Nauji lietuvių autorių kūriniai/ kovas

žmogus su vėliava

Ruta Sepetys

TURIU TAVE IŠDUOTI

Rumunija, 1989 metai.

Europoje vienas po kito žlunga komunistiniai režimai. Septyniolikmetis Kristianas Floresku svajoja tapti poetu ir filosofu. Tačiau rumunai neturi teisės svajoti – juos riboja taisyklės ir jėga.

Siautėjant maniakiškai Nikolajės Čaušesku diktatūrai, kai šalyje valdo melas, smurtas ir baimė, Kristianą pradeda šantažuoti saugumo struktūros, kad jis taptų jų šnipu. Jam telieka dvi galimybės: išduoti visus, ką myli, arba pasinaudoti informatoriaus padėtimi ir kenkti baisiausiam Rytų Europos režimui.

Kristianas rizikuoja viskuo, kad atskleistų tiesą apie režimą, suteiktų žmonėms galimybę kalbėti ir papasakotų pasauliui apie tai, kas vyksta Rumunijoje. Jis pasiryžęs, kai ateis laikas, kovoti už permainas. Tačiau už geresnę ateitį reikia mokėti sudaužytomis širdimis ir prarastomis gyvybėmis.

beždžionė

Marius Ivaškevičius 

TOMAS MŪRAS

Tarptautiniu mastu pripažintas dramaturgas sugrįžta į prozos lauką po dvidešimties metų su šokiruojančiu, atviru, skausmingu romanu „Tomas Mūras”.

Tai žvilgsnis į lietuvių literatūroje mažai tyrinėtą zoną – kūrėjo nuovargį, senėjimą, neviltį. Menininko ir jo garsaus kūrinio santykį. Šlovės kainą ir grėsmę.

Nemandagus, nepatogus romanas su intymiais žlungančio gyvenimo epizodais ir iki skausmo geidžiamos meilės ilgesiu.

moters atspindys stiklinėje

Vilma Kava

TIESIOG ATSITIKO

Keturių moterų keturios istorijos apie tai, kas „tiesiog atsitiko”, kaip lemtingai jas susiejo gyvenimas net nepažįstant vienai kitos. Visos keturios – iš Vilniaus ir iš Čikagos – susitikusios turėtų ką viena kitai pasakyti.

Jei kas nors paprašytų papasakoti apie savo gyvenimą, nuo ko pradėtumėte? Ką prisimintumėte, ką atrinktumėte ištarti garsiai, ką – nutylėti? Pasakotumėte apie tai, kas buvo gerai, ar tai, dėl ko skaudėjo? Gal net skauda iki šiol?

Jeigu paprašytų suskirstyti savo gyvenimą į tris pagrindinius etapus, kokie jums būtų svarbiausi? Nuklystumėte į vaikystę ar rinktumėtės paskutinio dešimtmečio ribinius įvykius ir išgyvenimus? Ką pasakotumėte savo jaunystės portretui, žvelgiančiam į jus ir pasaulį nuo kambario sienos? Kokius žmones įsileistumėte į prisiminimus? Tuos, kuriuos jūs mylėjote? Ar tuos, kurie mylėjo jus? Jeigu žiūrėtumėte į savo gyvenimą kaip į skaidrų vandenį ir matytumėte save, ką prisipažintumėte? Jeigu jūsų kas nors paklaustų, kada gyvenime jautėtės laimingi? Ar galėtumėte atsakyti – dabar?

Doloresa Kazragytė

(NE) PASKUTINIS VEIKSMAS

Autorė sukūrė jai vienai būdingą pasakojimo manierą – ji kalba atvirai ir drąsiai (daugelis būtų linkę nutylėti pasaulio ir žmonių netobulumą), su didele autoironijos doze. Nemitologizuoja praeities, nevirkauja dėl praėjusių šlovės akimirkų ir pasikeitusio gyvenimo, kurio šurmulį keičia prisiminimai ir knygos, sūnaus Tomo atvežtos į namelį prie ežero.

Kadaise čia, Labanoro girioje, Viktoro Šinkariuko pastatytoje trobelėje, tik vasarota.
Dabar čia gyvenama jau ne tik vasaros mėnesiais: giria, ežeras tampa didžiojo aktorės uždavinio – savęs atradimo – scenovaizdžiu.

Metas didžiajam širdies monologui. Uždanga vėl kyla.

Erika Umbrasaitė

HEDONISTĖS UŽRAŠAI

Tai – ne saviugdos vadovėlis, o dienoraštis-pokalbis, savotiškos autorės mantros kiekvienos dienos ar savaitės pradžiai.

Kasdienybės smulkmenos, humoras, išmintis, menas gyventi, menas džiaugtis, keli lašai liūdesio ir gera dozė optimizmo.

Rašymo terapija ramina, išlaisvina, guodžia, įkvepia ir gydo – pildykite tuščias eilutes savo pačių mintimis.

Autorės mintis iliustruoja garsaus prancūzų fotografo Georges’o Dambier (1925–2011) nuotraukos, dvelkiančios tikrąja nostalgiška elegancija, paryžietiška prabanga ir prancūziškos femme fatale paslaptimis.

Prancūzijoje gyvenanti ir prancūzišku gyvenimo džiaugsmu trykštanti rašytoja įsitikinusi: kartais vienas sakinys gali tapti tuo stebuklingu „kavos puodeliu”, kuris pažadins ir paruoš tobulai dienai, – beliks ją įsimintinai nugyventi.

