Audreolė Pivorė
Audreolei Pivorei 2021 metais skirta Molėtų rajono Kazio Umbraso literatūrinė paskatinamoji premija.
***
Rašyk
Ir prisiminsi
Senąjį Mituvos tiltą
Taką
Kelią
Akmenukus
Iki vartų vakaro
Kur karvutės
Nemuno ganykloj
Laukia mūkia
Nori namo
Skuba pilnos
Ganyklos vėjo
***
Duobutė
Dabar tai pavadinčiau
Slėniu
Saulėtu delnu
Mituvos vingyje
Su bulvėmis, runkeliais,
Agurkais, morkomis
Kai lyja, kai prilyja
Sodinam su mama
Rasodą
Rasota aplink, rasota
Bet palaistyti reikia
Mituvos sraunuma
Kodėl čia niekad nesimaudėm
Tik auginom, ravėjom
Taku atėję
Stačiu šlaitu
Mama sakydavo –
Gerai prigijo
Gerai turbūt
Jei prisimenu
***
Iš pabudusio sapno
Vaikystės tvarte
Tolimiausiam kampe
Mūsų karvutė
Žibutė, su baltu mėnuliu
Ant šono
Visa juoda
Pakildavo per žiemą
Iki lubų
Nepamenu
Pavasario to
Kai gimė veršiukas
Mama, plasnodama rankomis,
Prisakė – neiti, nežiūrėti
Ėjau, tyliai per kiemą
Pro plyšelį durų
Žiūrėjau, nekvėpavau
Kaip vyrai tempia
Su virve
Prieblandoj
Tą paslaptį
***
Naktį palijo
Nesapnavau
Barbeno lašai
Gaiviai, žiedadulkėmis
Rasoti medžiai
Čiulba ankstų rytą
Prisiminimas
Ateina ir pasilieka
Mūsų sename tvarte
Su pravirom durim
Daržinės
Kad šienas kvėpuotų
Kad nesudegtų
Priberia druskos
O mes, vaikai,
Mindom šokinėjam
Įsmingam ropščiamės
Ir nušliuožiam
Kai baigiasi krovimas
Pavargę, bet ir tai
Dalis gyvenimo
Plaukiant upei
Mūsų Mituvoj
***
Pamoka
tuštuma
tarp brūkšnelių
apvali
kaip saulė
pro stoglangį
kaip žiedas gėlės
kiekvienos
tuštuma
tarp vardo raidžių
kaip įkvėpimas
gilus
iki žvaigždžių
taip ir susikalbam
brūkšneliais
šypsenos
tiesiais
pasvirusiais
susirietusiais
miegančios katės
kamuoliukyje
***
Luokesų ežere
skaidru
skaidrumoj
pradingsta pėdos
sniegas dangus
bangelės atrieda
iš salos
tuo taku
tik žiemą
sugulus žolynams
senojoj gyvenvietėj
plaukia
žuvų būrelis
***
po liūties
tykuma
nesukruta ir
ką tik išsiskleidęs
jazmino žiedas
tik skruzdė
perlipa
basą koją
ir nuskuba
į vakarą
kurio nėra
tavo eilėraštyje
***
pilnos pėdos
rudens lietaus
geltonų lapų
tas mūsų kelias
tas mūsų vingis
mojuoja visad
einant
pareinant
***
rūko lašai
avių akyse
artėjant
tolsta nutolsta
susitikimas
į kitą rudenį
į kitą rūką
***
lapkričio lietus
trumpina dieną
smulkiai, lyg paslapčiom
vis neramus
tas džiaugsmas rudens
sučiulba šlapias
krūmuose
***
ramus lietus
su balsvu
ežero dangumi
ratilais
tobulai apvaliais
kalbasi
***
vasara
teka tarp pirštų
ežero skaidruma
lyžteli pėdas
šiurkščios
gilumos žolės
***
pabūk
kol lašnoja dangus
ant liepto ant nendrių
kol krantą pasieks
bangelė balta
gulbei praplaukus
***
aikštelė kalnuose
driežiukas bėgioja
šiltu akmens šonu
saulė įsliuogia
į vandens butelį
ir pasilieka
***
vakaras
paukštelis žiūri
kambarin
jazmino pumpuruos
tavo lizdelis
ir mano
***
stato namą
kranas sukiojasi
žydint pienei
čiulbant paukščiui
lietuje
iš buvusio sodo
***
Vyksmas
nieko nesugudrausi
drugelis už durų
rožė už lango
žiogas kambary
pagaunu išmetu
raudonuodegės cypsi
išvarvėjo visas slyvos saldumas
tik lapeliai krinta
sušluoju ir vėl krinta
geriant ryto arbatą
saulės vis daugiau šakų raizginy
juk gražus rugpjūtis
saulėgrąža po lietaus
pykši pokši šventė mieste
pusamžė moteris
žaidimų aikštelėj supasi
mediniu arkliuku