patočka ir gyvenimas tiesoje // Naujasis židinys-Aidai. – 2021, Nr. 2, p. 48-32
Publikacija apie „prasmingą politiką“. Teksto iliustracija – Vaidoto Žuko kūrinys „Karvės kaukolė ir skudurinis Pjeras“ (2018, popierius, mineraliniai dažai, pastelė, anglis).

Juraitis, Valentinas. Dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas: pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą // Voruta. – 2021, Nr. 1, p. 79-82
Publikacija dr. K.N. Kitkausko 90-mečiui. „Pagalvojau, kodėl mes gerbiame, vertiname ir branginame šį žmogų? Pirmiausia galbūt dėl jo išminties, santūrumo, nekonfliktiškumo ir sugebėjimo nuosekliai, kantriai siekti tikslo. Ir čia, turbūt ne paskutinėje vietoje yra jubiliato – aukštaičio „nuo Utenąs“ – charakteris, lietuvio, patyrusio įvairias priespaudas, bruožus gludinusio šimtmečiais ir išmokusio išgyventi, genetinė tėvų ir senelių, puoselėjusių pavyzdingą vidutinio ūkininko sodybą, šeimos vertybines nuostatas, linija. Visa tai, kas yra gera, su kaupu turi K.N. Kitkauskas.“
Publikacija su nuotraukomis ir sveikinimais.

Malašinskienė, Vita. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žvalgybos XIII-XVII a. apžvalga // Naujasis židinys-Aidai. – 2021, Nr. 2, p. 53-57
Publikacija apie žvalgybinę veiklą LDK. „Santykiuose su Maskvaypač dažnai buvo pasitelkiama ir kita savotiškos žvalgybinės veiklos išraiška – dezinformacija. Bene žinomiausia propagandos akcija – pergalė Oršos mūšyje ir vėliau po Europą išvežioti maskvėnai belaisviai. Tačiau ne tik sėkmingos karinės kampanijos buvo išnaudojamos propagandai. Pakankamai dažnai buvo rengiamos dezinformacinės akcijos, kurių tikslas – sukelti maištą kaimyninėje valstybėje. Viena ryškiausių akcijų  įvyko XVI  a. viduryje: 1553 m. pradžioje Žygimantą Augustą pasiekė gandai, neva Ivanas IV, remiamas Šv. Romos imperatoriaus Karolio V, siekia iš popiežiaus gauti karaliaus karūną, o už tai žada pereiti į katalikybę ir pripažinti popiežiaus viršenybę. Mikalojus Radvila Rudasis  pasiūlė į Maskvą nusiųsti agentus, kurie paskleistų informaciją apie Ivano IV planus pereit į katalikybę ir taip sukelti maištą rytinėje kaimynėje.
Vėliau, po Liublino unijos, Radvila Rudasis jautė valdovo nepasitenkinimą – Žygimantas Augustas juo nepasitikėjo dėl priešinimosi Liublino unijai. Valdovas tą demonstratyviai parodė naujienas iš Osmanų imperijos ir Krymo chanato pirmiau nusiųsdamas Vilniaus vyskupui Valerijonui Protasevičiui, o ne Radvilai Rudajam. Didikas dėl šios situacijos jautėsi nepelnytai pažemintas.“
Publikacija iliustruota Vaidoto Žuko piešiniais: „Ranka su kryžiumi“  ir „Ranka su lazda, panašia į kardą“ (1986, popierius, grifelis).

Sabaliauskaitė, Kristina. Apie vizijas, realybę ir istorinį romaną // Naujasis židinys-Aidai. – 2021, Nr. 2, p. 58-65
Dviejų rašytojų pokalbis: 2018 m. pelniusios literatūrinę Nobelio premiją, Olgos Tokarczuk ir menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės – apie vizijas, realybę ir istorinį romaną. Greta  – Vaidoto Žuko iliustracija: paveikslas iš MO muziejaus kolekcijos „Moteris, pakėlusi koją“. (1978, Kartonas, aliejus)

Sheldrake, Filip F. Dvasinis miestas? //  Naujasis židinys-Aidai. – 2021, Nr. 2, p. 24-35
Religijos istoriko, teologo mintys apie miesto kūrimą, atmintį ir vietą. Publikacija iliustruota Vaidoto Žuko kūriniais: „Juoda- balta“ (2013, koliažas, Molėtų rajono savivaldybės nuosavybė, meno galerija Alantoje), „Modernus kalėjimas“ (2013, koliažas), „Teatras“ (2013, koliažas, privatus rinkinys), „Ponas pypkė“ (2013, koliažas).

Skersytė, Žaneta. K. Kšanas: sapne vis dar  padiriguoju spektaklį // Durys. – 2021, Nr. 3, p. 10-21
Pokalbis su buvusiu Klaipėdos liaudies operos teatro vadovu Kaziu Kšanu. „Didelė garbė man buvo dirbti su garsiu aktoriumi Vytautu Paukšte, režisavusiu „Čigonų baroną“, „Meilės eliksyrą“ ir „Traviatą“.
Publikuojamos Bernardo Aleknavičiaus 1971-1972 m.  nuotraukos, kuriose užfiksuotas dirigentas K. Kšanas ir aktorius V. Paukštė bei „Čigonų barono“ solistai ir statytojai – Barinkajaus vaidmens atlikėjas V. Noreika, dirigentas K. Kšanas, Safi vaidmens atlikėja V. Kubilienė, spektaklio režisierius V. Paukštė.

