Šeikis Gintautas, istorikas, kraštotyrininkas
Gimiau 1956 m. sausio 10 d. Alantoje. 1974 m. baigiau Alantos vidurinę mokyklą. 1974–1979 m. studijavau Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kur įgijau istoriko – archeologo išsilavinimą. Viena iš priežasčių, paskatinusių studijuoti istoriją ir archeologiją buvo žemiečio Petro Tarasenkos asmenybė ir jo kūryba. Universitete meilę Lietuvos pažinimui skiepijo tokie žymūs istorikai kaip Bronius Dundulis, Mečislovas Jučas, Romas Batūra, Edvardas Gudavičius, Pranas Kulikauskas ir kt. Baigęs universitetą kurį laiką dirbau Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejuje vyr. moksliniu bendradarbiu. Dalyvavau archeologinėse ekspedicijose kasinėjant Norkūnų piliakalnį (Utenos r.), Rudesos (Molėtų r.), Palūšės (Ignalinos r.), Pašaminės (Švenčionių r.) pilkapius, Kryžkalnio (Raseinių r.) ir Jauneikių (Joniškio r.) kapinynus .
Vėliau tapau karininku ir 30 metų dirbau įvairiuose policijos ir kitose vidaus reikalų sistemos padaliniuose. Dirbdamas vidaus reikalų sistemoje atstovavau Vidaus reikalų ministeriją įvairiose Lietuvos ir užsienio institucijose. Dalyvavau kuriant Lietuvos nacionalinio saugumo ir krizių valdymo sistemą. Dirbau pedagoginį darbą Lietuvos Aukštesniojoje policijos mokykloje Kėliau kvalifikaciją daugelyje užsienio valstybių. 1999 baigiau studijas Džordžo K. Maršalo Europos saugumo studijų centre Vokietijoje. (George C.Marshall European Center for Security Studies ). Dirbdamas vidaus reikalų sistemoje ne kartą buvau skatintas. Apdovanotas 1-ojo laipsnio atminimo ženklu ,,Tėvynės labui“, pasižymėjimo ženklu ,,Už pavyzdingą tarnybą“, atminimo ženklu ,,Tėvynės labui“, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vidaus reikalų ministro pagyrimo raštais. 2011 m. turėdamas vidaus tarnybos pulkininko laipsnį išėjau į atsargą ir iki 2019 m. dirbau valstybės įmonėje.
Pastaraisiais metais pradėjau giliau domėtis Alantos krašto istorija. Rašau ir publikuoju straipsnius, skaitau paskaitas, renku senąsias nuotraukas, užrašinėju kraštiečių prisiminimus. Paruošiau ir paskelbiau virš 30 straipsnių apie Alantos krašto istoriją ir jos žmones Respublikinėje ir regioninėje spaudoje. Savo vaizdaknygės puslapiuose dalinuosi informacija ir nuotraukomis, atspindinčiomis Alantos ir Molėtų krašto istoriją.
Didelį dėmesį stengiuosi skirti savo kraštiečio rašytojo, archeologo Petro Tarasenkos atminimo įprasminimui. 2013 m. kartu su Molėtų krašto muziejumi Alantos dvare suorganizavome konferenciją skirtą jo 120-oioms gimimo metinėms. 2022 m. su Molėtų rajono savivaldybe organizavome memorialinės lentos atidengimo P.Tarasenkai Alantoje ant namo, kuriame vaikystėje ir jaunystėje jis gyveno su šeima. 2018 m. Lietuvos radijui ir televizijai padėjau parengti filmą apie P. Tarasenką. Kartu su Kauno miesto kultūros ir paveldo skyriumi organizavau P.Tarasenkos ir jos giminių kapo Kauno Eigulių kapinėse sutvarkymą ir jo vardo suteikimui vienai iš Kauno gatvių. Apie P.Tarasenkos gyvenimą ir veiklą pastoviai skaitau pranešimus. 2022 m. tarptautinėje archeologų konferencijoje skaitytas pranešimas ,,P.Tarasenka ir jo gimtinė“. Paruošiau ir rengiu ekskursijas P.Tarasenkos gimtosiomis vietomis.
2014 m. parengiau ir Alantos gimnazijoje eksponavau senųjų Alantos krašto nuotraukų parodą ir ją vėliau padovanojau šiai gimnazijai.
2016 m. padedant Lenkijos istorikams Lenkijos mokslų akademijos Kurniko bibliotekos Rankraščių skyriuje pavyko atrasti 1436 m. birželio 26 d. dokumentą, liudijantį apie pirmąjį Alantos paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kartu su Alantos bendruomene Alantos miestelyje organizavome jubiliejinio paminklinio akmens skirto Alantos vardo paminėjimui pastatymą.
Didelį dėmesį skiriu kraštiečio varpininko Jono Gaidamavičiaus -Gaidžio įprasminimui. 2022 m. kartu su kraštiečiai organizavome ir atidengėme jam paminklą jo gimtinėje Kaniukuose, parengiau jo gyvenimui ir kūrybai skirtą kilnojamąją parodą.
Kartu su Lietuvos žydų bendruomenės atstovais organizavau ir dalyvavau priemonėse Alantos žydų sinagogai išsaugoti.
Prisidėjau prie Alantos herbo, vėliavos, spaudo kūrimo, dalyvaudavau svarstant jų projektus Lietuvos genealogijos ir heraldikos komisijoje prie Lietuvos Respublikos Prezidento.
Dalyvavau rengiant albumą „100 įdomiausių Lietuvos bažnyčių“ – parašiau tekstą apie Alantos bažnyčią.
Kartu su Molėtų centrine biblioteka parengiau kilnojamą parodą skirta seniesiams Alantos krašto kaimams.
2022 m. Molėtų rajono savivaldybė už gimtosios Alantos krašto istorinės atminties puoselėjimą ir aktyvią sklaidą, aktyvią bendrystę su kultūros, švietimo įstaigomis ir bendruomenėmis, ryškią savanorišką, mokslinę ir švietėjišką veiklą Molėtų krašte mane nominavo ,,Metų šviesuliu“.
Savo kuklia kraštotyrine veikla ir toliau noriu prisidėti prie istorinės Alantos krašto atminties išsaugojimo.
Gintautas Šeikis
