Robertas Pikčiūnas. Poezija
Robertas Pikčiūnas yra 2021 metų Molėtų rajono Kazio Umbraso literatūrinės premijos konkurso dalyvis.
GŪDI ŽIEMA
pabalę ryto pakraščiai,
o termometras apie nulį, –
nėra didesnio siaubo
už žiemą gūdžią!
(2020.01.23)
38.4
nebuvo
nėra
ir gali nebebūti
balto tirpstančio
sniego
– – – galbūt
ilgam jau – – – – –
nebuvau
esu
niekada nebebūsiu
baltas
tirpstantis sniegas
– – – trisdešimt aštuonios
ir keturios – – – – –
galbūt neilgam
tik šiam
kartui
praeinančiam –
– – – – – – – – – – – – –
– – – – – – – – – – – – –
– – – – – – – – – – – – –
(2020.02.03)
* * *
papirusas
laiškas
telegrama
gmail’as
kažkuriam tarpe
Morzė brūkšneliais taškeliais
rinkis ką tik nori
kaip išrėkti
savo skausmą
savo nusivylimą
savo neapykantą
savo sielos tuštybę
svarbiausia
bent šiek tiek
palengvėtų
(2020.02.09)
BESIBAIGIANTI ŽIEMA
šiandien buvo rytas
su šiek tiek saulės spindulių
pro debesis
šaltukas
nežymus
apšalusi žolė
ir ledas ant balų traškantis
po kojomis sulūžtantis
ir mintys
galvoje susivėlusios
susipynusios
beveik nieko
nereiškiančios
besislepiančios
nuo šaltuko nežymaus
ir saulės spindulių
už debesies besijuokiančių
(2020.02.26)
KOVO 21
išeiti į sodą
pilną medžių
pilną obuolių
ir slyvų
ir aviečių
kiekvienam
pagal skonį
surinkti po raidę
po skiemenį
po sakinį
sudėti surikiuoti
į gardelius
daugiau ar mažiau
sustyguotus
arba padrikus
bet ne belekaip
svarbu kad nesusitrintų
kad nepradėtų pūti
kad nepradėtų smirdėti
ir rūgti
o po to išeiti į pasaulį
išsinešti savo nešulį
dalinti draugams
ir praeiviams
tegu džiugina
jų akis
jų ausis
jų sielas
tegu gyvena
savo gyvenimus
nuo tavęs nebepriklausomus
(2020.03.21)
SEKUNDĖ IKI NAKTIES
mintis kad horizontas
besiekiant
vis tolsta ir
tolsta ir
tolsta ir tolsta
neduoda ramybės
neduoda
neduoda
neduoda
ramiai išmiegoti
per naktį
vis tolsta sapnai
į užmarštį
puola
pranyksta
vis plaka širdis
vis plaka vis
plaka vis
plaka
vis
– – –
– –
pauzė
tyla
(2020.03.24)
Improvizacija nr.7
– – – – – – –
ant pirštų galiukų
išeina diena
ant pirštų galiukų
naktis
čia
tuščia tuščia
tuštuma
kaip ir tu
beje
– – –
(2020.04.13)
BADMETIS
o vis dėl sunku prisiversti
parašyti eilėraštuką,
kuomet žodžių nebėra,
o galvoje tuščia
išdžiuvusi
dykynė
(2020.05.09)
* * *
ne
ne įkvėpimo
nėra
o preteksto
ir reikalo
naujam eilėraštukui
nėra
(2020.05.19)
* * *
uodas
spalio vidury?
nepatikėsit?
na, bet mes
prasilenkėm
šiandien
vakare
prie
laiptinės
(2020.10.13)
TARSI VAIDUOKLIS
PRASLYSTANTIS
TOLSTANTIS
minutės ir dienos
savaitės ir
mėnesiai
per informacinį
triukšmą
sulydytą
tyla
jos
nėra
nėra
ir žodžiai sudyla
ir raidės
sudyla
nebebus
nieko
čia
ramybės
ypač
(2020.11.25)
* * *
pilna galva
minčių pilna
pilniausia
jos dūzgia
tai tyliau
tai garsiau
tarsi bitės būreliais
aviliuose
arba pievose
vasaros
nors žiema
štai beįsibėgėjanti
o va pasakyti
kaip ir neturiu ko
kaip ir nėra apie ką
kalbėti
ir belieka tik sugalvoti
ir kaip nors visas tas mintis
surankioti
į gardelius suvarinėti
surūšiuoti
ir gal būt kaip nors
ką nors
kada nors
kas nors
pavyks
užrašyti į lapą
popieriaus
tuščio
vis dar
(2020.12.03, Molėtai)
* * *
pilkuma aukštybėse –
tai sluoksnis debesies vientiso
kitapus jo –
kažkas yra
kažkas ten skleidžiasi
tarpsta bujoja
iš kur tai žinau?
pirmiausia –
jaučiu
tik neklausk kuo
ir kaip –
– tiesiog –
(gal kažkuo ten giliau)
(gal kažkuo kas neapčiuopiama)
o ir šiaip –
liepos šakas nuplikusias
kažkas krutina
apsimesdamas
vėju
gali būti
(nors tai tik prielaida)
tai atgarsiai
atatrankos vyksmo
ten kažkur aukštai virš debesies
pilko vientiso
tik neklausk
iš kur aš žinau tai –
– tiesiog –
tokia
nuojauta šiandien
(2020.12.05)
* * *
šiandien kaip niekad
po aikštelę vėjas smiltis ir dulkes
ir lapų likučius vejojo
nors anksčiau ankstesniais
jau praėjusiais metais
tokiu laiku buvo
nešiojamas sniegas
sušalęs į trupinius smulkius
smulkutėlius
o į ateitį į tolį
žiūrėdamas nieko nebeįžiūri
nebematai nieko
ten viskas
taip miglota tamsu
neįmanoma
(2020.12.09)
* * *
žiema
keista tokia –
namūdinė
nuotaikos –
irgi
dienos ir vakarai –
laukime
bet visgi – nebūtinai
šventiniame
betgi taip žmogiška
tikėtis –
nors labiau –
gyventi
viltimi
(2020.12.12)
BELAUKIANT
lėtos minutės
lėtos valandos
ir dienos ir naktys
lėtos
nerimas
ir galvos skausmas
ir laukimas
lėtas
sulėtintas
gyvenimas
tokia štai
realybė mano
ir tavo
(2020.12.16)
* * *
viduje
kažkur taip
giliai
vien tuštuma
ir laukimas
to kažko
kas kaip migla
kaip kažkas
nepasiekiamo
nors taip norėtųsi
paliesti nors
pirštų
galiukais
(2020.12.22)