Šeikis, Gintautas. Varpininko kelias //  Voruta. – 2021, Nr. 1, p. 34-40
Publikacija apie Joną Gaidį-Gaidamavičių. „Jonas Gaidys-Gaidamavičius mirė nuo širdies paralyžiaus.1911 m. gruodžio 17 d., praėjus lygiai 7 mėnesiams po tėvo Kasparo Gaidžio mirties. Jis dar spėjo pastatyti paminklą tėvui ir pats atgulė šalia jo. Į paskutinę kelionę palydėti daktaro 1911 m. gruodžio 18 d. susirinko daug salantiškių. 1912 m. laikraščio „Lietuvos ūkininkas“ Nr. 1 pasirodė Viturio slapyvardžiu parašyta lakoniška žinutė: „Alunta. Gruodžio 17 d. a. atil. Numirė mūsų daktaras, pulkininkas Jonas Gaidys, kuris nemažai patarnavo mums, aluntiečiams, gyvendamas tarp savųjų.““

„Utenos apskrities žinių“ inf. Kultūra // Utenos apskrities žinios. – 2021, kov. 31 d., p. 1
Informacija apie LKT finansuojamus molėtiškių projektus. „Molėtų kultūros įstaigų projektams Lietuvos kultūros taryba skyrė per 25 tūkst. eurų.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Molėtai laukia keliautojų ir ruošia naujienas // Utenos apskrities žinios. – 2021, kov. 31, p. 6
Išplėstinė informacija apie turistams skirtas pramogas Molėtų krašte. „Kol kiti ruošiasi priimti laisvalaikio ir kultūros erdvių pasiilgusius keliautojus, Dubingių žirgynas lankytojus priima jau dabar. Žirgyne jodinėjama lauke, galima pasivaikščioti po MINI ZOO, o restorane galima užsisakyti maistą išsinešti.“

„Utenos dienos“ inf. Balninkų parapijos klebonas pasveikintas 25 metų kunigystės proga // Utenos diena. – 2021, kov. 31, p. 7
Informacija apie tai, kaip buvo pagerbtas klebonas. „25 metų kunigystės jubiliejų švenčiantį kunigą Virginijų Pabrinkį gražios šventės proga taip pat pasveikino Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis, Balninkų seniūnijos seniūnė Virginija Pusvaškienė.“

„Utenos dienos“ inf. Blogajam keliui Vilnius-Utena ateina galas? //Utenos diena. – 2021, kov. 31, p. 5
Publikacija „Melagių dienai“. „Visas kelias nuo Utenos iki pat Vilniaus bus apšviestas: apšvietimas stiprės vis labiau temstant. Ties Suginčiais, Molėtais, Čiulėnais, Bijutiškiu bus parengiami viadukai arba širdies formos žiedinės sankryžos.“

„Utenos dienos“ inf. Dienos ir naktys Utenos krašte // Utenos diena. – 2021, kov. 31, p. 13
Žinutėje „Vagystės apskrityje“ pranešama apie automobilio vagystę Levaniškių kaime bei apvogtą automobilį Giedraičiuose.

„Utenos dienos“ inf. Prasidėjo pernykštės žolės gaisrai: gyventojams gresia baudos // Utenos diena. – 2021, kov.31, p. 13
Informacija apie gaisrus. Minimi gaisrai Liesėnų ir Kraujaleidžių kaimuose.

„Lietuvos ryto“ inf. Šventėje neskambėjo plojimai // Lietuvos rytas. – 2021, kov. 30, p. 4
Publikacija apie Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vykusią teatralų pagerbimo šventę. „Auksinių scenos kryžių ceremoniją, kaip ir pernai, režisavo Gediminas Šeduikis, o scenarijų kūrė Mindaugas Nastaravičius.“

Visockaitė, Jūratė. Restauracija: „Tas prakeiktas nuolankumas“, 1970; „Kur iškeliauja pasakos“, 1974; „Atpildo diena“, 1975; „Markizas ir piemenaitė“, 1978; „Velnio sėkla“, 1980; „Arkliavagio duktė“, 1981 // Šiaurės Atėnai. – 021, kov. 26, p. 6
Publikacija apie lietuviškąjį kiną. „Atpildo dienos“ nuotykiai, deja, mano ekranu sunkiai ritasi, klimpsta irnė iš tolo netampa išties nepakartojamu Rimanto Šavelio ir Balio Bratkausko televiziniu „Tadu Blinda“ (1972).“

Stasiulevičius, Aloyzas. Aleksandro Vozbino varsos // Kultūros barai. – 2021, Nr. 3, p.
Publikacija apie neseniai išėjusio į Amžinybę dailininko A. Vozbino gyvenimo būdą ir kūrybą.
„Pastoziniai potėpiai ekspresyvūs, viskas juda – medžiai, debesys, vanduo… Aleksandras tapė ne vien teptuku, bet ir peiliu, ranka, delnu, lenta. Tai tapyba, deganti spalvomis, žaižaruojanti faktūromis, pulsuojanti gyvybine menininko energija.“

