Nauji lietuvių autorių kūriniai/rugsėjis

Jolita Herlyn

Citrinmedžių vila

Įtraukiantis nuotykių ir paslapčių, pranašiškų sapnų, vidinių demonų šėlsmo, o kartu ir itališko būties lengvumo kupinas romanas  „Citrinmedžių vila“ apie savęs ir laimės paieškas, vyro ir moters ryšį, paklydimus, kaltės jausmą, vaikystės traumas, atleidimą, gyvenimo baimes, vienatvę, taip pat moterų savivertę, tvirtybę, atvirumą pasauliui ir seserystės svarbą.

Žurnalistė Johana su savo vyru, dokumentinių filmų prodiuseriu Robertu, iš Vokietijos ketina persikelti gyventi į prosenelių žemę Italiją. Po ilgų paieškų Johana ne tik randa įspūdingą senovinę vilą tarp tapybiškų Toskanos kalvų, bet netikėtai sutinka ir moterį, kuri atveria jai duris į savęs pažinimo kelionę. Tačiau vila lyg užkerėta neskuba įsileisti naujų šeimininkų, o vidinių pokyčių kelias irgi ne toks tiesus, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio

Kas yra laimė? Ar išsipildžiusios svajonės ir įgyvendinti tikslai? Ar ji priklauso nuo vietos, kur esi, ir nuo aplinkinių? O gal tai būsena, kuri praplasnodama šmėsteli it spalvingas drugelis?

Meilė gyvenimui – kiekvienos laisvos sielos kelias į laimę.

Akvilina Cicėnaitė

Tylos istorija

Vienos šeimos šimtmečio saga, keturių kartų moterų istorija.

Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui jauna mergina iš visų pamiršto Sniegų kaimo sutinka paslaptingą keleivį skirtingų spalvų akimis. Jų meilei pasipriešina merginos tėvas, bet išvykdamas jaunuolis pažada, kad sugrįš išsivežti mylimosios į miestą.

Taip prasideda istorija apie vienos šeimos keturių kartų moterų gyvenimą, nukelianti į dvidešimto amžiaus pradžios Lietuvą, tarpukarį, pokario laikus, sovietmetį ir pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį. Praėjusio šimtmečio istoriniame ir politiniame fone nusidriekęs pasakojimas atskleidžia, kas iš tikro sieja skirtingus moterų likimus, ką jos nutyli ir slepia net nuo artimiausių, kodėl jų meilė pažymėta kalte, o tyla galiausiai tampa nusikaltimu. Prasidėjęs atokiame kaime tarp dviejų sostinių, jis persikelia į Vilnių, kur laimės ieško jau kita šeimos moterų karta. Moterys tampa dvidešimto amžiaus istorijos liudininkėmis ir kartu kuria savo asmeninę istoriją. Per vienos šeimos likimą prisiliečiama prie sudėtingų Lietuvos istorijos vingių.

Alma Čepienė

O saulė kilo ir leidosi

„O saulė kilo ir leidosi“ – kvapą gniaužianti istorija apie pilies paveldėtojus, kuriems teko ne tik ištverti nenusakomas kančias, bet ir kovoti su pragaištingais jausmais.

Gyvenimas atšiaurių kalnų išgraužoje stūksančioje pilyje ištisus šimtmečius tekėjo ramia vaga. Viskas pasikeitė, kai pilies paveldėtoju tapo Polas Aversas. Atlikęs pareigą ir susilaukęs palikuonio, Polas paniro į pilies istoriją, kupiną griežtų kanonų, priesaikų ir bausmių.

Deja, Polo sūnus Bertas įsimyli Doną – šioji, pasak tėvo, Aversams visiškai nepritinka dėl jos venomis srūvančių blogio genų. Nepaisydamas griežtų šeimos nuostatų, Bertas veda mylimąją, su ja susilaukia dukrelės ir dviejų sūnų. Tapęs žymiu architektu Bertas išvyksta dirbti į Argentiną, tačiau šeimą užklumpa nelaimės: pasirodo, Polas nusprendė žiauriai nubausti marčią, esą ji savo nedorybėmis suteršė giminės kraują.