Karolis Bareckas

VIENA ŽIEMA ŠIAURĖJE SU ŠUNIMIS

Keliautojas Karolis Bareckas Šiaure susižavėjo vaikystėje skaitydamas Jacko Londono knygas, iš jų sužinojo ir apie šunų kinkinius. Anuomet būtų bet ką atidavęs už galimybę pamatyti, kaip tie kinkiniai atrodo realybėje. Tačiau savo klajonių rokenrolą jis pradėjo nuo šiltų kraštų. Marokas, Vietnamas, Indija, Meksika, Belizas, Kuba, Gvatemala, Mianmaras… Tų šalių magija užgoždavo visas mintis apie Šiaurę. Pernelyg nesispyriodamas atsiduodavo jų vilionėms ir nerdavo į dar vieną nuotykį. Dirbo internetu, todėl visas pasaulis jam buvo pasiekiamas.

Ir tada Šiaurė pati jį surado.

Tuo metu Karolis skaičiavo šeštą mėnesį kelyje. Nikaragvoje vertė tekstą apie Skandinavijos šiaurę – ir staiga lyg žaibas trenkė mintis: noriu ten nuvykti. Po savaitės jau buvo radęs darbą ekskursijas šunų kinkiniais organizuojančioje įmonėje. Dar po kelių mėnesių Švedijos šiaurėje Karolį pasitiko atšiauri gamta, įvairiataučiai kolegos ir 120 haskių, nė nepanašių į gražuolius iš instagramo nuotraukų.

Herkus Kunčius

KOLŪKIO METRAŠČIAI

Romane pasakojama apie pasakoja apie margą kolūkio „Lenino keliu” pirmininko, socialistinio darbo didvyrio bei idėjinio komunisto Vytauto gyvenimą. Dar vaikystėje paveiktas komunistinės ideologijos, komjaunuolis Vytautas su šautuvu dalyvauja pokarinėje klasių kovoje. Nesirinkdamas priemonių savo tėviškėje jis steigia kolūkį ir netrukus tampa „amžinuoju” jo pirmininku.

Šalia šio personažo romane pasirodo TSRS bei LTSR komunistinės nomenklatūros veikėjai, aprašomi naujieji sovietiniai papročiai bei kolūkiečių buitis. Kad vaizdas būtų tikroviškesnis, personažų lūpose skamba citatos iš sovietinio laikotarpio rašytojų bei partinių veikėjų pasisakymų spaudoje apie kolūkių teikiamą naudą bei gėrį.

Žilvinė Petrauskaitė

GULAGO BĖGLIAI

Penkios lietuvių išsiveržimo iš sovietinio Gulago istorijos, artimos įtempto veiksmo filmo scenarijui. Ir… jose viskas tikra!

Pabėgimai iš deportacijos vietų, priverstinio darbo stovyklų, sukilimai ypatinguosiuose lageriuose – nedaug kam žinoma lietuvių pasipriešinimo sovietinei Gulago sistemai pusė. Išsiverždami iš itin griežtai saugomų įkalinimo zonų, rizikuodami savo gyvybėmis, vykdami į gimtinę be dokumentų šie žmonės siekė ne asmeninės laisvės, o turėjo tikslą grįžti ir kovoti dėl okupuotos Lietuvos nepriklausomybės. Knygos herojai apie šį savo jaunystės epizodą kalba be patetikos, gyvai, su įdomiomis detalėmis ir pastebėjimais.

Jonas Kiriliauskas

DEGANTIS BIRŽELIS

Veiksmas vyksta keliolika 1941 metų birželio dienų. Pasakojama apie trijulės – Liudo, Antano ir Roko – nuotykius bei sunkius išgyvenimus. Sovietų saugumo persekiojamas Liudas Jankus priverstas bėgti iš Kauno, todėl įstoja į pogrindinę LAF organizaciją. Jo draugas Dovydas Bliumas pakliūva į sovietų rankas ir yra sušaudomas.

Liudas bėga pas Antaną, tikėdamasis saugiau sulaukti karo pradžios. Čia sutinka besislapstančią miestelio smuklininkų Mendelių dukrą Rebeką, kurią įsimyli. Jų jausmai – abipusiai. Bolševikas Domas praneša slaptą informaciją apie būsimus trėmimus. Antanas pakviečia savo draugus Juozą ir Roką. Visi kartu pradeda kovą su sovietais ir jų talkininkais. Grafo Aleksandro sūnėnas su sovietų saugumo agentais paima visus įkaitais ir prašo nuvesti į grafo Aleksandro rūmus – nori surasti dokumentus, kuriuos medžioja ir Abvero grupė su kitu grafo ainiu. Mediumu tampa Liudas, kuris sužino, ko ieško žvalgai. Prasideda beprotiškos lenktynės. Kyla grėsmė Antano artimiesiems ir mylimajai Anelei. Pasprukę nuo sovietų herojai įsitraukia į sukilimą, gaudo sovietų dezertyrus, išsiaiškina, kas nukankino ir nužudė miestelio klebono Adomą. Policijai suėmus Rebeką, surengia išpuolį ir išvaduoja. Po daugybės nuotykių Liudas ir Rebeka grįžta į Kauną. Antanas apsaugo Anelę nuo tremties ir lieka gyventi jos ūkyje.