„Mokslo Lietuvos“ inf. Sveikinimas jubiliejaus proga // Mokslo Lietuva. – 2021, kov. 15 (26), p. 9
„Mokslo Lietuvos“  ir vyriausiojo redaktoriaus dr. Jono Jasaičio sveikinimas „Alkas.lt“ vyriausiajam redaktoriui Jonui Vaiškūnui 60-ojo gimtadienio proga. „Jonas Vaiškūnas yra ne tik žinomas publicistas, interneto svetainės „Alkas.lt“ įkūrėjas, bet ir nemažai metų mokslui paskyręs fizikas, buvęs Lietuvos mokslų akademijos Fizikos instituto bendradarbis ir tarptautinių mokslinių konferencijų organizatorius, etnokosmologas, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos narys, knygos apie lietuvišką zodiaką autorius, Molėtų krašto muziejaus padalinio vadovas.“

Puteikienė, Nika. Geltona vėliava // Žaliasis pasaulis. – 2021, kov. 25, p. 6
Lietuvos jūrų muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėjos publikacija apie tai, kodėl duris atvėręs Lietuvos jūrų muziejus (LJM) lankytojus pasitiko istoriniame Nerijos forte iškėlęs geltoną vėliavą. „Jeigu laivas uoste iškelia geltoną vėliavą, tai reiškia, kad karantinas baigtas ir visa įgula jau pasveiko!“

Narčienė, Lina. Žmonos netektį išgyvenantis žurnalistas sugrįžo į miestą // Utenos diena. – 2021, kov. 24, p. 1,3, 4
Pokalbis su buvusiu „Utenio“ žurnalistu, poetu Mindaugu Stundžia. „Įdomiausia situacija buvo tada, kai važiavau kalbinti partizano Antano Kraujelio žmonos, kuri kolūkių laikais pelnė geriausios melžėjos titulą. Pasirodo, tuo metu po namo pečiumi buvo bunkeris, o jame slėpėsi A. Kraujelis. Gerai, kad aš to nežinojau.“

„Lietuvos ryto“ inf. Neišleido į kelionę // Lietuvos rytas. – 2021, kov. 25, p. 4
Žinutė, kuria pranešama, jog „prasidėjus parlamento pavasario sesijai naujuoju Mišrios Seimo narių grupės vadovu tapęs J. Pinskus papildė Seimo seniūnų sueigos gretas, Jis čia pakeitė R. Tamašunienę.
Beje, šią savaitę Seimo valdyba neišleido J. Pinskaus į asmeninę užsienio kelionę.“

„Lietuvos ryto“ inf. Veidai ir vardai // Lietuvos rytas. – 2021, kov. 25, p. 18
Žinutė apie tai, kad „Vaida Genytė (46 m.), Merūnas Vitulskis (38 m.), Ieva Zasimauskaitė (27 m.), KaYra (28 m.)  ir būrys kitų dainininkų“ dalyvaus paramos koncerte „Gelbėkit vaikus“ (LNK).“

Sakaitė, Kristina. Į klases grįžo ir kai kurių juodųjų zonų pradinukai // Utenos apskrities žinios. -2021, kov. 24, p. 1,3
Publikacija apie pradinukų mokymąsi apskrityje. „Molėtų rajono savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Gintautas Matkevičius teigė, kad Alantos ir Giedraičių mokyklose, kur mokosi mažiau vaikų, dėl pradinukų sugrįžimo į klases problemų neturėtų kilti, galvosūkį tenka spręsti dėl Molėtų pradinės mokyklos, kurioje – 330 vaikų.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Molėtų rajono kultūros paveldo objektams tvarkyti – trečdalis milijono eurų // Utenos apskrities žinios. – 2021, kov. 24, p. 4
Informacija su nuotraukomis apie tai, kad pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo 2021-2023 m. programą valstybės lėšomis finansuojami keturi valstybės saugomi Molėtų rajono kultūros paveldo objektai: Alantos sinagoga, Atgailos kanauninkų vienuolyno ansamblio vienuolyno namas Videniškiuose, Alantos dvaro sodybos rūmai, Baltadvario įtvirtintos sodybos Šiaurės vartų pastato fragmentai. „Tai pirmasis atvejis rajone, kai tvarkybos darbai valstybės lėšomis finansuojami iš karto keturiuose reikšmingiausiuose rajono paveldo objektuose. Skiriant valstybės lėšas atsižvelgta į šių objektų atitiktį kriterijams bei prioritetus, kuriems didelę įtaką turi ir pareiškėjo finansinis indėlis.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Molėtų ligoninės vadovui pareikšti įtarimai dėl fiktyvaus darbuotojų įdarbinimo // Utenos apskrities žinios. – 2021, kov. 24, p. 2
Informacija apie tai, kad „Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimai fiktyvaus įdarbinimo VšĮ Molėtų ligoninėje.“