Lyg negandų būtų negana, į pilies paveldėtojus nusitaikiusi Ėmė Itman rezga savo pragaištingus planus. Tai žiauri moteris, pravarde Monstras, kurios voratinkliai apraizgę visą planetą. Aplinkiniai bijo net jos šešėlio, o vienas atidesnis Ėmės žvilgsnis gali pražudyti. Ar yra žemėje vieta, kurioje gali pasislėpti nuo grėsmingų Ėmės čiuptuvų?

Pačios autorės žodžiais tariant, „O saulė kilo ir leidosi“ yra „ne paprasta knyga, o atspindys tikrovės, neįtikėtinų žmonių likimų“.

Ričardas Gavelis

Vilniaus pokeris

Ričardas Gavelis (1950–2002) – vienas ryškiausių postmodernizmo atstovų Lietuvoje. Prozininkas, dramaturgas, publicistas ir fizikas. Daugiau nei prieš dvidešimt penkerius metus išleistas “Vilniaus pokeris” sukėlė tikrą sprogimą Homo sovieticus, bevirstančio laisvu žmogumi, sąmonėje. Tai neabejotinai žymiausias Ričardo Gavelio kūrinys.

2009 m. romanas “Vilniaus pokeris” buvo išverstas į anglų kalbą ir išleistas JAV, kur sulaukė pripažinimo ir pateko į 25 geriausių verstinių metų knygų sąrašą.

“Vilniaus pokerio” leidėjas Prancūzijoje (2015 m.) šį romaną pristato kaip “galiausiai išverstą šiuolaikinės lietuvių literatūros šedevrą”, o prancūzų literatūros apžvalgininkai ir tinklaraštininkai ne tik nešykšti jam tokių epitetų kaip “tobulas”, “fantasmagoriškas”, “genialus”, bet ir lygina R. Gavelį su Kafka, Céline’u, Joyce’u, Faulkneriu, Orwellu ir kitais pasaulyje pripažintais rašytojais.

Skirmantė Rugsėjis

Nenuorama

Trijų galingų XVII a. Lietuvos didikų šeimų susidūrimas. Užginta meilė, niūrios paslaptys ir mirtina klasta. Pasinerkite į svaiginančių jausmų ir kvapą gniaužiančių nuotykių verpetą.

Pasislėpusi tamsiuose Širvėnos pilies užkaboriuose, grafaitė Arvilė paslapčia klausosi tarnaičių pokalbių, nevengia bendrauti su prasčiokais ir kratosi aukštuomenei derančio rafinuoto elgesio. Išvaizdusis grafo patikėtinis Raigardas manė, kad Širvėnų šeimą pažįsta nuo vaikystės, tačiau grįžusio iš nelaisvės Rusijoje jo laukia staigmenos.

Nutrūktgalvė grafaitė išaugusi į tikrą užsispyrėlę ir medžioja bučinius, o jos tėvas įnirtingai rezga sąmokslą prieš naująjį karalių. Arvilės santuoka su įtakingos LDK giminės Lėvų sūnumi – viena šio sąmokslo dalių.

Ar neklusni mergina susitaikys su skubotomis sužadėtuvėmis? Kokia paslaptis gaubia Raigardo kilmę?

Į nuotykių sūkurį įsukantis ir jaukią pramogą žadantis alternatyviosios istorijos romanas nukelia į XVII amžiaus Lietuvą, kur skaitytojai sykiu su romano herojais taps liudytojais audringų istorinių įvykių, drebinusių šalį po Augusto II vainikavimo.

Jonas Ramutis Smilgevičius

Marta fon Macer

1922–1923 m., Europa. Pirmasis pasaulinis karas pasibaigęs, bet politinė įtampa vėl didėja, trapiai taikai Europoje vėl iškilusi grėsmė. Apie ką slapta tariasi Europos galingieji? Kokie įvykiai bręsta? Ar dar galima pristabdyti istorijos tėkmę ir užkirsti kelią gresiančiai katastrofai? Tai tik dalis klausimų, dėl kurių dviejų slaptųjų tarnybų agentė Marta fon Macer atsiduria pavojingų politinių intrigų sūkuryje.