„Utenos dienos“ inf. Laikraštis „Molėtų vilnis“ mini 70-metį // Utenos diena. – 2021, kov. 24, p. 7
Žinutė su nuotrauka apie tai, kad laikraščio sukakties proga redakciją aplankė ir „su kolektyvu bendravo, pasveikino ir šiandienos aktualijas aptarė Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika.“

Žurnalo „Varpas“ inf. 2021 m. sausio sukaktys // Varpas. – 2021, Nr. 1, p.2
Tarp sausio mėnesio sukakčių minimas faktas, kad „prieš 170 metų, 1851 01 25, gimė Petras Vileišis – inžinierius, visuomenės ir politinis veikėjas. Mirė 1926  08 12.“

Žurnalo „Žmonės“ inf. Kinas yra gyvas // Žmonės. – 2021, Nr. 12, p. 86, 92, 94
Žinutė su nuotraukomis apie Tarptautinio festivalio „Kino pavasaris“ atidarymo ceremoniją viešbutyje „Pacai“. Tarp atidaryme dalyvavusių svečių buvo ir aktoriai – Larisa Kalpokaitė ir Jonas Braškys.

„Lietuvos ryto“ inf. Atliks papildomą tyrimą // Lietuvos rytas. – 2021, kov. 23, p. 5
Žinutė, kurioje pranešama, jog „gavęs Kovo 11-osios Akto signatarų prašymą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atliks pakartotinį tyrimą dėl kardinolo V. Sladkevičiaus, dirigento S. Sondeckio ir aktoriaus D. Banionio figūravimo sovietų saugumo KGB bylose.“

Žurnalo „Žvejys ir žuvis“ inf. „Lydeka 2021“ – šiurpą kelia vien pirmosios pavasario savaitės pranešimai // Žvejys ir žuvis.- 2021, Nr. 4, p.4
Išplėstinė informacija apie lydekų žvejybos taisykles ir jų pažeidimus. „O Molėtų rajone Galuonų ežere sugautas brakonierius naudojo net 45 palaidynes. Šis lydekų naikintojas, pastebėjęs artėjant pareigūną, puolė bėgti, pribėgęs jau atitirpusį pakrantės švendryną, šoko į vandenį ir paniro iki pažastų, bet vis tiek buvo sulaikytas.“

„Lietuvos ryto“ inf. Pareikšti įtarimai // Lietuvos rytas. – 2021, kov. 20, p. 3
Žinutė apie tai, kad Molėtų ligoninės direktoriui V. Grigui pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu. „Specialiųjų tyrimų tarnybos teigimu, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Grigas 2018-2021 metais, veikdamas kartu su kitais ligoninės darbuotojais, galėjo suklastoti darbo sutartis ir kitus darbo apskaitos dokumentus ir fiktyviai įdarbinti ne mažiau kaip penkis iš tiesų ligoninėje jokių funkcijų neatlikusius žmones.“

Matkevičienė, Jolanta. „Sūrio ponia“, kuriai pavydi vilniečiai //  Respublika. – 2021, kov. 20, p. 10
Publikacija apie operos solistę Viktoriją Plaktinaitę. „Lietuva man tokia artima, lyg čia būčiau gimusi. Kas žino, gal Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais esu gyvenusi…“

Mikšionienė, Rūta. Muziejai antplūdžio nesulaukė // Lietuvos rytas. – 2021, kov. 20, p. 8
Publikacija apie muziejų lankymą. „Galimybė pamatyti Vilnių iš paukščio skrydžio viliojo ir pirmuosius Bažnytinio paveldo muziejaus lankytojus. Pasak jo direktorės Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės, Šv. Mykolo bažnyčioje  pristatomu lobynu per pirmas dvi dienas suskubo pasigrožėti per 10 lankytojų, o atvertos Katedros varpinės durys priviliojo 68 praeivius.“

„Respublikos“ inf. Ar žinojote? // Respublika. – 2021, kov. 20, p. 16
Paskutinio puslapio klausimas ir atsakymas apie tai, kaip sekasi savivaldybėms atnaujinti daugiabučius. Tarp 60 savivaldybių Molėtų r. savivaldybė yra 5 vietoje. „Daugiabučiai renovuoti – 66, renovuotini – 276, renovuotų namų dalis proc. – 23,9“

Stančikaitė, Akvilė. Saldus molėtiškių poros pomėgis virto verslu // Lietuvos rytas. – 2021, kov. 20, p. 7
Publikacija apie molėtiškių Oksanos ir Andriaus Rinkevičių saldųjį verslą. „Verslo planuose yra ir parduotuvėlės atidarymas, tačiau kol kas „Saldaus dueto“ konditerinių kūrinių galima įsigyti tik užsisakius iš anksto.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Nuo pirmadienio dalis pradinukų gali grįžti į klases, Utenos mokiniai lieka namuose // Utenos apskrities žinios. – 2021, kov. 20, p. 2
Informacija apie tai, kad nuo kovo 22 d. 45 savivaldybėse į klases leist sugrįžti pradinių klasių mokiniams. „Pradinukai sugrįš į klases tik tose savivaldybėse, kuriose sergamumas koronavirusu per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų nesiekia 200 atvejų. Utenos rajono savivaldybė į šį sąrašą nepatenka. Vyriausybės sprendimu vaikai privalės ir toliau mokytis nuotoliniu būdu.
Į mokyklas galės sugrįžti visų aplinkinių – Anykščių, Zarasų, Molėtų, Ignalinos rajonų savivaldybių pradinukai.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Festivalis „ežerų Sietuva“ perkeliamas į kitus metus // Utenos apskrities žinios. – 2021, kov. 17 d., p. 2
Informacija su nuotrauka. „Tarptautinis liaudiškos muzikos ir šokių festivalis „Ežerų sietuva“ organizuojamas kas antri metai. Pirmasis festivalis surengtas 1995 metais liepos 5-9 dienomis Ignalinoje, Molėtuose, Švenčionyse, Utenoje ir Zarasuose. 1998 metais festivalis įtrauktas į geriausių pasaulio festivalių katalogą.“

„Utenos dienos“ inf. Molėtuose – nauji bendruomeniniai vaikų globos namai // Utenos diena. – 2021, kov. 17, p. 7
Informacija su nuotrauka. „Molėtų rajono savivaldybei dalyvaujant projekte „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų plėtra“, Molėtų mieste (Kreivojig.8), prie mokyklų komplekso, pastatyti vaikų globos namai. Tai viena iš priemonių, pereinant nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems bei likusiems be tėvų globos vaikams.“

Aukštaitis, Vytautas. Edmundas Pupinis: apie veiklą Seime, naująją Vyriausybę ir Utenos rajono reikalus // Utenos diena. – 2021, kov. 13,p.5
Pokalbis su LR Seimo nariu E. Pupiniu.
„Ne vienas skaitytojas teiraujasi dėl kelio Vilnius-Utena…
 Procesas pagaliau pajudėjo į priekį. Šiais metais numatyta 2, 8 mln. eurų kelio rekonstrukcijos projekto ruošimo darbams atlikti. Iki to sprendimo teko susitikti su Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovais, kai kuriais Vyriausybės nariais – aptarėme šią problemą ir galimus jos sprendimo būdus. Deja, be projekto negalima žengti kitų žingsnių, o vien projektavimo darbai su visais konkursais užsitęs daugiau negu metus. Tačiau susisiekimo ministro teigimu, galima tikėtis, jog dar šios kadencijos metu didžioji kelio dalis bus suremontuota, o atsižvelgiant į sudarytą darbų grafiką, kelias privalo būti atiduotas eksploatuoti 2025 metais.“

Kulakauskas, Visvaldas. Stintelių pilni tinklai ateities kartoms primins, kad tradicija – gyva // Ignalinos diena. – 2021, kov. 13.p. 3-4
Publikacija apie žieminę stintelių žvejybą, sukant bobas, Ignalinos ir Molėtų kraštuose.
„Pašnekovė (Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji specialistė Sigutė Mudinienė) teigė, kad Mindūnuose (Molėtų r.) vykdoma stintelių ir seliavų žvejyba beveik niekuo nesiskiria nuo analogiškos žvejybos palūšėje (Ignalinos r.), todėl bus siekiama ųią žvejybą įvardyti kaip būdingą vaisai Rytų Aukštaitijai.“ (…) „Albertas Kaminskas, subūręs komandą, vadovauja vietiniams Mindūnų žvejams, užsiimantiems tradicine stintelių sukant bobas žvejyba. Anot pašnekovo, įprastai žvejoja 8-9 žvejai, tačiau iš tikrųjų jų komandoje yra gerokai daugiau, todėl vieniems dėl kažkokių priežasčių negalint žūklėje dalyvauti, juos nesunkiai pakeičia kiti. Priešingai nei jų kolegos iš Ignalinos krašto, A. Kaminskas teigė, kad mindūniškiai tebesuka bobas rankomis ir prie benzininių variklių pereiti neketina.“

„Ignalinos dienos“ inf. Nukeltas festivalis // Ignalinos diena. – 2021, kov. 13, p. 1
Žinutė apie tai, kad  į 2022 metus nukeltas Tarptautinis  liaudiškos muzikos ir šokių  festivalis „Ežerų sietuva“. „Kovo 5 d. Ignalinos, Molėtų ir Švenčionių rajonų savivaldybių merai, kultūros specialistai dalyvavo nuotoliniame pasitarime dėl Tarptautinio liaudiškos muzikos ir šokių festivalio „Ežerų sietuva“ organizavimo,“

Sinica, Vytautas. Kaip iš kunigo Toliato pavyzdį darė // XXI amžius. – 2021, kov. 13, p. 4
Publikacija dėl kun. Algirdo Toliato pasisakymo prieš tos pačios lyties asmenų partnerystę.
„Nė menkiausio savo įgaliojimo, formalaus ar neformalaus, kun. Algirdas Toliatas neperžengė nei dalindamasis Bažnyčios mokymą atspindinčia peticija, nei pasisakydamas apie partnerystes ir translytiškumą ginančią konvenciją, neagitavo už jokią konkrečią  partiją, pasisakė konkrečiu vertybiniu klausimu, kuriuo ne kartą ir Bažnyčia pasisakė. Jo veiksmuose nebuvo nieko skandalingo ar bent prieštaringo.“