Graži, protinga, ryžtinga, taikliai iš pistoleto šaudanti britų ir vokiečių agentė Marta fon Macer maždaug pusantrų metų su žvalgybinėmis užduotimis keliauja po XX a. pradžios reikšmingų politinių ir diplomatinių Europos įvykių, prasidedančių 1922 m. Rapalo sutartimi ir pasibaigiančių 1923 m. Lozanos konferencija, užkulisius. Viešbučiai, kavinės, traukinių kupė – čia plačiau ir atviriau kalbama nei konferencijų salėse, o neretai ir planuojami tolesni žingsniai. Išsiaiškinti, kokie jie, – žvalgų darbas.

O įvykiai reikšmingi visai dramatiškai Europos istorijai. Vokietija vaduojasi iš Versalio sutarties. Galvas kelia naciai. Į politinę areną braunasi bolševikinė Rusija. Autoriaus vaizduojamoje Europos diplomatijos istorijoje klestėjo slaptoji diplomatija. Ne išimtis – ir politinės žmogžudystės. Šiame intriguojančiame įtaigiame pasakojime išnyra ne vien istorikams žinomos asmenybės, tokios kaip W. Rathenau, G. Čičerinas, V. Vorovskis. Kai kurių jų likimai tragiški. Ryškios personažų charakteristikos, įsimenančios detalės, psichologiškai tikroviški dialogai.

Ingrida Jakubavičienė

Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė

Dvi ryškiausios tarpukario Lietuvos politinio gyvenimo veikėjos – Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė – iki šiol menkai pažįstamos plačiajam skaitytojų ratui. Knygoje atskleidžiama šių iškilių asmenybių gyvenimo istorija, pradedant garbinga Chodakauskų giminės praeitimi, vaikystės metais Gavenonių dvare, šeiminio gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais bei baigiant gyvenimo saulėlydžiu už Atlanto.

Į Lietuvos politinių įvykių sūkurį S. Smetonienė ir J. Tūbelienė įsiliejo dar Pirmojo pasaulinio karo metais, aktyviai remdamos Lietuvos valstybės kūrimo idėjas, bendradarbiaudamos su daugeliu iškilių lietuvių inteligentų, kurie būrėsi Smetonų namuose. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu jos buvo daugelio svarbiausių įvykių dalyvės, didelį vaidmenį suvaidino ir Lietuvos moterų organizacijų darbe bei vykdant įvairias moterims aktualias socialines ir politines akcijas.

Remdamasi archyviniais dokumentais, publikuotais amžininkų atsiminimais, tarpukario periodika, istoriografija bei interviu su Smetonų ir Tūbelių šeimų artimaisiais, autorė knygoje „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Modernybės vėjai ir lietuvių inteligentija“ pasakoja seserų ir jų palikuonių likimus. S. Smetonienės ir J. Tūbelienės biografijas papildo gausi vaizdinė medžiaga, pirmą kartą skelbiamos nuotraukos iš privačių archyvų.

Dvi ryškiausios tarpukario Lietuvos politinio gyvenimo veikėjos – Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė – iki šiol menkai pažįstamos plačiajam skaitytojų ratui. Knygoje atskleidžiama šių iškilių asmenybių gyvenimo istorija, pradedant garbinga Chodakauskų giminės praeitimi, vaikystės metais Gavenonių dvare, šeiminio gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais bei baigiant gyvenimo saulėlydžiu už Atlanto.

Į Lietuvos politinių įvykių sūkurį S. Smetonienė ir J. Tūbelienė įsiliejo dar Pirmojo pasaulinio karo metais, aktyviai remdamos Lietuvos valstybės kūrimo idėjas, bendradarbiaudamos su daugeliu iškilių lietuvių inteligentų, kurie būrėsi Smetonų namuose. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu jos buvo daugelio svarbiausių įvykių dalyvės, didelį vaidmenį suvaidino ir Lietuvos moterų organizacijų darbe bei vykdant įvairias moterims aktualias socialines ir politines akcijas.

Remdamasi archyviniais dokumentais, publikuotais amžininkų atsiminimais, tarpukario periodika, istoriografija bei interviu su Smetonų ir Tūbelių šeimų artimaisiais, autorė knygoje „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Modernybės vėjai ir lietuvių inteligentija“ pasakoja seserų ir jų palikuonių likimus. S. Smetonienės ir J. Tūbelienės biografijas papildo gausi vaizdinė medžiaga, pirmą kartą skelbiamos nuotraukos iš privačių archyvų.