Grinkevičienė, Lina. „Pavasaris atskrenda ant paukščių sparnų“ // Ji.- 2021, Nr. 10, p. 12-14
Pokalbis su gamtininku Andrejumi Gaidamavičiumi. „Tėvai buvo atidavę vieną kambarį, į kurį tempdavau viską, ką rasdavau gamtoje: senus lizdus, kiaušinių lukštus, plunksnas, įdomesnius kankorėžius, rąstus su uoksais ir pan. Žmonės pradėjo dovanoti nereikalingas iškamšas, surinkau augalų herbarą. Tad mano namai tapo tikru muziejumi, kurį pravažiuodamas dviračiu aplankė net premjeras Andrius Kubilius. Gal ne atsitiktinai ir dabar dirbu muziejininku Molėtų krašto muziejuje.“

„Respublikos“ inf. Žygis už Laisvę  tęsiasi // Respublika. – 2021, kov. 13, p. 4
Fotoreportažas iš Kovo 11-osios žygio, švenčiant Lietuvos Nepriklausomybę. „Tarp pakiliai nusiteikusių žmonių sutiktas kunigas Algirdas Toliatas teigė nedvejojęs, kad organizatoriai jį pakvietė tarti žodį važiuotynių dalyviams. „Visuomenė . pavargo nuo politikavimo, – „Respublikos“ žurnalistui kalbėjo kunigas. „Tad bent tokią dieną būtina prisiminti, kodėl esame laisvi ir ką reiškia tikroji laisvė. Jeigu mes tokios dienos nešvęstume ir neminėtume, tai labai greitai nublanktų jos svarba. Juolab, kad laisvę reikia kurti nuolatos. Tai yra, atsiminti ne tik tą, kas buvo prieš 30 metų, bet ir įvertinti tai, kas vyksta šiuo metu. Laisvė, kad ir kaip tai gražiai skambėtų, yra labai trapus dalykas, Ją lengva prarasti, apstatyti sienomis, supriešinti. Šiandien Lietuvoje vysta būtent tai, todėl yra labai svarbi kiekviena, net ir pati mažiausia, bet žmones dėl laisvės vienijanti iniciatyva.“

Puteikienė, Nika. Lietuvos laivynui -100 // Žaliasis pasaulis. – 2021, kov. 11, p. 6,11
Lietuvos jūrų muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja informuoja apie Lietuvos jūrų muziejaus parodą,  „skirtą Lietuvos laivyno 100-mečiui,  parengtą po atviru dangumi. Pačiame Klaipėdos centre, pakeliui į Senąją perkėlą ant „Memelio miesto“ sienos  – keturiasdešimt trys istorinės nuotraukos iš muziejaus rinkinio pasakoja Lietuvos laivyno istoriją nuo 1921 iki 1940 metų.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Norėdamas pabėgti nuo pareigūnų, lydekautojas nusprendė šokti į ežerą // Utenos apskrities žinios. – 2021, kov. 10, p. 6
Informacija su nuotrauka apie tai, kad „Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai vėlų penktadienio vakarą Molėtų rajone sulaikė asmenį, Galuonų ežere neteisėtai žvejojusį 45 palaidynėmis ir masalui naudojusį žuveles.“

Mackutė, Rugilė. Utenos Laisvės kovų muziejuje – skaudžių likimų ir didvyriškų poelgių atgarsiai // Utenos apskrities žinios.- 2021, kov.6, p. 12-13
Publikacija apie Utenos Laisvės kovų muziejų. „Čia saugoma ir Kraujelio šventos Agotos duona. „Ir dabar, kai jį laidojo, sesuo sakė, kad buvo jo marškiniuose, su kuriais jį ir išvežė nusišovusį, ta duona“, – pasakojimu dalinasi muziejaus vadovė Regina Zapolskienė.“

„XXI amžiaus“ inf. Pristatyti Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastato rekonstrukcijos architektūrinio konkurso planai // XXI amžius. – 2021, kov. 5, p. 6
Informacija apie projekto pristatymą. „Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia tapo ramybės uostu pareigūnams bei išskirtine vieta miesto tikinčiųjų bendruomenei, Vilniaus gyventojams ir svečiams. Dėkoju kunigui Algirdui Toliatui už jo skleidžiamą šilumą.“ –susitikimo pradžioje  kalbėjo Vidaus reikalų ministerijos kanclerė Jovita Petkuvienė.“

Sinica, Vytautas. Ar gali prabilti kunigai? // XXI amžius. – 2021, kov. 5, p.1, 5
Publikacija apie kilusią diskusiją dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės. „Ypač ryškus čia buvo LRT žurnalistės Indrės Makaraitytės, aktyviai dalyvavusios spaudžiant tiek Algirdą Toliatą, tiek Paulių Vaineikiį, vaidmuo.
Ypač iš kun. A. Toliato, kaip labai plačiai žinomo visuomenėje ir turinčio socialinį statusą, kurį nesunku prarasti agituojant už prigimtinę šeimą ir lytiškumo supratimą, norėta padaryti pavyzdį visiems galvas keliantiems kunigams, kas būna, kai kunigas išsišoka prieš žiniasklaidos elito kuriamą „mainstramą“ . Tai nepavyko. Reakcija į spaudimą buvo priešinga, nei tikėtasi.“

Narbekovas, Andrius. Stambulo konvencija – Trojos arklys // XXI amžius. – 2021, p. 6
Kunigo mintys apie Stambulo konvenciją ir jos ratifikavimą. „Kadangi ratifikavus konvenciją, teisiškai ji įgyja viršenybę šalies įstatymų atžvilgiu, pagal ją privalėtume pritaikyti mūsų įstatymus. Todėl turime pagalvoti. Ar norime, kad konvencija spręstų, kurias socialines normas turime naikinti ir kokius vaidmenis be lyčių stereotipų turime perduoti savo šalies vaikams.
Są veikos yra reikšmingos ir būtent dėl jų kontroversiškumo, ypač dėl „socialinės lyties“, kai kurios šalys atsisakė šią konvenciją ratifikuoti. Socialinės lyties sąvoka sujaukia supratimą ne tik apie lytį, bet ir apie žmogų. Lietuvių klabos žodyne žodis „lytis“ suprantama, kaip iš prigimties kilusi, kaip duotybė, tikrai ne visuomenės nustatyta.“

Tuškevičienė, Neringa. Prezidento gėlės ant signataro kapo // XXI amžius. – 2021, kov. 5, p. 4
Informacija su nuotrauka apie tai, kaip Musninkuose LR Prezidento kanceliarijos kanclerė Algė Budrytė , Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos vardu, pagerbė 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarą kun. Alfonsą Petrulį. „Kanclerė A. Budrytė ant A. Petrulio kapo padėjo gėlių ir perskaitė prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą bendruomenei.“.  

Andrijauskienė, Laima. Vaizduotę žadinančios istorijos // Tarp knygų.- 2021, Nr. 2, p. 35-36
Publikacija apie vykdytą Ignalinos r. savivaldybės viešosios bibliotekos projektą „Bažnyčių istorija žadina vaizduotę“.
„Įgyvendinant prieš metus, vasario pabaigoje, visuomenei pristatytą projektą, kai leido pandeminė situacija, organizuotos pažintinės išvykos į Ignalinos rajono Palūšės, Mielagėnų, Ceikinių, Naujojo Daugėliškio, Gaidės, Gedžiūnėlių, Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Linkmenų, Tverečiaus bažnyčias. Taip pat keliauta į Zarasų, Molėtų, Utenos, Švenčionių rajonuose esančias Salako, Labanoro, Kirdeikių ir Videniškių bažnyčias, Videniškių vienuolyno muziejų. Kiekviena aplankyta bažnyčia skirtinga ir nepakartojama, joje saugomas sakralinis paveldas svarbus savo autentiškumu, atskleidžiančiu krašto savitumą, kartu parodantis ir bendrus regiono bruožus.“
Autorė dėkoja „Utenos, Zarasų, Molėtų viešosioms bibliotekoms, visiems, kurie pritarė idėjai ir padėjo ją įgyvendinti, pasiryžo būti šio projekto partneriais ir rėmėjais.“

„Būdo“ inf. 202 m. Monikos Bičiūnienės premijos laureatai // Būdas. – 2021. Nr.1, p. 43-44
Informacija su nuotraukomis apie Lietuvos nacionalinio muziejaus , Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos ir Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrijos pernai  surengtą šeštąją M. Bičiūnienės primityviosios (naiviosios) tapybos konkursinę parodą.
„Vienuolikos narių vertinimo komisija (jos pirmininkė – menotyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė, nariai: tapytojas Rimas Zigmas Bičiūnas, Vilniaus krašto tautodailininkų „motinėlė“ Ramutė Kraujalienė, LNM Etninės kultūros skyriaus vedėja Miglė Lebednykaitė ir kiti) atrinko 128 darbus, kuriuos nutapė 58 autoriai iš keliolikos šalies savivaldybių. Iš jų buvo išrinkti ir paskelbti 2020 m. Monikos Bičiūnienės premijos ir parodos laureatai: pirmoji vieta atiteko Raimondui Šalaševičiui (Širvintų r.), antroji – Elenai Petrauskienei (molėtų r.), trečioji – Danguolei Raudonikienei (Vilnius). Šių premijų steigėja – Vilniaus krašto tautodailininkų –meno kūrėjų bendrija, rėmėja – Lietuvos kultūros taryba.“

Baškytė, Rūta. Kai žodžiai bejėgiai, beprasmiai… / Žaliasis pasaulis. – 2021, kov.4, p. 11
Užuojautos žodžiai Valtybinės saugomų teritorijų tarnybos viešųjų ryšių specialistei Dianai Rakauskaitei,  dukroms Elzei ir Guostei, staiga netekus vyro ir tėvelio – tapytojo Aleksandro Vozbino.
 „Nesu specialistė, kad vertinčiau jo kūrybą, negaliu pristatyti ir jo gyvenimo kelio…. Tačiau kiekvienas sutiktas žmogus mums lieka toks, kokį jį sutikome tam tikromis aplinkybėmis. Aleksandrą pažinau kaip bendradarbės Dianos Rakauskaitės vyrą. Teko bendrauti įvairiose aplinkose: renginiuose, talkose, laisvalaikiu. Tai buvo paprastas, šiltas, betarpiškas žmogus, be pretenzijų gyvenimui, be užgaidų. Jį domino gamta, istorija, mitologija, visas gyvenimas. Niekada neatsisakė pagelbėti. Ir nušiurusio poilsio namelio sieną Palūšėje papuošė savo kūriniu, ir langines nutapė….
Ačiū, Aleksandrai…“.

Paulauskas, Vacys. Stintelės, seliavos ir… palapinės // Žaliasis pasaulis. – 2021, kov.4, p. 1, 5,6
Pasakojimas apie ežerinę žvejybą. Nuotraukose: ežerinių stintelių ir seliavų žvejyba  Siesarties ežere.

Katinaitė-Lumpickienė, Regina. Utenos kultūros centras kviečia į pirmąjį istorijų festivalį // Utenos apskrities žinios. – 2021, kov.3, p. 6
Publikacija apie tai, jog  Utenos kultūros centras kovo2 –balandžio 2 dienomis savo facebook paskyroje kviečia žiūrėti“ I –ąjį istorijų festivalį“, skirtą Utenos miesto 760 metų jubiliejui.
„Besigrožėdami Kuktiškėmis priešais bažnyčią pamatysite naujai pastatytą paminklą čia kunigavusiam kardinolui Vincentui Sladkevičiui.(…) Būtinai aplankykite E. ir A. Čiužų įkurtą Knygų prieglaudą ir skulptūrų , sukurtų pasakų motyvais, muziejų po atviru dangumi.“

„Utenos apskrities žinių“ inf. Molėtų ligoninės vadovas nesikeis // Utenos apskrities žinios. – 2021, kov.3, p.
Žinutė su nuotrauka apie tai, kad „vasario 25 d. įvyko konkursas viešosios įstaigos Molėtų ligoninės direktoriaus pareigoms eiti“, kurį laimėjo dabartinis Molėtų ligoninės direktorius (nuo 2014 m.),, bendrosios praktikos chirurgas, surinkęs maksimalų  10 balų įvertinimą, Vaidotas Grigas,

Kaminskas, Raimundas. Lietuvybės puoselėtojo Petro Vileišio 170-ųjų  metinių paminėjimas // Mokslo Lietuva. – 2021, vas. 22 (kov,3), p. 6
Publikacija Petro Vileišio –  inžinieriaus ir pramonininko, lietuviškosios spaudos ir knygų leidėjo, kultūrinio judėjimo mecenato, rašytojo , lietuvybės puoselėtojo, visuomenininko 170-osiosm gimimo metinėms paminėti. „1904 m. P. Vileišis įsteigė „Vilniaus žinių“ spaustuvę, veikusią iki 1910 m. , o 1905 m. – pirmąjį lietuviškąjį „Vilniaus žinių“ knygyną, veikusį iki 1912 m. Šioje spaustuvėje lietuvių kalba buvo leidžiamas pirmasis lietuviškas dienraštis „Vilniaus žinios“ (1904-1909), knygos, periodiniai leidiniai, atvirukai ir kiti spaudiniai. Dienraštis „Vilniaus žinios‘ skelbė valdžios įsakymus, Rusijos imperijos didmiesčių, Lietuvos miestų ir provincijos  naujienas, pranešimus apie visuomeninį, politinį, kultūrinį gyvenimą, spausdino grožinius kūrinius. Leidinys buvo nuostolingas. 1907 m. bendrovei „Jonas Vileišis, Stanislovas Matulionis, ir Ko“ perėmus iš P. Vileišio leidybą, laikraštis dar gyvavo iki 1909 m. kovo 17 d. Iš viso išėjo 1175 „Vilniaus žinių“ numeriai.“

Vaitkevičius, Audrius. Spardė ir degino automobilius // Lietuvos rytas.- 2021, kov.2, p. 5
Informacija su nuotrauka apie savaitgalio įvykius Kijėliuose. „Savaitgalį girtas Molėtų r. gyventojas ėmė niokoti kaimynų turtą. Policija į įvykio vietą buvo kviečiama du kartus. Po pirmo iškvietimo vyras buvo išvežtas, bet po poros valandų jis sugrįžo ir padegė kaimynų mašinas.“

Peršonytė, Rūta. Scenos magiją nustelbė ramus žongliravimas spalvomis // Stilius. – 2021, Nr. 9, p. 28-32
Pokalbis su iliuzijos meistru Arvydu Gaičiūnu. „Maždaug trisdešimt metų Arvydas ir jo sesuo Diana Gaičiūnaitė-Dirmė (44 m.) yra puikiai pažįstami vietos ir užsienio magijos gerbėjų gretoms. Brolio ir sesers iliuzijos meno pasiekimų kraityje – daugybė garbingų apdovanojimų, savo triukais jie užbūrė tūkstančius žiūrovų beveik 40 pasaulio šalių.“